|
|
viršaitis
gruodžio 31, 2024
Baltų mitologija, PASAULĖŽIŪRA, Šventės, tradicijos ir papročiai
Oi atabėga bistrus alnelis Lėliu Kalėda, Kalėda. Bistrus alnelis devyniaragis Lėliu Kalėda, Kalėda. Ant devinto rago kavolėliai kalė Lėliu Kalėda, Kalėda. Atlakia alnias devyniaragis Oi Kalėda, Kalėda. Jis atlėkis vandeny žiūro, Oi Kalėda, Kalėda. Vandeny žiūro ir ragus skaito, Oi Kalėda, Kalėda.
viršaitis
gruodžio 9, 2019
Baltų mitologija, Šventės, tradicijos ir papročiai
Libertas Klimka,etnologas// Belaukiant didžiųjų žiemos švenčių gal būtų įdomu prisiminti ir senuosius advento papročius? O gal iš to ką nors galima pritaikyti ir nūdienai? Nes tautiniai papročiai yra tarsi savaime įsiterpę į adventą. Ir juose tiek gražaus vaizduotės polėkio…
viršaitis
liepos 31, 2016
Baltų mitologija, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA
Rosita GARŠKAITĖ\\Lietuvos žinios Naujoje knygoje „Baltų religijos ir mitologijos reliktai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (Lietuvių katalikų mokslų akademija, 2016) neverta ieškoti pasakojimų apie ikikrikščionišką senovę, kaip Jono Dlugošo ar Motiejaus Strijkovskio raštuose. Joje surinkti vien originalūs XIV-XVIII a. tekstai, fiksuojantys senojo baltų pasaulėvaizdžio pėdsakus po Lietuvos krikšto.
viršaitis
birželio 2, 2016
Baltų mitologija, Pagonybė, Šventvietės, Žvaigždėtyra
Šventojiškių ir kurorto svečių pamėgtas Žemaičių alkas Jonines arba Rasų šventę pasitiks gerokai atsinaujinęs – šiuo metu vyksta senosios paleoastronominės observatorijos bei jos prieigų tvarkymo darbai.
viršaitis
birželio 8, 2015
Baltų mitologija, Paveldas, Šventvietės
Vilkpėdės gatvėje, netoli Vilkpėdės ligoninės vartų, atidengta mitologinė legendinė skulptūra, kurios autorius – skulptorius Kęstutis Musteikis ir architektas Henrikas Žukauskas. Skulptūrinę kompoziciją sudaro 8 tonas sveriantis rausvo granito akmuo, ant kurio iškalta Vilkpėdės legenda, o ant akmens užšokusi nuo vilko bėganti juoda ožkytė.
viršaitis
gegužės 10, 2015
Baltų mitologija, PASAULĖŽIŪRA, TAUTOSAKA
Lietuvių mitologijoje esama dvasių,saugančių žemėje slypinčius, taip pat žmonių paslėptus, dažnai ir užkeiktus lobius. Turimi negausūs duomenys neleidžia išsamiau jų apibūdinti. Pagrindinis šaltinis šiuo atveju yra tautosaka — sakmės apie požemio dvasias: barstukus, kaukus, vėlinus arba vėles. Semantika rodo, kad minėtos dvasios susijusios su mirusiųjų pasauliu, aiškiaregyste, regėjimu, ganykla, mišku, pieva, kur tariamai gyvenusios vėlės. […]
viršaitis
balandžio 21, 2015
Baltų mitologija, PASAULĖŽIŪRA
Rimantas Balsys\ NUO AUKOS AUKŠČIAUSIEMS DIEVAMS IKI VELNIO GYVULIO\\ Dar prieš sėsliąją žemdirbystę klajokliai augino avių ir ožkų bandas, taip apsirūpindami pienu, sūriu, mėsa ir drabužiais (1 ). Iš ožkų odos buvo daromi indai vandeniui, iš vilnų – audžiamas audeklas palapinėms. Tiek avys, tiek ožkos buvo pjaunamos aukojimui įvairių tautų maldyklose, šventyklose ir šventvietėse“ (2).
viršaitis
gruodžio 28, 2014
Baltų mitologija, PASAULĖŽIŪRA, Renginiai
VYTAUTAS LUKŠAS Oratorija „Saulės vadavimo apeigos“ – siekis sugrąžinti gyvybę senosios lietuvių kultūros palikimui. Rugsėjo 13 d. minėtas Broniaus Kutavičiaus aštuoniasdešimtmetis tapo pretekstu pratęsti šio žymaus modernizmo kompozitoriaus pradėtą pagoniškųjų oratorijų tradiciją. Tik šįkart paslaptinga muzika klausytojui prabyla pirmykšte forma – senąja tradicine dainavimo maniera ir ritualiniais šokiais. Senųjų baltų saulėgrįžos apeigų ciklas švenčiamas pritariant […]
viršaitis
rugpjūčio 30, 2014
Baltų mitologija, Baltų pasaulėžiūra, PASAULĖŽIŪRA
Saulė Matulevičienė// Vėjūkas: Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vienąs kitų atitikmenį (osetinų wæjug/wæjyg).
viršaitis
vasario 18, 2014
Baltų mitologija, Muziejai
Mindaugas Jackevičius// Užsieniečius Lietuvoje vilioja ne tik Kuršių Nerija, Vilnius ar mažos kainos – štai vokiečiai, anglai ir rusai aikčioja išvydę žemaitiškas Užgavėnių kaukes. Antrąkart jie aikteli sužinoję, kad ši pagoniška šventė švenčiama iki mūsų dienų.
viršaitis
sausio 14, 2014
Baltų mitologija, PASAULĖŽIŪRA
NIJOLĖ LAURINKIENĖ// Senovės lietuvių deivė Veliona (Vielona) – viena iš mitinių vėlių globėjų. Ji buvo paminėta apie 1582 m. Jono Lasickio, kuris ją pristatė kaip vėlių dievą: Vielona Deus animarum (BRMŠ II:582, 595). Šis „dievas“ istoriko buvo siejamas su mirusiųjų maitinimo papročiu: „Veliona – vėlių dievas“ (Vielona), kuriam aukojamos aukos, kai maitinami mirusieji. Jiems paprastai […]
|
|
|