0

Į apyvartą išleistas „Ačiū“ moneta

gruodžio 21, 2015 Su Euru

Į apyvartą išleistas „Ačiū“ moneta

LRT TV naujienų tarnyba\\ Lietuvos bankas pirmadienį į apyvartą išleidžia dviejų eurų proginę monetą, skirtą lietuvių kalbai. Monetos nacionalinėje pusėje iškaldintas vienas prasmingiausių lietuviškų žodžių – „ačiū“.

0

Nuo liepos 1-osios nebeprivaloma skelbti kainų dviem valiutomis

birželio 30, 2015 Ekonomika, Su Euru

Nuo liepos 1-osios nebeprivaloma skelbti kainų dviem valiutomis

Rytoj – paskutinė diena, kai Lietuvoje prekių ir paslaugų kainas privaloma skelbti ir litais, ir eurais. Nuo liepos 1-osios prekybininkai gali kainas skelbti vien eurais arba, savo noru, ir toliau dviem valiutomis, perskaičiuodami oficialiu kursu (1 euras=3,45280 lito).

0

Lietuvos bankas išleis kolekcinę monetą, skirtą literatūrai

birželio 4, 2015 Lietuvos aktualijos, Su Euru

Lietuvos bankas išleis kolekcinę monetą, skirtą literatūrai

Lietuvos bankas birželio 11-ąją išleis į apyvartą 5 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą literatūrai (iš serijos „Lietuvos kultūra“).

0

Apie „nacionalinę“ euro monetų pusę

sausio 28, 2015 Europos Sąjunga, Su Euru

 Apie

Vitalijus Michalovskis\\ Lietuvai įsivedus eurą, į šalį atkeliavo ir kitose euro zonos šalyse kaldintos monetos. Kadaise naujųjų piniginių vienetų kūrėjai nusprendė, kad visoje euro zonoje cirkuliuos vienodo pavyzdžio banknotai, tačiau viena euro monetų pusė bus palikta kiekvienos valstybės nuožiūrai. Taip ant skirtingų kraštų monetų pradėti kaldinti saviti tų šalių heraldiniai ženklai, iškilių asmenybių atvaizdai, kiti […]

0

Psichologija: „sumažėjo“ pajamos ar viskas atpigo tris kartus?

sausio 4, 2015 Ekonomika, Lietuvos aktualijos, Su Euru

Psichologija: „sumažėjo“ pajamos ar viskas atpigo tris kartus?

Per pastarąjį šimtmetį Lietuva išgyveno bent dešimt kardinalių piniginių reformų. Pasak Statistikos departamento, šiuo metu šalyje gyvena apie 350 žmonių, kuriems euras bus jau aštuntoji valiuta jų gyvenime. Tiesa, kone visi šie gyventojai jau perkopė šimto metų ribą. Tačiau gerokai daugiau lietuvių rankose yra laikę ir markę, ir rublį, ir lietuviškus talonus, ir, žinoma, litą, […]

0

Vilniaus Rotušės aikštėje atgyja į nebūtį išeinančio lito istorija

gruodžio 24, 2014 Su Euru

Vilniaus Rotušės aikštėje atgyja į nebūtį išeinančio lito istorija

Nuo Šv. Kalėdų vilniečiai ir sostinės svečiai Vilniaus Rotušės aikštėje galės stebėti įspūdingas trimates projekcijas, kuriomis bus atkurta lito istorija. Trumpo, tačiau modernaus 3D „spektaklio“ metu ant Vilniaus Rotušės aikštėje esančio „Nordea“ pastato sienų (Didžioji g. 18) lietuviškas Vytis skries per visą šalies pinigų istoriją: nuo senovės sidabrinių ilgųjų iki būsimo euro.

0

Kokį poveikį mūsų sveikatai padarys Rusijos embargas?

spalio 6, 2014 Ekonomika, Sveika gyvensena

Kokį poveikį mūsų sveikatai padarys Rusijos embargas?

Nors įvairūs tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai vaisių ir daržovių suvalgo daug mažiau, nei turėtų, visgi kai kurie ženklai rodo, kad situacija taisosi. Kaip rodo vieno iš prekybos tinklų duomenys, kai kurių daržovių paklausa yra išaugusi net iki kelių dešimčių procentų. Prekybininkai daro prielaidą, kad didesnį šviežių vaisių ir daržovių populiarumą galimai paveikė palankesnės kainos, […]

0

Kodėl kartais negalioja principas „rinkis prekę lietuvišką“?

liepos 17, 2014 Ekonomika, Lietuvos aktualijos, Tautos stiprėjimas

Kodėl kartais negalioja principas „rinkis prekę lietuvišką“?

Vilija Andrulevičiūtė // Rinkdamiesi maisto produktus, pirkėjai vadovaujasi principu „rinkis prekę lietuvišką“, tačiau šis kol kas negalioja lietuviškų prekės ženklų kūno priežiūros ir kosmetikos priemonėms, pastebi didžiųjų prekybos centrų atstovai. Lietuviškos kūno kosmetikos pardavimai tesudaro 9–10 proc. visos apyvartos. Rinkodaros specialisto Lino Šimonio teigimu, šią situaciją pakeisti įmanoma.

0

Jei norime išvengti katastrofos, teks keisti visą ekonomikos modelį

birželio 5, 2014 Ekonomika, Energetika, Gamtosauga

Jei norime išvengti katastrofos, teks keisti visą ekonomikos modelį

Rūta Levickaitė// Iki šiol gyvuojantis linijinis pasaulio ekonomikos modelis pasmerktas mirčiai, jis turi neišvengiamai keistis, kitaip – žemėje gyvens daugiau žmonių, nei juos bus galima išmaitinti, aprengti ir apgyvendinti. Susidarys tiek atliekų, kad jų bus nebeįmanoma nei užkasti, nei kaip nors kitaip sutvarkyti. Kaip tvarkytis su buitimi turime mokytis iš gamtos, kurioje viskas sukasi uždaru […]