Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (III)Kovo 24, 2013 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA 
GINTARAS BERESNEVIČIUS// tęsinys/Pradžia 20130322 Burtininkai ir vilkolakiai prieš žavėtojus ir raganas XVI a. italų benandanti kovoti su piktais kerėtojais, streghe, stregoni, vykdavo raiti ant zuikio, katino ar kito gyvūno ir patys žinojo, kad ši kelionė nors jiems kuo tikriausia, visiškai išsunkianti jėgas vykdavo miegant in spirito, t. y. dvasiškai, sielai atsiskyrus nuo kūno, [...] Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (II)Kovo 23, 2013 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA 
GINTARAS BERESNEVIČIUS// tęsinys.Pradžia 20130322 Galios ir žmonės Lietuvių tradicijoje pasitaiko reiškinių, kurie aptinkami Eurazijos viduryje, Tibete. Galimas dalykas, šamanizme jie nėra ypatingi įvykiai, kaip ir tradicinėse religijose, bet tai reti dalykai. M. Eliade yra aprašęs įdomią tibetietišką praktiką Tibeto lamaizmo tradicijoje (kurioje susipynęs šiaurės budizmas, vietinė bono religija ir šamanizmas), be įstabių meditacijų, kuriomis [...] Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (I)Kovo 22, 2013 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA 
GINTARAS BERESNEVIČIUS// Išėjimas iš kūno Ekstremalūs išgyvenimai (arba ribiniai išgyvenimai, paribio potyriai) tradicijoje puikiai patvirtinti. Turbūt žymiausias lietuvių mitologijos „ekstremalas“ yra mitinis Sovijus, kuris, įpykęs ant savo sūnų dėl kažkokio ritualo pažeidimo (sūnūs suvalgo jo sumedžioto šerno blužnį), nueina į „pragarą“. Šis nužengimas yra gana sudėtingas, nes, kaip atrodo, pragaras dar nėra atrastas, ir Sovijus [...] Baltų visuomenė ankstyvųjų viduramžių pradžioje (V–VI a.)Lapkritis 9, 2012 Archeologija, Archyvai 
Eugenijus JOVAIŠA// V amžiaus antroje pusėje ir VI amžiuje baltų genčių ribos įgavo baigtines formas, kurios didele dalimi atpažįstamos ir istorinių laikų pradžioje. Sunku nesutikti, kad žemėlapio stabilumą lėmė ir visuomeninių jėgų suformuotos valdymo bei valdymosi struktūros, kurios turėjo atitikti pačią visuomenės sluoksninę (ar jau luominę?) sudėtį. Tad kokia ji, ta baltų visuomenė, turėjo būti [...] Kas yra lietuviai? GenomasLapkritis 2, 2012 Archyvai, Mokslas 
Ričardo Čekučio pokalbis su genetiku profesoriumi Vaidučiu Kučinsku. – … buvote susirinkę į konferenciją ir nagrinėjote įvairius lietuvių kilmės aspektus. Ką pavyko išsiaiškinti? – Svarbiausia buvo išsiaiškinti, kokia yra lietuvių genofondo kilmė. Paprastai visi normalūs žmonės domisi savo kilme, tad, manau, ir lietuvams verta tuo pasidomėti. Nemažai itin patriotiškai nusiteikusių asmenų teigia, kad lietuviai esą [...] Prisimenant Norbertą Vėlių. Vešliosios protėvių pievosBirželis 29, 2012 Amžina Atilsi, Archyvai, Gamta 
Su dailininke RAMUNE VĖLIUVIENE kalbėjosi JUOZAS ŠORYS – Šiemet per Rasas, arba Kupoles (Jonines), suėjo dešimt metų, kai simboliškai, net mistiškai, tarsi ką neįžvelgiamo bylodamas į dausas arba į vešliąsias tamsžoles protėvių pievas persikėlė Norbertas Vėlius – tautosakos rinkėjas ir gvildentojas, senosios religijos ir mitologijos tyrinėtojas, vienas iš autoritetingiausių kultūros paveldo išsaugojimo, kraštotyros sąjūdžio organizatorių. [...] VU bibliotekoje eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“Kovo 26, 2012 Archyvai, Kultūra 
Vilniaus universiteto biblioteka tęsia tradiciją ir ketvirtus metus iš eilės kviečia visus, norinčius pamatyti pirmąją spausdintą lietuvišką knygą – M. Mažvydo „Katekizmo“ originalą. Šių metų renginys skirtas ne tik paminėti Vilniaus universiteto įkūrimo datą balandžio 1-ąją, bet ir UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ 20-metį. UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ (UNESCO Memory of the World Programme) pradėta vykdyti [...] Religijos laisvė ir kryžiaus politikaLapkritis 7, 2011 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA, Švietimas 
2009 m. lapkričio mėnesį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė nutarimą, kad nukryžiuotojo simboliai, kabantys Italijos mokyklose, pažeidžia religijos laisvę. Šis nutarimas sukėlė didelį ir emocingą rezonansą visoje Europoje. O štai Lietuvoje prabilta net apie privalomą kryžių kabėjimą visose valstybinėse Vilniaus mokyklose. Kurėnas – marių žvejo namasRugpjūtis 26, 2011 Archyvai, JŪRA-UOSTAI, Laivyba, Muziejai 
2004 liepos 20 dieną buvo atšvęstas trečiasis Lietuvos jūrų muziejaus kurėno gimtadienis, bet laivelis jau turi savo žygių ir atradimų istoriją. „Turim žalią svajonę pasisiūt tinklų ir atkurti senuosius žvejybos būdus“, – sakė kurėno kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius. Istoriniai tyrinėjimai leido atrasti naują pradžiąLiepa 7, 2011 Archyvai, Istorija, Leidiniai 
„Būčiau laimingas, jei XIII Lietuvos istorijos amžius su savo kultūra neliktų terra incognita šiuolaikiniams skaitytojams, o labiausiai – jauniems žmonėms“, – sako literatūrologas Algimantas Bučys, naujoje studijoje rašantis apie Lietuvoje visai netyrinėtus 9 sakralinius tekstus ir 3 lietuvių kilmės šventuosius. Mindaugo karūnavimas Paklaustas, ar jaučia keičiąs lietuvių literatūros, o ir Lietuvos kultūros istoriją, A. Bučys [...] Gedimino pilis (ne ta) ir kitos vietų prie Dievo įdomybėsGegužė 8, 2011 Archeologija, Archyvai 
VYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ* Padievaitis užvaldęs plotą į pietus nuo Kvėdarnos, tarp Jūros ir jos kairiojo intako Vėžaus (Vėžos). Žinoma, kad 1755 m. kaime gyveno trys šeimos. 1923 m. jame surašyti 102, 1970 m. – 99, o 1979 m. (po melioracijos) tik 50 gyventojų. 2005 m. žiniomis, dūmas teberūko iš dešimties sodybų, kuriose gyveno 36 [...] Kaip Jūrų muziejus radosi: nuo nendrių iki odų (2)Balandis 13, 2011 Archyvai, Muziejai 
Gražina JUODYTĖ Kaip Jūrų muziejus Kopgalyje tvėrėsi. Muziejaus statybos startiniam penketui Aloyzas Každailis priskiria architektą Petrą Lapę, Restauracinių dirbtuvių vadovą Algirdą Aukštuolį, restauratorius Vytautą ir Laimą Šliogerius, save, ir, žinoma, Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininką Alfonsą Žalį. Kaip radosi Jūrų muziejus: pradžių pradžia (1)Balandis 12, 2011 Archyvai, Muziejai 
Gražina JUODYTĖ* Kai 1973-1976 metais dabar jau šviesaus atminimo žurnalisto Vytauto Bajoro, nušviesdavusio miesto statybas, klausdavome, kas vyksta Kopgalyje, jis tik paslaptingai šypsodavosi ir sakydavo: „Ne jūsų reikalas. Ir niekieno reikalas“. Senosios Vilniaus šventvietės (2)Balandis 11, 2011 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA, Paminklai 
VYKINTAS VAITKEVIČIUS* Pabaiga. Pradžia 20110410 II. Yra pagrindo manyti, kad Šventaragio šventvietė Vilniuje buvo įkurta iki Gedimino valdymo pradžios 1316 m. (apie tai byloja ir mitiniai pasakojimai; taip manė A. J. Greimas, V. Toporovas). Šio straipsnio autoriaus kita proga iškelta hipotezė, kad Šventaragio religinė tradicija tai viena ankstyvosios Lietuvos valstybės religijos raiškų. Tradiciją kaip tik [...] Senosios Vilniaus šventvietėsBalandis 10, 2011 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA 
VYKINTAS VAITKEVIČIUS* Įvadas. Paskutinius kelis dešimtmečius senųjų (ikikrikščioniškųjų) Vilniaus šventviečių problematika daugiausia asocijavosi su architektu Sigitu Lasavicku ir jo veikla. Vienur tai buvo karšta ir beatodairiška meilės krašto istorijai išraiška, kitur nuomonė ar įžvalga, kurią ateityje dar vertėtų nuodugniai patikrinti. Pagonybės refleksai Raseinių krašteKovo 30, 2011 Akmenys, Archyvai, Paminklai, mitologija 
Liudvikas BAKAS* Antanas Rybelis mano, kad pagonybės terminas Europos krikščioniškoje literatūroje vartojamas nuo IVa. vidurio. Istorikai A.Bumblauskas ir A.Gudavičius bei apžvalgininkas A.Čekuolis mano, kad 500 metų trukusi kova tarp pagonybės ir krikščionybės trukdė Lietuvos vystymuisi. Rezultatas – vėlai įvesta valstybinė raštija, nepakankami ryšiai su krikščioniškosiomis Europos valstybėmis, nežymi piniginė įplauka, blogas kultūros vystymas ir kiti [...] Kaip bažnyčia daro šventuosiusKovo 12, 2011 Archyvai, Istorija 
LMA akademikas Juozas Jurginis Nors XV am. tolima praeitis, bet istorijai jis ne paslaptis. Jogailos sūnus Kazimieras 1440 metais buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, netrukus tapo ir Lenkijos karaliumi. Jis turėjo net dvylika vaikų: šešis berniukus ir šešias mergaites. Tarp jų buvo visokių – sveikų ir paliegusių. Viena duktė mirė dar kūdikystėje. K.Kolumbas buvo Jogailos anūkas?
veidas.lt* Portugalų istorikas Manuelis Rosa teigia, kad keliautojas, Amerikos atradėjas Kristupas Kolumbas buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos anūkas. Pastaraisiais metais buvo paplitusi nuomonė, kad K. Kolumbas buvo audėjo iš Italijos miesto Genujos sūnus. 2009-aisiais ispanų istorikas Alfonso Ensenatas de Villalonga tikino nustatęs, kad keliautojas turi škotiškų šaknų, rašo “Lietuvos rytas”. Valdovų rūmai – visuotinio pakilimo, vėliau dalies žmonių nusivylimo simbolisVasaris 27, 2011 Architektūra, Archyvai 
Ilgametis Vilniaus pilių teritorijos, Katedros, Valdovų rūmų ir kitų reikšmingų istorijos ir kultūros paveldo objektų tyrinėtojas, architektas ir restauratorius dr. Napalys Kitkauskas yra ta asmenybė, į kurios žodį įsiklauso visi, kuriems rūpi sąžininga tiesa įvairiais mūsų kultūros paveldo klausimais, taip pat ir dėl daug kam užkliūvančių Valdovų rūmų. Žinoma, bet kurios tiesos baigtinė ir aukščiausia [...] Etnokultūrinės elgsenos faktas ir jo socialinė antropologinė interpretacija (3)Sausis 23, 2011 Archyvai, Istorija 
(tęsinys 201101220) Romualdas GRIGAS* Dabartis tarp praeities tąsos ir jos nunykimo Sunku šiandien mums, vos ne visuotinai atpratusiems nuo aukos, aukojimosi, apniktiems pragmatikos bei savinaudos, natūraliau bei pilniau įsivaizduoti tą jaudulį, tą psichologinį sąmyšį, kurį išgyveno to kaimo (o gal kelių?) bendruomenė, išgirdusi ne tik žinią apie vyrų žūtį, bet ir apie moterų apsisprendimą kolektyvinei [...] Etnokultūrinės elgsenos faktas ir jo socialinė antropologinė interpretacija (2)Sausis 22, 2011 Archyvai, Istorija 
(Pradžia 20110121) Romualdas GRIGAS* Sociologinės minties vingiais Ar ši, kaip mums dabar atrodo, ne tik šiurpi, bet ir nesuprantama savižudybės akcija buvo tik pavienis, išskirtinis, t.y. atsitiktinis faktas? Aš tuo linkęs gana rimtai abejoti. Net ir dėl tos priežasties, kad Livonijos dvasininko buvimas tame kaime buvo grynas atsitiktinumas. Etnokultūrinės elgsenos faktas ir jo socialinė antropologinė interpretacija (1)Sausis 21, 2011 Archyvai, Istorija 
Romualdas GRIGAS (Apie tragediją, prieš 800 metų ištikusią vieną Lietuvos kaimą) Praeities gilų miegą kas pažadint galėtų? Kas jos dvasią atspėtų? Jai įkvėptų gyvybę? Kas suprasti pajėgtų tamsią amžių tolybę? Kas bent uždangos kraštą mums praskleisti mokėtų? Maironis Baltų Pasaulio modelisSausis 4, 2011 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA 
Libertas Klimka* Baltų pasaulio modelis rekonstruojamas kompleksiškai nagrinėjant dvasinės ir materialinės kultūrų paveldą: etnografinę ir archeologinę medžiagą, folklorą, papročius. Pradinė pozicija čia gali būti antropocentrizmo principas. Pasak jo, aplinkinį pasaulį žmogus suvokia kaip visumą, o save, savo gentį, gyvenamąją vietą laiko pasaulio centru. Indoeuropiečių kilmės tautų pasaulėžiūroje susiformavusio pasaulio modelio ašis yra Pasaulio Medis (dar [...] Rytų Azijos naujamečiai papročiai ir baltiškasis kontekstasGruodis 29, 2010 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA 
ROKAS SINKEVIČIUS* Kai kinai su ryškiaspalviais drakonais, fejerverkais dundant didžiuliams būgnams šventė Naujuosius Mėnulio metus, lietuviai linksminosi Užgavėnių šventėje su jau privalomu atributu tapusiais blynais ir „žydų“ siautėjimu. Nei vieni, nei kiti turbūt negalvojo, kad jų švenčių tradicijos yra panašios. Kinų Naujieji metai ir lietuvių Užgavėnės greičiausiai kilę iš tos pačios archajiškos kalendorinės sistemos, kurioje [...] Kalendoriaus istorija Lietuvoje ir pasaulyjeGruodis 28, 2010 Archyvai, Istorija 
Libertas Klimka. Kalendoriaus poreikis atsirado pirmykštėje bendruomenėje, tikėtina, kad pirmiausia atšiauraus klimato juostoje. Tik labai atidžiai stebėdami gamtą, palaipsniui imdami suvokti jos vidinius ritmus, žmonės gebėjo čia išgyventi, apsiginti nuo bado ir šalčio. keičiantis pragyvenimo ar ūkininkavimo būdui, kito ir kalendorinė sistema. Kuršiai gyvi mūsų kraujyjeGruodis 21, 2010 Archyvai, Baltų gentys 
Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas profesorius Aleksiejus LUCHTANAS, Lietuvoje pirmiausia žinomas kaip ilgametis Kernavės archeologinių paminklų tyrinėtojas. Per kuršius galėjome tapti jūrų valstybe. Gerbiamasis Aleksiejau Luchtanai, Jums archeologinius kasinėjimus tekdavo atlikti tolokai nuo Baltijos pajūrio. Daug metų kasinėjote Kernavėje, pirmojoje iš istorijoje paminėtų Lietuvos sostinių, pastaraisiais metais susidomėjote mažavandeniais Azijos kraštais, su Lietuvos [...] Paskutinioji kuršininkų kartaGruodis 20, 2010 Archyvai, Baltų kalbos 
Doc. dr. Dalia KISELIŪNAITĖ, Klaipėda. Etninės kultūros ir kalbos reliktai. Kuršių nerijos gyventojų etninė sudėtis nuo XVI a. iki Antrojo pasaulinio karo keitėsi palyginti nežymiai ir tolygiai. Be pagrindinio verslo – žvejybos – darėsi vis svarbesnis nerijos, kaip kurorto, vaidmuo, tačiau naujų gyventojų po 1923 m. atsirado palyginti nedaug. Daugiausia tai buvo tarnautojai iš Lietuvos. [...] Paremkite Baltai.lt skirdami 2%Naujausi įrašai
PaieškaBaltų svetainėsArchyvaiŽymosamatai
archeologija
Aukuras
Baltai
Baltieji žyniai
baltų gentys
baltųjų žynių mokykla
Baltų Krivūlė
baltų tikėjimas
burtai
Dievas
ezoterika
Galindai
Ginas Žiemys
gintaras
Joninės
Kalėdos
Klaipėda
knygos
kosmosas
Kuronas
Kuršių nerija
Kūčios
Laikas
Latvija
lenkai
Lietuva
lietuviai
Lietuvių kalba
margučiai
mokykla
Neris
Nida
Perkūnas
prūsai
Rasos
religija
Saulė
siela
Velykos
Vilnius
Vydūnas
vėlinės
šventvietės
Žemė
Lankytojai     |
Latvijas Dievturu Sadraudze