0

Dieviškosios hierofanijos ir aukojimas „visiems dievams“

spalio 26, 2016 Archyvai, Baltų gentys, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA

Dieviškosios hierofanijos ir aukojimas

GINTARAS BERESNEVIČIUS\\ Hierofanija čia bus suprantama pagal M. Eliadės terminologiją – tai šventybės apsireiškimas gamtos objektuose, daiktuose, asmenyse. Tai reikštų, kad hierofanija yra maždaug šventybės įsidaiktinimas, įsidabartinimas. Objektai gali būti labai skirtingi, tačiau juos sieja pačios šventybės apsireiškimas.

0

Lietuviai kitataučių akimis

spalio 14, 2016 Archyvai, Baltų gentys

Lietuviai kitataučių akimis

Gražina JUODYTĖ\\ Ši „Akvarelė“, kaip ir praėjusioji, iškris iš ciklo „formato“, nes nepanaudoti lobių, atkastų tarptautinėje istorikų konferencijoje „Identiteto lūžiai: Rytų Prūsija – Prūsų Lietuva – Mažoji Lietuva“, tiesiog neleidžia sąžinė. Hamburge gyvenanti Eva Pluharova-Grigienė, kaip ir kiti konferencijos pranešėjai, pažėrė įdomių istorinių faktų. Kai Jūs pradėjote raustis istoriniuose šaltiniuose, kas pirmiausiai krito į akis?

0

Atbėga elnias devyniaragis

gruodžio 24, 2015 Archyvai, Šventės, tradicijos ir papročiai

Atbėga elnias devyniaragis

ALDONA RAGEVIČIENĖ\\ Kodėl per šventes į visas kaimo trobas užeidavo vyrai? Įrudenėjus dar visai neseniai (XIX–XX a.) visoje Europoje per įvairias šventes nuo Šv. Martyno (ir net anksčiau) iki Trijų karalių (ir net po jų) pulkais po namus vaikščiodavo jauni vyrai giedodami senas giesmes, linkėdami gausių šeimų, visokio labo, o išeidami išsinešdavo jiems duodamas šventines […]

0

Kaip krikštijo mūsų protėvius

gruodžio 21, 2015 Archyvai

Kaip krikštijo mūsų protėvius

Jonas Rudokas\\ Prieš 625 metus, 1387-ųjų vasarį, Vilniuje buvo pakrikštyti pirmieji mūsų tautiečiai. Tuo metu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo likusi vienintelė iš dalies pagoniška valstybė Europoje. O tas jai lėmė daugybę bėdų ir nelaimių, ne tik dažnus Kryžiuočių ordino įsiveržimus su plėšimais, taikių gyventojų žudynėmis, jų grobimais. Didelę žalą valstybei ir jos gyventojams darė ir […]

0

Kas pakeitė vilniečių mitinės būtybės bazilisko baimę?

gruodžio 4, 2015 Archyvai, mitologija, TAUTOSAKA

Kas pakeitė vilniečių mitinės būtybės bazilisko baimę?

Jurgita Ogulevičiūtė\\ Praeityje vilniečiai nuo mitinės pabaisos – bazilisko – žvilgsnio gynėsi veidrodėliu. Kad pamatęs savo atvaizdą pats iš siaubo nusibaigtų. Ko bijo dabartiniai miestiečiai ir kokius siaubūnus slepia savyje? Apie tai – pokalbyje su Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros docentu Pavelu Lavrinecu.

0

Ženklas puodo šukėje – senovinis rašmuo?

rugsėjo 23, 2015 Archeologija, Archyvai

Ženklas puodo šukėje – senovinis rašmuo?

ARŪNAS KAZYS KYNAS\\ Prie Kretuono ežero (Švenčionių r.), buvusioje Kretuonių gyvenvietės žemėje, archeologai rado molinę nuoskalą. Nuvalę aplipusį tūkstantmetį dumblą, jie pastebėjo lyg šukutėmis taškučiais įspaustą ženklą. Lengviau piešinį buvo galima išgauti šlapiame molyje aštriu daiktu išbraižant ar įspaudžiant virvutę.

0

Gilinant baltų proistorės tyrinėjimų vagą (2)

gegužės 30, 2015 Archeologija, Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

Gilinant baltų proistorės tyrinėjimų vagą (2)

Su prof. dr. Eugenijumi JOVAIŠA kalbėjosi Gediminas Zemlickas. Tęsinys. Pradžia čia Antropologai lengvai atsakys. Ką daryti, jeigu išlikę tik griaučių fragmentai, iš kurių sunku spręsti apie lytį? Dažnai ir griaučių nėra, o įkapės tokios, kad pagal jas lyties neišskirsi – nėra tipiškos vyrų ar moterų atributikos. Vyrų atributai – kalavijas, ietigaliai, kovos kirvis, moterų – […]

0

Gilinant baltų proistorės tyrinėjimų vagą (1)

gegužės 29, 2015 Archeologija, Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

Gilinant baltų proistorės tyrinėjimų vagą (1)

Su prof. dr. Eugenijumi JOVAIŠA kalbėjosi Gediminas Zemlickas. Gilinsimės į jo kaip archeologo mokslinių interesų sritį. Pašnekovo moksliniai tyrinėjimai telkiami į ankstyvąsias baltų genčių kultūras ir galėtų būti skirstomi į dvi senųjų gyventojų kultūros sritis. Pirmoji – baltų dvasinio ir žinių pasaulio atspindžiai laidojimo paminklų sąrangoje, antroji – etninės ir socialinės istorijos atspindžiai baltų laidosenoje […]

0

Prūsų kraujo paveldėtojai

gegužės 28, 2015 Archyvai, Istorija

Prūsų kraujo paveldėtojai

Menant Didžiojo prūsų sukilimo svarbą baltų pasauliui ir 750-ąsias jo metines su istoriku TOMU BARANAUSKU kalbasi Juozas Šorys

0

Netradicinė daržininkystė. Kuo daugiau netvarkos, tuo sveikesnis sodas

gegužės 19, 2015 Archyvai, Žemės ūkis

Netradicinė daržininkystė. Kuo daugiau netvarkos, tuo sveikesnis sodas

Virginija Majorovienė\\ Gamtinės žemdirbystės pradininkas ir propaguotojas Saulius Jasionis (45 m.) per dešimt metų Lietuvoje sukūrė unikalią ūkininkavimo mokyklą. Kaip natūralius gamtos dėsnius pritaikyti kasdieniame gyvenime?

0

Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis

gegužės 15, 2015 Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis

Tautos menta ir BALTAI.LT 2015-uosius skelbia Gintaro Beresnevičiaus skaitymo metais! Devintaisiais nuo Jo iškeliavimo Anapilin. Nūn pakilęs iki devinto dangaus, nusikėlęs už devynių jūrių marių, bet nepamirštas. Viešiname dar vieną darbą iš archyvų.

0

Laukpatis ir Dimstipatis – lauko ir namų dievai

kovo 19, 2015 Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

Laukpatis ir Dimstipatis - lauko ir namų dievai

GINTARAS BERESNEVIČIUS\\ Laukpatis ir Lauksargis: tapatumo problema Laukpatį pirmasis traktate „Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus“ (1582) pamini Jonas Lasickis. Čia greta visos kitos informacijos jis pateikia ir žinią, kad, „ruošdamiesi arti ar sėti, jie meldžiasi į Laukpatį“ (Lawkpatimo, BRMŠ II 594). Iš pateiktos informacijos dievybės statusas netampa aiškus, nes tai gali būti […]

0

Lietuvių kilmė ir tautinis charakteris (1)

kovo 14, 2015 Archyvai, Baltų gentys, Baltų kalbos

Lietuvių kilmė ir tautinis charakteris (1)

Mindaugas Peleckis\\ Apie lietuvių kilmę ir nacionalinį charakterį prirašyta nemažai, tačiau čia neketinama atlikti išsamios visų parašytų veikalų analizės. Mus domina keli esminiai dalykai. 1)      Kas buvo ir yra lietuviai.

0

„Neamžinas net dievų pasaulis“

kovo 7, 2015 Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

Ivona ŽIEMYTĖ\\ Ar mūsų gyslomis tebesruvena senojo tikėjimo dvasia, ar mes dar galime pasikliauti senaisiais lietuvių dievais ar bent jau juos gerbti? Apie tai kalbamės su Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, profesoriumi dr. Rimantu Balsiu.

0

Sūduva (Suvalkija)

vasario 26, 2015 Archyvai, Istorija, istorinės žemės

Sūduva (Suvalkija)

Tuo metu, kai netikėlių kariuomenė buvo sembos žemėje, brolis Ulrichas Bajeris, Templiavos komtūras, su 12 brolių ir 250 raitelių įsiveržė į Sūduvą ir, neskaitant kitų nuostolių, kurių pridarė šiai žemei, degindamas ir grobdamas, paėmė ir nužudė 150 žmonių, išsivarė į nelaisvę kilmingųjų žmonas, sūnus, dukteris ir šeimyną; šitaip sūduviai čia kur kas daugiau prarado, nei […]

0

Abraomas Kulvietis – pirmasis Lietuvos disidentas

rugsėjo 17, 2014 Archyvai, Įžymūs žmonės

 Abraomas Kulvietis – pirmasis Lietuvos disidentas

Prieš 500 metų Jonavos krašte gimė nepaprasta asmenybė – Abraomas Kulvietis, vienas mūsų raštijos ir reformacijos Lietuvoje pradininkų. A.Kulvietis buvo Karaliaučiaus universiteto pradininkas Karaliaučiaus universiteto profesorius Abraomas Kulvietis mirė sulaukęs vos 35-erių. Jo motina, prislėgta sūnaus netekties, parašė tokius žodžius: “Staugiančių vilkų ruja dar nepasitenkino nunuodijusi mano vaiką, tai dar uždraudė palaidoti.” Tokia buvo jo […]

0

APIE BALTIŠKAS TEOFANIJAS

rugpjūčio 16, 2014 Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

APIE BALTIŠKAS TEOFANIJAS

Rimantas Balsys// Anotacija Šiame straipsnyje, remiantis XIII–XVIIa. rašytinių šaltinių ir XIX–XXa. tautosakos kūrinių (ypač sakmių) teikiama informacija, siekiama nustatyti, kokia ikikrikščioniškuoju laikotarpiu ir bent du šimtmečius po krikšto galėjo būti dievų ir žmonių akistata, ar apsireikšdavo kariams ir žemdirbiams dievai, kokie žinomi, įmanomi rekonstruoti tokio apsireiškimo būdai, laikas, vieta bei kitos aplinkybės.

0

Perkūno teta ir ugnies ženklas

rugpjūčio 13, 2014 Archyvai

Perkūno teta ir ugnies ženklas

GINAS ŽIEMYS// Praėjo keli šimtmečiai, kai buvo išleista knygelė „Apie žemaičių dievus“. Jos autorius – Jonas Lasickis, lenkas, protestantas, gyvenęs XVI a. antrojoje pusėje. Pirmiausia į akis krinta teksto nevientisumas: vienos žinios artimos istorinei tikrovei, o kitos sklidinos išmonės. Ypač naiviai atrodo žemaičių dievų sąrašas, kurį J. Lasickis buvo gavęs iš Jokūbo Laskausko, karališkojo matininko, […]

0

Vilniaus Žemutinės pilies lobis

rugpjūčio 6, 2014 Archeologija, Archyvai

Vilniaus Žemutinės pilies lobis

Eduardas REMECAS, Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyrius// Vilniaus Žemutinės pilies lobis – XIV a. pabaigos valstybinių bei valdovų atributų atspindys 2002 m. vasarą per archeologinius tyrimus Vilniuje, Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje, buvo rastas unikalus XIV a. pabaigos pinigų lobis1. Jį sudarė pusė trišonio sidabro lydinio bei 63 monetos, tarp kurių buvo net penki skirtingi […]

0

Žaibų plakamo akmens mįslės

liepos 18, 2014 Archyvai, Neįprasti reiškiniai ir įvykiai

 Žaibų plakamo akmens mįslės

 Feliksas Žemulis// Vilkaviškio rajono Vištyčio seniūnijos Liukių kaimo laukai – 419241 laipsnis rytų ilgumos ir 6040233 laipsniai šiaurės platumos. Šios koordinatės žymi vietą Lietuvoje, kur yra galbūt dar vienas reikšmingas mūsų krašto istorijai paminklas, kaip spėjama, – Perkūno akmuo, prie kurio mūsų protėviai galėjo garbinti Dievą.

0

Ar 1009 metais Lietuva buvo laukinis kraštas? (2)

birželio 18, 2014 Archyvai, Istorija, istorinės žemės

Ar 1009 metais Lietuva buvo laukinis kraštas? (2)

Romėnų įtaka ir legenda apie Palemoną A.Medalinskas. Kaip atrodė Lietuva romėnų įtakos laikais, kai pasaulis buvo suskirstytas į Romos pasaulį ir barbarų pasaulį (Barbaricum), jam priskiriant net išsivysčiusias Graikijos bei Persijos civilizacijas, jau nekalbant apie germanus, keltus ir galbūt aisčius? Ką gali archeologai pasakyti, ar buvo pagrindas Palemono legendai?

0

Ar 1009 metais Lietuva buvo laukinis kraštas? (1)

birželio 17, 2014 Archyvai, Istorija

Ar 1009 metais Lietuva buvo laukinis kraštas? (1)

 Alvydas MEDALINSKAS// Ar ga­lė­jo Min­dau­go lai­kų Lie­tu­va po dau­giau nei šim­to me­tų at­si­ras­ti lau­ki­nia­me kraš­te, ku­rio žmo­nės 1009-ai­siais su­si­do­ro­jo su vys­ku­po Bru­no­no mi­si­ja, ne­šu­sia to me­to Va­ka­rų ci­vi­li­za­ci­ją? Ar iš ti­krų­jų to me­to Lie­tu­va bu­vo vėz­dais mo­suo­jan­čių bal­tų gy­ve­na­ma te­ri­to­ri­ja, kaip bu­vo ga­li­ma su­si­da­ry­ti įspū­dį po mū­sų tūks­tant­me­čio mi­nė­ji­mo? Ką is­to­ri­kai, ar­cheo­lo­gai ži­no apie 1009 […]

0

Libertas Klimka apie barometrus ir liaudies meteorologiją

birželio 16, 2014 Archyvai, Paveldas

Libertas Klimka apie barometrus ir liaudies meteorologiją

Ko tik nepamatysi Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, žinomo etnologo ir kolekcininko Liberto Klimkos namuose. Jo butas sostinės Žirmūnų rajone kiek primena muziejų, nes čia galima pamatyti unikalių daiktų, senovinių laikrodžių, įvairia technika išmargintų ar išraižytų margučių, o viena įdomesnių – prieškambaryje vietą radusi senovinių barometrų kolekcija.

0

Puokainių miško akmenys Latvijoje vilioja pagyti ištroškusius lietuvius

gegužės 21, 2014 Archyvai, Latvija, PASAULĖŽIŪRA, žygiai

Puokainių miško akmenys Latvijoje vilioja pagyti ištroškusius lietuvius

Eglė Rastenytė// Nedideli, vidutinio dydžio ir tikri milžinai – pavieniui, grupelėmis, sužerti į upes ir pylimus – stovi Puokainių (Latvija) miško akmenys. Apie juos sklinda gandai, jog akmenys turintys nepaprastą energetinę galią – sugeba gydyti net tokias sunkias ligas kaip vėžys.

0

Laiškai iš praeities: ar Lietuvoje tikėta dviejų Saulių buvimu?

gegužės 18, 2014 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Laiškai iš praeities: ar Lietuvoje tikėta dviejų Saulių buvimu?

ARŪNAS KAZYS KYNAS// Daugiausia Saulės atvaizdų išsaugojo geležinės lietuviškų stogastulpių, koplytstulpių, kryžių viršūnės. Jonas Basanavičius, Paulius Galaunė darė prielaidą, kad mediniai skrituliai, tariamai vaizdavę Saulę, galėjo būti tvirtinami stabmeldiškų antkapinių stulpų smailėse. Šią hipotezę iš dalies patvirtina išlikusios medinės XIX a. paminklų viršūnės, jų stilistinis panašumas į žalvarinius IX–X a. papuošalus (amuletus). Medinis skritulys su […]

0

Raidynų konkurencija ir karas

gegužės 8, 2014 Archyvai, Kova už tautą, Lietuvių kalba

 Raidynų konkurencija ir karas

Bronys Savukynas// 1. Raides imta deginti Ar baltai, taigi ir lietuviai, yra turėję kokį savo raštą priešistoriniais laikais, nieko tikra neįmanu pasakyti. Kol kas ir vadinamasis runų kalendorius tebėra mįslė – tvirtai, neabejotinai neįrodyta nei jo etninė kil­mė, nei radimosi laikas. Pirmieji Lietuvoje rašyti teks­tai yra iš XIII a. vidurio – karaliaus Mindaugo dona­cijų aktai, […]

0

Jonas Trinkūnas: „Baltų savitumas yra tas, kad jie gyvena savo žemėje“

sausio 22, 2014 Archyvai, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA

Jonas Trinkūnas: „Baltų savitumas yra tas, kad jie gyvena savo žemėje

Etnologas, folkloristas, religijotyrininkas, senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės „Romuva“ vyriausiasis Krivis Jonas Trinkūnas samprotauja apie šiuolaikinio žmogaus santykį su gamta, etnokultūra, kalba apie baltų dievus, pomirtinį pasaulį.

0

Filomena Taunytė: „Gydytis galima ir šaltiena“

gruodžio 1, 2013 Archyvai, Liaudies medicina

Filomena Taunytė: „Gydytis galima ir šaltiena“

Garsiai žolininkei atminti/ Asta Raicevičienė// Gydytoja, žurnalistė, rašytoja, šešių knygų apie sveikatą autorė, 87 metų Filomena Taunytė, neretai prieštaringai vertinama dėl savo griežtų ir tiesmukų pasisakymų, tačiau visada mokanti sudominti žiūrovus ir klausytojus „Kėdainių garso“ skaitytojams pažėrė patarimų apie sveikatą.

0

Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (III)

kovo 24, 2013 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (III)

GINTARAS BERESNEVIČIUS// tęsinys/Pradžia 20130322 Burtininkai ir vilkolakiai prieš žavėtojus ir raganas XVI a. italų benandanti kovoti su piktais kerėtojais, streghe, stregoni, vykdavo raiti ant zuikio, katino ar kito gyvūno ir patys žinojo, kad ši kelionė – nors jiems kuo tikriausia, visiškai išsunkianti jėgas – vykdavo miegant in spirito, t. y. dvasiškai, sielai atsiskyrus nuo kūno, […]

0

Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (II)

kovo 23, 2013 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (II)

GINTARAS BERESNEVIČIUS// tęsinys.Pradžia 20130322 Galios ir žmonės Lietuvių tradicijoje pasitaiko reiškinių, kurie aptinkami Eurazijos viduryje, Tibete. Galimas dalykas, šamanizme jie nėra ypatingi įvykiai, kaip ir tradicinėse religijose, bet tai reti dalykai. M. Eliade yra aprašęs įdomią tibetietišką praktiką – Tibeto lamaizmo tradicijoje (kurioje susipynęs šiaurės budizmas, vietinė bono religija ir šamanizmas), be įstabių meditacijų, kuriomis […]

0

Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (I)

kovo 22, 2013 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Ekstremalios būklės baltų tradicijoje (I)

GINTARAS BERESNEVIČIUS// Išėjimas iš kūno Ekstremalūs išgyvenimai (arba ribiniai išgyvenimai, paribio potyriai) tradicijoje puikiai patvirtinti. Turbūt žymiausias lietuvių mitologijos „ekstremalas“ yra mitinis Sovijus, kuris, įpykęs ant savo sūnų dėl kažkokio ritualo pažeidimo (sūnūs suvalgo jo sumedžioto šerno blužnį), nueina į „pragarą“. Šis nužengimas yra gana sudėtingas, nes, kaip atrodo, pragaras dar nėra atrastas, ir Sovijus […]

0

Baltų visuomenė ankstyvųjų viduramžių pradžioje (V–VI a.)

lapkričio 9, 2012 Archeologija, Archyvai

Baltų visuomenė ankstyvųjų viduramžių pradžioje (V–VI a.)

Eugenijus JOVAIŠA// V amžiaus antroje pusėje ir VI amžiuje baltų genčių ribos įgavo baigtines formas, kurios didele dalimi atpažįstamos ir istorinių laikų pradžioje. Sunku nesutikti, kad žemėlapio stabilumą lėmė ir visuomeninių jėgų suformuotos valdymo bei valdymosi struktūros, kurios turėjo atitikti pačią visuomenės sluoksninę (ar jau luominę?) sudėtį. Tad kokia ji, ta baltų visuomenė, turėjo būti […]

4

Kas yra lietuviai? Genomas

lapkričio 2, 2012 Archyvai, Mokslas

Kas yra lietuviai? Genomas

Ričardo Čekučio pokalbis su genetiku profesoriumi Vaidučiu Kučinsku. – … buvote susirinkę į konferenciją ir nagrinėjote įvairius lietuvių kilmės aspektus. Ką pavyko išsiaiškinti? – Svarbiausia buvo išsiaiškinti, kokia yra lietuvių genofondo kilmė. Paprastai visi normalūs žmonės domisi savo kilme, tad, manau, ir lietuvams verta tuo pasidomėti. Nemažai itin patriotiškai nusiteikusių asmenų teigia, kad lietuviai esą […]

0

Prisimenant Norbertą Vėlių. Vešliosios protėvių pievos

birželio 29, 2012 Amžina Atilsi, Archyvai, Gamta

Prisimenant Norbertą Vėlių. Vešliosios protėvių pievos

Su dailininke RAMUNE VĖLIUVIENE kalbėjosi JUOZAS ŠORYS – Šiemet per Rasas, arba Kupoles (Jonines), suėjo dešimt metų, kai simboliškai, net mistiškai, tarsi ką neįžvelgiamo bylodamas į dausas arba į vešliąsias tamsžoles protėvių pievas persikėlė Norbertas Vėlius – tautosakos rinkėjas ir gvildentojas, senosios religijos ir mitologijos tyrinėtojas, vienas iš autoritetingiausių kultūros paveldo išsaugojimo, kraštotyros sąjūdžio organizatorių. […]

0

VU bibliotekoje eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“

kovo 26, 2012 Archyvai, Kultūra

VU bibliotekoje eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“

Vilniaus universiteto biblioteka tęsia tradiciją ir ketvirtus metus iš eilės kviečia visus, norinčius pamatyti pirmąją spausdintą lietuvišką knygą – M. Mažvydo „Katekizmo“ originalą. Šių metų renginys skirtas ne tik paminėti Vilniaus universiteto įkūrimo datą balandžio 1-ąją, bet ir UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ 20-metį. UNESCO programa „Pasaulio atmintis“ (UNESCO Memory of the World Programme) pradėta vykdyti […]

0

Religijos laisvė ir kryžiaus politika

lapkričio 7, 2011 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA, Švietimas

Religijos laisvė ir kryžiaus politika

2009 m. lapkričio mėnesį Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) paskelbė nutarimą, kad nukryžiuotojo simboliai, kabantys Italijos mokyklose, pažeidžia religijos laisvę. Šis nutarimas sukėlė didelį ir emocingą rezonansą visoje Europoje. O štai Lietuvoje prabilta net apie privalomą kryžių kabėjimą visose valstybinėse Vilniaus mokyklose.

0

Kurėnas – marių žvejo namas

rugpjūčio 26, 2011 Archyvai, JŪRA-UOSTAI, Laivyba, Muziejai

Kurėnas - marių žvejo namas

2004 liepos 20 dieną buvo atšvęstas trečiasis Lietuvos jūrų muziejaus kurėno gimtadienis, bet laivelis jau turi savo žygių ir atradimų istoriją. „Turim žalią svajonę pasisiūt tinklų ir atkurti senuosius žvejybos būdus“, – sakė kurėno kapitonas, Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriaus vedėjas Romaldas Adomavičius.

0

Istoriniai tyrinėjimai leido atrasti naują pradžią

liepos 7, 2011 Archyvai, Istorija, Leidiniai

Istoriniai tyrinėjimai leido atrasti naują pradžią

„Būčiau laimingas, jei XIII Lietuvos istorijos amžius su savo kultūra neliktų terra incognita šiuolaikiniams skaitytojams, o labiausiai – jauniems žmonėms“, – sako literatūrologas Algimantas Bučys, naujoje studijoje rašantis apie Lietuvoje visai netyrinėtus 9 sakralinius tekstus ir 3 lietuvių kilmės šventuosius. Mindaugo karūnavimas Paklaustas, ar jaučia keičiąs lietuvių literatūros, o ir Lietuvos kultūros istoriją, A. Bučys […]

0

Gedimino pilis (ne ta) ir kitos vietų prie Dievo įdomybės

gegužės 8, 2011 Archeologija, Archyvai

Gedimino pilis (ne ta) ir kitos vietų prie Dievo įdomybės

VYTENIS ALMONAITIS, JUNONA ALMONAITIENĖ* Padievaitis užvaldęs plotą į pietus nuo Kvėdarnos, tarp Jūros ir jos kairiojo intako Vėžaus (Vėžos). Žinoma, kad 1755 m. kaime gyveno trys šeimos. 1923 m. jame surašyti 102, 1970 m. – 99, o 1979 m. (po melioracijos)  tik 50 gyventojų. 2005 m. žiniomis, dūmas teberūko iš dešimties sodybų, kuriose gyveno 36 […]

0

Kaip Jūrų muziejus radosi: nuo nendrių iki odų (2)

balandžio 13, 2011 Archyvai, Muziejai

Kaip Jūrų muziejus radosi: nuo nendrių iki odų (2)

Gražina JUODYTĖ Kaip Jūrų muziejus Kopgalyje tvėrėsi. Muziejaus statybos startiniam penketui Aloyzas Každailis priskiria architektą Petrą Lapę, Restauracinių dirbtuvių vadovą Algirdą Aukštuolį, restauratorius Vytautą ir Laimą Šliogerius, save, ir, žinoma, Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininką Alfonsą Žalį.

0

Kaip radosi Jūrų muziejus: pradžių pradžia (1)

balandžio 12, 2011 Archyvai, Muziejai

Kaip radosi Jūrų muziejus: pradžių pradžia (1)

Gražina JUODYTĖ* Kai 1973-1976 metais dabar jau šviesaus atminimo žurnalisto Vytauto Bajoro, nušviesdavusio miesto statybas, klausdavome, kas vyksta Kopgalyje, jis tik paslaptingai šypsodavosi ir sakydavo: „Ne jūsų reikalas. Ir niekieno reikalas“.

2

Senosios Vilniaus šventvietės (2)

balandžio 11, 2011 Archyvai, Paminklai, PASAULĖŽIŪRA

Senosios Vilniaus šventvietės (2)

VYKINTAS VAITKEVIČIUS* Pabaiga. Pradžia 20110410 II. Yra pagrindo manyti, kad Šventaragio šventvietė Vilniuje buvo įkurta iki Gedimino valdymo pradžios 1316 m. (apie tai byloja ir mitiniai pasakojimai; taip manė A. J. Greimas, V. Toporovas). Šio straipsnio autoriaus kita proga iškelta hipotezė, kad Šventaragio religinė tradicija  tai viena ankstyvosios Lietuvos valstybės religijos raiškų. Tradiciją kaip tik […]

2

Senosios Vilniaus šventvietės

balandžio 10, 2011 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Senosios Vilniaus šventvietės

VYKINTAS VAITKEVIČIUS* Įvadas. Paskutinius kelis dešimtmečius senųjų (ikikrikščioniškųjų) Vilniaus šventviečių problematika daugiausia asocijavosi su architektu Sigitu Lasavicku ir jo veikla. Vienur tai buvo karšta ir beatodairiška meilės krašto istorijai išraiška, kitur  nuomonė ar įžvalga, kurią ateityje dar vertėtų nuodugniai patikrinti.

0

Pagonybės refleksai Raseinių krašte

kovo 30, 2011 Akmenys, Archyvai, mitologija, Paminklai

Pagonybės refleksai Raseinių krašte

Liudvikas BAKAS* Antanas Rybelis mano, kad pagonybės terminas Europos krikščioniškoje literatūroje vartojamas nuo IVa. vidurio. Istorikai A.Bumblauskas ir A.Gudavičius bei apžvalgininkas A.Čekuolis mano, kad 500 metų trukusi kova tarp pagonybės ir krikščionybės trukdė Lietuvos vystymuisi. Rezultatas – vėlai įvesta valstybinė raštija, nepakankami ryšiai su krikščioniškosiomis Europos valstybėmis, nežymi piniginė įplauka, blogas kultūros vystymas ir kiti […]

3

Kaip bažnyčia daro šventuosius

kovo 12, 2011 Archyvai, Istorija

Kaip bažnyčia daro šventuosius

LMA akademikas Juozas Jurginis Nors XV am. tolima praeitis, bet istorijai jis ne paslaptis. Jogailos sūnus Kazimieras 1440 metais buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, netrukus tapo ir Lenkijos karaliumi. Jis turėjo net dvylika vaikų: šešis berniukus ir šešias mergaites. Tarp jų buvo visokių – sveikų ir paliegusių. Viena duktė mirė dar kūdikystėje.

1

K.Kolumbas buvo Jogailos anūkas?

kovo 7, 2011 Archyvai

K.Kolumbas buvo Jogailos anūkas?

veidas.lt* Portugalų istorikas Manuelis Rosa teigia, kad keliautojas, Amerikos atradėjas Kristupas Kolumbas buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Jogailos anūkas. Pastaraisiais metais buvo paplitusi nuomonė, kad K. Kolumbas buvo audėjo iš Italijos miesto Genujos sūnus. 2009-aisiais ispanų istorikas Alfonso Ensenatas de Villalonga tikino nustatęs, kad keliautojas turi škotiškų šaknų, rašo “Lietuvos rytas”.

0

Valdovų rūmai – visuotinio pakilimo, vėliau dalies žmonių nusivylimo simbolis

vasario 27, 2011 Architektūra, Archyvai

Valdovų rūmai – visuotinio pakilimo, vėliau dalies žmonių nusivylimo simbolis

Ilgametis Vilniaus pilių teritorijos, Katedros, Valdovų rūmų ir kitų reikšmingų istorijos ir kultūros paveldo objektų tyrinėtojas, architektas ir restauratorius dr. Napalys Kitkauskas yra ta asmenybė, į kurios žodį įsiklauso visi, kuriems rūpi sąžininga tiesa įvairiais mūsų kultūros paveldo klausimais, taip pat ir dėl daug kam užkliūvančių Valdovų rūmų. Žinoma, bet kurios tiesos baigtinė ir aukščiausia […]

0

Etnokultūrinės elgsenos faktas ir jo socialinė antropologinė interpretacija (3)

sausio 23, 2011 Archyvai, Istorija

Etnokultūrinės elgsenos faktas ir jo socialinė antropologinė interpretacija (3)

(tęsinys 201101220) Romualdas GRIGAS* Dabartis tarp praeities tąsos ir jos nunykimo Sunku šiandien mums, vos ne visuotinai atpratusiems nuo aukos, aukojimosi, apniktiems pragmatikos bei savinaudos, natūraliau bei pilniau įsivaizduoti tą jaudulį, tą psichologinį sąmyšį, kurį išgyveno to kaimo (o gal  kelių?) bendruomenė, išgirdusi ne tik žinią apie vyrų žūtį, bet ir apie moterų apsisprendimą kolektyvinei […]

0

Etnokultūrinės elgsenos faktas ir jo socialinė antropologinė interpretacija (2)

sausio 22, 2011 Archyvai, Istorija

Etnokultūrinės elgsenos faktas ir jo socialinė antropologinė interpretacija (2)

(Pradžia 20110121) Romualdas GRIGAS* Sociologinės minties vingiais Ar ši, kaip mums dabar atrodo, ne tik šiurpi, bet ir nesuprantama savižudybės akcija buvo tik pavienis, išskirtinis, t.y. atsitiktinis faktas? Aš tuo linkęs gana rimtai abejoti. Net ir dėl tos priežasties, kad Livonijos dvasininko buvimas tame kaime buvo grynas atsitiktinumas.

0

Etnokultūrinės elgsenos faktas ir jo socialinė antropologinė interpretacija (1)

sausio 21, 2011 Archyvai, Istorija

Etnokultūrinės elgsenos faktas ir jo socialinė antropologinė interpretacija (1)

Romualdas GRIGAS (Apie tragediją, prieš 800 metų ištikusią vieną Lietuvos kaimą) Praeities gilų miegą kas pažadint galėtų? Kas jos dvasią atspėtų? Jai įkvėptų gyvybę? Kas suprasti pajėgtų tamsią amžių tolybę? Kas bent uždangos kraštą mums praskleisti mokėtų? Maironis

0

Baltų Pasaulio modelis

sausio 4, 2011 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Baltų Pasaulio modelis

Libertas Klimka* Baltų pasaulio modelis rekonstruojamas kompleksiškai nagrinėjant dvasinės ir materialinės kultūrų paveldą: etnografinę ir archeologinę medžiagą, folklorą, papročius. Pradinė pozicija čia gali būti antropocentrizmo principas. Pasak jo, aplinkinį pasaulį žmogus suvokia kaip visumą, o save, savo gentį, gyvenamąją vietą laiko pasaulio centru. Indoeuropiečių kilmės tautų pasaulėžiūroje susiformavusio pasaulio modelio ašis yra Pasaulio Medis (dar […]

0

Rytų Azijos naujamečiai papročiai ir baltiškasis kontekstas

gruodžio 29, 2010 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Rytų Azijos naujamečiai papročiai ir baltiškasis kontekstas

ROKAS SINKEVIČIUS* Kai kinai su ryškiaspalviais drakonais, fejerverkais dundant didžiuliams būgnams šventė Naujuosius Mėnulio metus, lietuviai linksminosi Užgavėnių šventėje su jau privalomu atributu tapusiais blynais ir „žydų“ siautėjimu. Nei vieni, nei kiti turbūt negalvojo, kad jų švenčių tradicijos yra panašios. Kinų Naujieji metai ir lietuvių Užgavėnės greičiausiai kilę iš tos pačios archajiškos kalendorinės sistemos, kurioje […]

0

Kalendoriaus istorija Lietuvoje ir pasaulyje

gruodžio 28, 2010 Archyvai, Istorija

Kalendoriaus istorija Lietuvoje ir pasaulyje

Libertas Klimka. Kalendoriaus poreikis atsirado pirmykštėje bendruomenėje, tikėtina, kad pirmiausia atšiauraus klimato juostoje. Tik labai atidžiai stebėdami gamtą, palaipsniui imdami suvokti jos vidinius ritmus, žmonės gebėjo čia išgyventi, apsiginti nuo bado ir šalčio. keičiantis pragyvenimo ar ūkininkavimo būdui, kito ir kalendorinė sistema.

0

Kuršiai gyvi mūsų kraujyje

gruodžio 21, 2010 Archyvai, Baltų gentys

Kuršiai gyvi mūsų kraujyje

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros vedėjas profesorius Aleksiejus LUCHTANAS, Lietuvoje pirmiausia žinomas kaip ilgametis Kernavės archeologinių paminklų tyrinėtojas. Per kuršius galėjome tapti jūrų valstybe. Gerbiamasis Aleksiejau Luchtanai, Jums archeologinius kasinėjimus tekdavo atlikti tolokai nuo Baltijos pajūrio. Daug metų kasinėjote Kernavėje, pirmojoje iš istorijoje paminėtų Lietuvos sostinių, pastaraisiais metais susidomėjote mažavandeniais Azijos kraštais, su Lietuvos […]

0

Paskutinioji kuršininkų karta

gruodžio 20, 2010 Archyvai, Baltų kalbos

Paskutinioji kuršininkų karta

Doc. dr. Dalia KISELIŪNAITĖ, Klaipėda. Etninės kultūros ir kalbos reliktai. Kuršių nerijos gyventojų etninė sudėtis nuo XVI a. iki Antrojo pasaulinio karo keitėsi palyginti nežymiai ir tolygiai. Be pagrindinio verslo – žvejybos – darėsi vis svarbesnis nerijos, kaip kurorto, vaidmuo, tačiau naujų gyventojų po 1923 m. atsirado palyginti nedaug. Daugiausia tai buvo tarnautojai iš Lietuvos. […]

0

Religinė sintezė: Marijos ir pagoniškųjų deivių tapatinimas

gruodžio 15, 2010 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Religinė sintezė: Marijos ir pagoniškųjų deivių tapatinimas

EGLĖ ALEKNAITĖ Dviejų religinių tradicijų susidūrimas dažniausiai lemia didesnius ar mažesnius abiejų pokyčius. Net ir vienai iš jų užgožus kitą, „laimėtoja“ kai kuriuos „nugalėtosios“ elementus priima į savo ideologiją ar praktiką. Taip atsiskleidžia religijos dinamiškumas, leidžiantis jai įsitvirtinti skirtingiausiose kultūrose.

0

Erazmo Stelos paraštėse

gruodžio 15, 2010 Archyvai, mitologija, PASAULĖŽIŪRA

Erazmo Stelos paraštėse

GINTARAS BERESNEVIČIUS. Kaip rašoma Erazmo Stelos kronikoje „Apie Prūsijos senovę“, arba De Borussiae antiquitatibus, (1518 m.) „vėliausiai į sritį atsikraustė prūsai – tautos, kurios, Ptolemėjo liudijimu, gyveno prie Rifėjų (Ripheos) kalnų, kur jie plačiai išsidriekia į šiaurę, netoli tos vietos, kur iš jų išteka Tanaidė“ (Tanais) (BRMŠ II 19, vertė Eugenija Ulčinaitė) …

2

Senojo religingumo būdas GINTARAS BERESNEVIČIUS

gruodžio 10, 2010 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Senojo religingumo būdas  GINTARAS BERESNEVIČIUS

Lietuvių religinė terminija Tikėjimas. Pats lietuvių kalbos žodis „tikėjimas“ kildintinas iš „tikras“, ir šiuo požiūriu atrodytų, kad tai įvedus krikščionybę naujajai religijai sukurta ar naujai sureikšminta sąvoka. Tai liudytų analogišku būdu atsiradusi rus. vera, lenk. wiara lotynizmai, kilę iš krikštytojų atneštos ir propaguotos vera religio, „tikrosios religijos“, sampratos. Tad žodis „tikėjimas“ veikiausiai būtų lenkiško lotynizmo […]

5

„Romuvos“ kelias: nuo kraštotyros klubo iki senovės baltų religinės bendrijos

lapkričio 29, 2010 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

„Romuvos“ kelias: nuo kraštotyros klubo iki senovės baltų religinės bendrijos

Daugiau nei prieš pusę tūkstančio metų mums pavyko atsiginti nuo kryžiuočių. Apie senųjų baltų papročius, tradicijas, religiją žinome iš tautosakos, liaudies dainų, įvairių išlikusių rašytinių šaltinių. Senovės baltai garbino gamtos jėgas, gerbė ir saugojo savo tradicijas, protėvių atminimą. Ar šiandien nepraradome senųjų savo tradicijų, ištakų, darnos su aplinkiniu pasauliu?

0

Tomas Bartkus. Katalikų švietėjai ir Romuva

lapkričio 29, 2010 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Tomas Bartkus. Katalikų švietėjai ir Romuva

Ar katalikų švietėjų teiginiai bei koncepcijos galėjo turėti įtakos baltų religinės Romuvos bendrijos pasaulėžiūrai ir doktrinai? 2001 metais senojo lietuvių tikėjimo bendruomenės susijungė į Senovės Baltų religinę Romuvos bendriją ir juridiškai įsiteisino kaip religinė konfesija.

0

KULTŪROS REIŠKINIŲ MISTERIJA VAKAR IR ŠIANDIEN

lapkričio 28, 2010 Archyvai, tradicijos ir papročiai

KULTŪROS REIŠKINIŲ MISTERIJA VAKAR IR ŠIANDIEN

Eglė Plioplienė. Kova už laisvę neapsiriboja gatvių ir politikos arenų kovomis. Atvėsus tiesmukos kovos įkarščiui, kovos už mąstymo struktūros išlaisvinimą iš ideologinės nelaisvės būtinumas darosi vis labiau akivaizdus. Mąstymo pančiams sutraukyti reikia ypatingos drąsos: nelengva suvokti, kuri ideologija mus stabdo, kur paslėptos akligatvių pinklės? Ar terminai, kuriuos vartojam, kuriuos randam žodynuose, atitinka aprašomą turinį, ar […]

2

Nepagaunamas interviu: kas ardo pasaulio vidurį?

lapkričio 27, 2010 Archyvai, Įžymūs žmonės, PASAULĖŽIŪRA

Nepagaunamas interviu: kas ardo pasaulio vidurį?

Liudviko GIEDRAIČIO pokalbis su mitologu Dainiumi RAZAUSKU, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoju, „Liaudies kultūros“ žurnalo redakcijos Bendrųjų kultūros klausimų ir mitologijos skyriaus vyresniuoju redaktoriumi.

0

Sukurti skulptūrų parką įkvėpė paminklas motinai

lapkričio 26, 2010 Amatai, Archyvai

Sukurti skulptūrų parką įkvėpė paminklas motinai

Raimondas GUOBIS. Pradžių pradžia buvo pačiame Anykščių rajono pakraštyje, jau Raguvos parapijoje, Juostininkuose, kur vietinę merginą Saliomėją Baltušnikaitę pažino jaunikaitis iš gretimo Jočiūnų kaimo Pranas Tarabilda. Kuomet ėmė gyventi šeimos laimėje, veik kas dveji metai namus aplankydavo kūdikio gimimo laimė, tik pasaulį karui užgriuvus, tas ritmas sutriko. Taip gimė 8 vaikai: Bronislovas, Romualdas, Steponas, Aldona, […]

0

Kas apgins gintarą?

lapkričio 21, 2010 Amatai, Archyvai

Kas apgins gintarą?

Rima ČELIAUSKAITĖ. Tradicijos. Romoje už gintaro gabalėlį buvo galima įsigyti stiprų, sveiką vergą. Finikiečiai už gintarą duodavo šimtą kardų. Prūsijoje teismas gintaro vagį galėjo ištremti iš šalies ar net nubausti mirties bausme. Kodėl kelis tūkstantmečius lietuvį saugojęs nuo pikto ir puošęs gintaras šiandien yra podukros vietoje?

0

G.Beresnevičiaus „precedentika“: LDK idėja XXI a. globalizacijos fone

lapkričio 20, 2010 Archyvai, Istorija

G.Beresnevičiaus „precedentika“: LDK idėja XXI a. globalizacijos fone

Virginijus Savukynas (“Kultūros barai” Nr.6) Viena originaliausių ir netikėčiausių pastarojo meto idėjų – Lietuvos imperijos darymas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atgaivinimas. Gintaras Beresnevičius užsiminė apie tai straipsnių rinkinyje „Ant laiko ašmenų“, detaliau aptarė knygoje „Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys“, vėliau plėtojo publicistiniuose tekstuose.

0

Filologijos daktaras A.Smetona: „Lietuvių kalba tikrai neišnyks“

lapkričio 20, 2010 Archyvai, Baltų kalbos

Filologijos daktaras A.Smetona: „Lietuvių kalba tikrai neišnyks“

Lietuvių kalbos padėtis yra geriausia per visą istorijos pjūvį, tad nereikia tikėti apokaliptinėmis vizijomis, kad ateityje liks tik anglų kalba, o lietuvių – išnyks. Tokiomis optimistinėmis gaidomis dalijosi filologijos daktaras, Vilniaus universiteto Filologijos dekanas Antanas Smetona, skaitęs paskaitą „Lietuvių kalbos padėtis dabartinėje visuomenėje ir ateities perspektyvos“

2

Apie galindus, baltų gentį, ir jų kelionę į vakarus, pasaulio pakraštį

lapkričio 19, 2010 Archyvai, Baltų gentys

Apie galindus, baltų gentį, ir jų kelionę į vakarus, pasaulio pakraštį

Algirdas Patackas. „galindai (…) šiaurės vakarų Ispanijos pakraštyje, Europos labiausiai į Vakarus nutolusiame kyšulyje (…) realizavo istorinį savo likimą, atspindėtą (ir tarsi nulemtą) jų vardo“ (Vladimiras N. Toporovas)

12

„Ar pagonybė turėtų būti pripažinta tradicine religija Lietuvoje?“, archyvas

lapkričio 15, 2010 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

„Ar pagonybė turėtų būti pripažinta tradicine religija Lietuvoje?“, archyvas

Žinių radijas 2005 10 27. Pagonybė „ŽINIŲ RADIJO“ laida „Raktas“ (vedėjas Audrys Antanaitis) tema „Ar pagonybė turėtų būti pripažinta tradicine religija Lietuvoje?“, 2005 10 27 Vedėjas: Laba diena, malonūs klausytojai. Šios dienos tema – ar pagonybė turėtų būti pripažinta tradicine Lietuvos religija? Ir apskritai – ar tai religija? Jei ne, tai kuo pagonys yra blogesni […]

0

Senovės baltų (senovės lietuvių) požiūris į mirtį

lapkričio 14, 2010 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Senovės baltų (senovės lietuvių) požiūris į mirtį

LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ. Mirtis buvo pirmoji paslaptis, atvėrusi žmogui kelią į kitas paslaptis. Ji pakėlė jo mintį nuo regimybės į neregimybę, nuo laikinumo į amžinybę, nuo žmogiškumo į dieviškumą. Tačiau kas yra mirtis? Tam tikra prasme mirtis įgalina patirti gyvenimo pilnatvę. Kiekvienoje kultūroje ir kiekvienoje religijoje požiūris į mirtį atsispindi laidojimo papročiuose. Ten, kur mirties bijoma, […]

1

GINTARAS AKMENS AMŽIUJE

lapkričio 13, 2010 Amatai, Archyvai

GINTARAS AKMENS AMŽIUJE

GINTARAS AKMENS AMŽIUJE Istorijos mokslų daktarė R. Rimantienė Ne vienoje vietoje Baltijos pajūryje yra gintaringų sluoksnių, tačiau jie slūgso giliai po žeme. Tad pirmykštis žmogus apie gintarą galėjo sužinoti tik tada, kai pati gamta jam atvėrė savo paslaptis. Šlėzvige Holšteine, paplovus gintaringus sluoksnius, jau viduriniame akmens amžiuje žmonės ėmė rinkti tą gražųjį mineralą ir dirbti […]

1

Ar dabartinė Lietuva gerbia senąjį baltų tikėjimą ir kultūrą?

lapkričio 9, 2010 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Ar dabartinė Lietuva gerbia senąjį baltų tikėjimą ir kultūrą?

Puoselėti senąją baltų kultūrą ir religiją, turinčią bendratautinę, bendražmogišką vertę, turėtų būti mūsų visuomenės ir valstybės uždavinys, užuot demokratinėje visuomenėje protegavus vadinamąsias tradicines religijas, savinantis Dievą ir demonstruojant kolektyvinį egoizmą.