Martyno Liudviko Rėzos premija – habil. dr. Rimutei Rimantieneigruodžio 2, 2020 Archeologija, Įžymūs žmonės 
Dvyliktoji Kuršių nerijoje gimusio Martyno Liudviko Rėzos vardo kultūros ir meno premija Neringos savivaldybės tarybos sprendimu skirta archeologei, habilituotai mokslų daktarei Rimutei Rimantienei. Sigitą Lasavicką prisimenant. Atėnai – Utena ar Butėnai?..spalio 23, 2020 Archeologija, Architektūra, Įžymūs žmonės 
Raimondas GUOBIS Kadaise kalbėdamiesi su žymių senosios architektūros, ypač Vilniaus statinių tyrinėtoju, tautiniu filosofu ir patriotu Sigitu Lasavicku (1926–1998) beveik susiginčijome. Mat jis pareiškė, kad Utenos vardas yra pats tikriausias europinės kultūros lopšio – Atėnų atitikmuo Lietuvoje. O aš paprieštaravau, kad Atėnai, tai bus Butėnai. Juk atsistojęs ant Bobakalnio keteros ir žvelgdamas į Šventosios slėnį […] Biržų rajono Parupės kaime atrastas 13 000 m. kaulinis kirvisrugsėjo 10, 2020 Archeologija, NAUJIENOS 
Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologijos ekspozicijoje atidaroma unikalaus radinio paroda. Biržų rajono Parupės kaime netikėtai atrastas kirvis bemat tapo seniausiu šiuo metu žinomu ir datuojamu archeologiniu radiniu Lietuvoje ir įsitaisė labai retai Europoje randamų Lyngby tipo kirvių sąraše. Jungtinėje Karalystėje nuteisti vikingų laikų lobį pavogę „juodieji archeologai“lapkričio 23, 2019 Archeologija, NAUJIENOS, Pasaulyje 
Jungtinėje Karalystėje du vyrai penktadienį buvo nuteisti už 1 100 metų senumo monetų ir papuošalų lobį, kurio didžioji dalis tebėra dingusi, vagystę. Kurios tautos namais virs TAUTOS NAMAI ant Tauro kalno?rugsėjo 27, 2019 Architektūra, Kova už tautą, Kurkime Lietuvą 
Ar šiandien reikalingi tokie Tautos namai, kokie sugalvoti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą? Situacija pasikeitė neatpažįstamai, o kalbant apie Tautos namų atsiradimą ant Tauro kalno, matomas tik neįsigilinimas ir diskusijų stoka, LRT KLASIKAI sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Jai antrina architektas Tomas Grunskis, sakydamas, kad dabartinė situacija – kapstymasis po 20 a. idėjų smėlio dėžę, […] Nidos švyturys duris atvers kitąmet?birželio 13, 2019 Architektūra, Turizmas Lietuvoje, Vakarų Lietuva 
Mindaugas DRĄSUTIS\\ Su Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) pasiūlymu perimti švyturius Nidoje ir Juodkrantėje sutikusi Neringos savivaldybė laukia valstybės sprendimo. Tikėtina, kad Nidos švyturys vietos gyventojams ir svečiams duris atvers kitų metų vasarą. „Antis“ kviečia pažvelgti į atstatytą Vilniaus aukštutinę pilįgegužės 9, 2019 Architektūra, Sostinė Vilnius, Tautos balsas 
Roko grupė „Antis“ ir architektūros studija „JP architektūra“ sveikindami Lietuvą su valstybės atkūrimo šimtmečiu dovanoja ypatingą dovaną. Šiandien, praėjus dvejiems metams nuo „Anties“ atsisveikinimo koncertų Trakų ir Raudondvario pilyse, grupė pristato vaizdo klipą „Per amžius su Vyčiu už laisvą Tėvynę!“, kuriame galima išvysti kaip ant sostinės Gedimino kalno atrodytų pilnai atstatyta pilis. Architekto A.Ambraso vizija: 45 m obeliskas – Aukų gatvėje, o ne Lukiškių aikštėjesausio 21, 2018 Architektūra, Istorija, skulptoriai ir skulptūros 
DMN inf\\ „Didžiulė Lukiškių aikštės erdvė, ypač po jos rekonstrukcijos ir jungties su Gedimino prospektu, labiau tiktų moderniam muziejui ar koncertų salei. Kita nuomonė: Realios Gedimino pilies kalno griuvimo priežastysrugsėjo 27, 2017 Archeologija, piliakalniai, Valstybė 
Mitas yra tai, kad esą Gedimino pilies kalnas griūti pradėjo tik po to, kai iškirto medžius. Mitas yra ir tai, kad esą medžiai ant kalno buvo užsodinti tik sovietmečiu. Mitas ir tai, kad dėl visko kaltas funikulierius ar kokios nors statybos. Mitas ir tai, kad pavojus negręsia. Mitas ir tai, kad visas kalnas sugrius. Mitas […] Biržuose – archeologus nustebinęs radinys
Biržuose, senamiesčio teritorijoje, archeologai aptiko, manoma, XVII a. antrosios pusės miesto atliekų duobę. Pagal duobės dydį, spėjama, naudotus buityje daiktus bei atliekas galėjo pilti viso kvartalo miestiečiai Klaipėda svarsto apie butaforinę pilįsausio 20, 2017 Architektūra, Paveldas, Rekonstrukcija 
Edita GUDAVIČĖ\\ Uostamiesčio Savivaldybėje vyksta diskusijos, ar nevertėtų pasekti kai kurių užsienio šalių pavyzdžiu ir tol, kol nėra galimybių atstatyti visą Klaipėdos pilį, tiesiog atkurti jos tūrius kitomis priemonėmis. Pavyzdžiui, suręsti konstrukcijas, aptraukti jas audiniu, ant kurio būtų nupieštas pilies vaizdas. Ispanijoje galutinai patvirtinta Atlantidos buvimo vieta
Vertė G. Kiltinavičiūtė\\ Jungtinių Valstijų tyrėjų komanda galimai nustatė dingusios Atlantidos buvimo vietą. Tikima, kad legendinis miestas prieš tūkstančius metų buvo cunamio nugramzdintas dumblynuose pietų Ispanjoje. Europos archeologai susipažins su baltų kultūros radiniais
Vilniuje susirinko Europos archeologai. Pusantro tūkstančio specialistų per keturias dienas Lietuvoje bus supažindinti su baltų kultūros radiniais. Taip pat daug dėmesio skiriama nusikalstamai, juodajai archeologijai, paveldo naikinimui Artimuosiuose Rytuose. rugpjūčio 23, 2016 Archeologija 
Loreta Mačiulienė\\ LRT TV naujienų tarnyba Kauno Senamiestyje kasinėjantys archeologai džiaugiasi gausiais ir vertingais radiniais. Jie skaičiuojami tūkstančiais. Daugiausiai tai yra XVII a. istoriją atskleidžiančios liekanos. Specialistai sako, kad jos suteikia nežinotų faktų apie miesto istoriją. TAIVANE IŠKASTA 4800 METŲ FOSILIJA PRIBLOŠKĖ NET ARCHEOLOGUSbirželio 11, 2016 Archeologija, Pasaulio įvykiai 
Taivane archeologai iškasė ypač emociškai jautrią fosiliją, kurioje matyti motina, glaudžianti prie savęs kūdikį, rašo time.com. Skaičiuojama, kad ši fosilija yra net 4800 metų senumo. D. Libeskindo pasiūlytas statinys Vilniaus centre: vardas nugalėjo turinį?balandžio 30, 2016 Architektūra, Sostinė Vilnius 
Lukas Zadarackas\\ Penktadienį nusprendus, kad naujas multifunkcinis kompleksas k18B Vilniaus Konstitucijos prospekte bus statomas pagal žymaus pasaulio architekto Danielio Libeskindo studijos projektą, dviejų garsių Lietuvos architektų nuomonės dėl būsimojo statinio radikaliai išsiskyrė. Algirdas Kaušpėdas projektui žarsto pagyras dėl drąsumo ir veržlumo, tuo tarpu Audrius Ambrasas jį vadina sunkiai apibūdinamu tvariniu, o patį architektūrinį konkursą – […] Žemaitijos nacionaliniame parke atrastas MEDSĖDŽIO piliakalnisbalandžio 20, 2016 Archeologija, Atradimai, piliakalniai 
Kultūros paveldo departamentas patvirtino, kad pernai Žemaitijos nacionaliniame parke atrasta kalva iš tiesų yra piliakalnis, ir suteikė jam Medsėdžio vardą. Tyrimais nustatyta, kad tai – vienas ankstesnių piliakalnių Lietuvoje, kuris galėjo susiformuoti pirmaisiais mūsų eros amžiais. “Gintaras tarp vakarinių baltų: romėniškasis laikotarpis”kovo 11, 2016 Archeologija, Paveldas, Renginiai 
Dr. Sigitos Bagužaitės-Talačkienės paskaita “Gintaras tarp vakarinių baltų: romėniškasis laikotarpis”. Romėnų istorikas Publijus Kornelijus Tacitas savo veikale “Germania”, parašytame apie 98 m. po Kristaus gimimo, minėdamas aisčius rašė: “… Jie apieško ir jūrą; seklumose ir pačioje jos pakrantėje vieninteliai iš visų renka gintarą, jų pačių vadinamą glesum. Kokia jo prigimtis ir kaip jis atsiranda, jie, […] Lietuvė atskleidė ateiviams žemėje sukurtų ženklų paslaptįlapkričio 24, 2015 Archeologija 
Dalia Gudavičiūtė\\ Lietuvos mokslininkė padėjo suprasti vieną didžiausių šių dienų paslapčių – iš kosmoso pastebėtus ženklus Kazachijos stepėse. Bet jos tyrimai paneigia, kad prieš tūkstančius metų žmonės taip siuntė žinią ateiviams. 35 metų archeologei Giedrei Motuzaitei-Matuzevičiūtei pavyko tai, ko galėtų pavydėti kiekvienas Lietuvos mokslininkas, – per kelias dienas jos tyrinėjimus pristatė populiariausia pasaulio žiniasklaida. Nidoje vietoje apleistų pastatų – penkių žvaigždučių viešbutislapkričio 21, 2015 Architektūra, JŪRA-UOSTAI, miesteliai 
Inga Razmaitė\\ Projektavimo bendrovė „Kančo studija“ pristatė pasiūlymus, kaip būtų galima rekonstruoti buvusio žuvininkystės ūkio pastatus Nidoje į penkių žvaigždučių viešbutį. Parnidžio kopos saulės laikrodis – Kurono laiko šventyklalapkričio 11, 2015 alkai, Architektūra, Laikas 
Istorijos labirintai\\ Horizontalūs saulės laikrodžiai – seniausi žinomi laiko matavimo prietaisai. Seniausi obelisko formos saulės laikrodžiai žinomi nuo 4 tūkstantmečio pr. Kr. Egipte. Vėliau specialiai laikui matuoti kolonas ar obeliskus statė kinai, graikai, romėnai. Romos Panteone laiką matuoja per stogo kupolo skylę patenkantis saulės spindulys. 20-asis Saulės laikrodžio Nidoje jubiliejuslapkričio 11, 2015 Akmenys, Architektūra, Laikas 
Jurgita Andriejauskaitė\\ Šį savaitgalį Neringa mini 54-ąjį miesto jubiliejų. Jis sutampa su keliomis sukaktimis, tarp jų – saulės laikrodžio, be kurio nebeįsivaizduojama Kuršių nerija, 20-uoju jubiliejumi. Vienas jo autorių, profesorius Libertas Klimka puikiai pamena, kaip gimė Saulės laikrodžio idėja. Profesoriaus teigimu, nėra kitos tokios vietos Lietuvoje, kur šis laikrodis taip puikiai tiktų. Septyniasdešimtmetį mininčiam Nidos švyturiui liesis eilėsrugsėjo 23, 2015 Architektūra, Kultūra, Renginiai 
Artėjantį savaitgalį Neringa kviečia pakelti akis aukštyn ir įkvėpimo ieškoti 70-ąją sukaktį mininčio Nidos švyturio šviesose. Ženklas puodo šukėje – senovinis rašmuo?rugsėjo 23, 2015 Archeologija, Archyvai 
ARŪNAS KAZYS KYNAS\\ Prie Kretuono ežero (Švenčionių r.), buvusioje Kretuonių gyvenvietės žemėje, archeologai rado molinę nuoskalą. Nuvalę aplipusį tūkstantmetį dumblą, jie pastebėjo lyg šukutėmis taškučiais įspaustą ženklą. Lengviau piešinį buvo galima išgauti šlapiame molyje aštriu daiktu išbraižant ar įspaudžiant virvutę. Aptikta „Anapilio“ paslaptis – vėjo vargonai
Vieną iš vertingiausių Palangos istorinių statinių – vilą „Anapilis restauruojantys UAB „Pamario restauratorius“ specialistai spėja aptikę vieną iš šio pastato paslapčių – vėjo vargonus. Rusijos kapavietėje rasti senovės skitų valdovo palaikai, kuris palaidotas su arkliu ir ginklaisrugpjūčio 27, 2015 Archeologija, Rusija 
Rusijoje rasti valdovo – kario palaikai, kuris buvo palaidotas susuktas į auksu padengtą apsiaustą ir kuris Rusijos stepėse valdė prieš maždaug 2,5 tūkst. metų. Iš Vilniaus žemėlapio dingsta dar viena kultūrinė erdvėrugpjūčio 14, 2015 Architektūra, Sostinė Vilnius 
Violeta Grigaliūnaitė // Teatro arena netrukus virs griuvėsiais. Teritorija pačiame Vilniaus centre, Rinktinės gatvėje, netrukus turėtų atgyti naujam gyvenimui. Ir ji išties atrodys visiškai naujai – neliks „Žalgirio“ stadiono, vietoj jo bendrovė „Hanner“ žada komercinės paskirties pastatų kompleksą. O šalia išnyks ir pastaraisiais metais itin populiari kultūrinė erdvė, kurioje nuolat skambėjo muzika ir buvo vaidinami […] Verčiamos Žaliojo tilto skulptūros žadina 1655 –ųjų Lietuvos gynėjų atminimąrugpjūčio 11, 2015 Architektūra, Istorija 
Kazimieras Juraitis\\ Aistros dėl Žaliojo tilto skulptūrų sujudino istorinės užmaršties šydą ir atsivėrė net kai kuriems istorikams nežinomos Žaliojo tilto aplinkos detalės. Tarybiniais metais sunaikintas milžinkapis, kuriame kartu su sudaužytomis patrankomis, buvo palaidoti 1655 –aisiais kovoje prieš Maskvėnus kritę Lietuvos gynėjai. Petras Gražulis siūlo nukelti restauravimui ir surūdijusį Vilniaus vamzdįliepos 23, 2015 Architektūra, Miestai 
Seimo narys Petras Gražulis atviru laišku kreipėsi į Vilniaus merą Remigijų Šimašių, siūlydamas nukelti restauravimui ir surūdijusį Vilniaus vamzdį. Vilniaus Žaliojo tilto istorija. Nukėlimo istorija baigėsi naktįliepos 21, 2015 Architektūra, skulptoriai ir skulptūros 
Ant Žaliojo tilto, kuriam daugiau nei 300 metų, sovietinės skulptūros stovėjo 63 metus. au 1739-aisiais metais mediniui Vilniaus tiltui, vedančiam per Nerį, nudažius žalia spalva, prigijo „Žaliojo“ vardas. O tokio Žaliojo tilto, kokį matome šiandien, statybos baigėsi 1952 metais, kai lietuvių skulptoriai jį papuošė keturiomis skulptūromis. Dujotiekio trasoje slypėjo senovės lobiaibirželio 6, 2015 Archeologija, Vakarų Lietuva 
Denisas NIKITENKA\\ Archeologai nenustoja stebėtis vis naujais, unikaliais priešistorės radiniais Klaipėdos rajono Kvietinių kaime tiesiamo dujotiekio trasoje. Vos prieš kelias dienas rasta ypač gerai išsilaikiusi iki 2,5 tūkst. metų senumo urna su sudegintais žmogaus kaulais, ji buvo įkasta tarp suardytų pilkapių. Toje pačioje vietoje aptikti ir dar senesni istoriniai klodai: iki 5 tūkst. metų senumo […] Gilinant baltų proistorės tyrinėjimų vagą (2)gegužės 30, 2015 Archeologija, Archyvai, Baltų pasaulėžiūra 
Su prof. dr. Eugenijumi JOVAIŠA kalbėjosi Gediminas Zemlickas. Tęsinys. Pradžia čia Antropologai lengvai atsakys. Ką daryti, jeigu išlikę tik griaučių fragmentai, iš kurių sunku spręsti apie lytį? Dažnai ir griaučių nėra, o įkapės tokios, kad pagal jas lyties neišskirsi – nėra tipiškos vyrų ar moterų atributikos. Vyrų atributai – kalavijas, ietigaliai, kovos kirvis, moterų – […] Gilinant baltų proistorės tyrinėjimų vagą (1)gegužės 29, 2015 Archeologija, Archyvai, Baltų pasaulėžiūra 
Su prof. dr. Eugenijumi JOVAIŠA kalbėjosi Gediminas Zemlickas. Gilinsimės į jo kaip archeologo mokslinių interesų sritį. Pašnekovo moksliniai tyrinėjimai telkiami į ankstyvąsias baltų genčių kultūras ir galėtų būti skirstomi į dvi senųjų gyventojų kultūros sritis. Pirmoji – baltų dvasinio ir žinių pasaulio atspindžiai laidojimo paminklų sąrangoje, antroji – etninės ir socialinės istorijos atspindžiai baltų laidosenoje […] Lenkijos archeologai Gdanske aptiko išskirtinį lobį – erotišką daiktą iš XVIII amžiausbalandžio 16, 2015 Archeologija, Istorija, Neįprasti reiškiniai ir įvykiai 
Lenkijos archeologai, kasinėdami viename iš Gdansko priemiesčių, rado išskirtinį daiktą. Kaip patys teigia, XVIII amžiaus odinį penį. Erotiškas radinys aptiktas latrinoje – taip anksčiau vadinti tualetai. Todėl spėjama, kaip rašo gazeta.pl, kad šis daiktas iškrito kažkam juo naudojantis. Kaip galėtų atrodyti televizijos bokštas po rekonstrukcijosbalandžio 10, 2015 Architektūra, TV 
Lietuvos architektų sąjungos paskelbtame Vilniaus televizijos bokšto rekonstrukcijos koncepcijos architektūriniame konkurse pateikti devyni pasiūlymai. Tiesiant dujotiekį rastas milžinkapis
Denisas NIKITENKA\\ Archeologai tai vadina tikra sensacija: tiesiant naujo magistralinio dujotiekio vamzdyną į Kuršėnus Klaipėdos rajone netyčia rastas tūkstančių metų senumo kapas su unikalia urna. Pirtis –XIV–XVIII a. Valstiečių „mažoji bažnyčia“ (1)kovo 3, 2015 Architektūra, Baltų gentys, Istorija 
Rimantas Balsys\\ <…> Pirtis … laikytina ne tik ūkinės, higieninės paskirties statiniu, bet ir mažąja XV–XVII a. valstiečio „bažnyčia“, t. y. vieta, kurioje buvo atliekami dievams, mirusiems protėviams pagerbti skirti ir kitokie ritualai. Atrastas nežinomas piliakalnis Neries regioniniame parkevasario 24, 2015 Archeologija, Istorija, Paveldas 
Vasario 20-ąją, pirmą saulėtą ir šiltą šių metų dieną – puikus atradimas Grabijoluose (Elektrėnų sav.). Ilgame šio kaimo archeologinių ir mitologinių vertybių sąraše nebuvo piliakalnio ir jį, vienas kitam padedami, surado Neries regioninio parko darbuotojai: Karolina Tamašauskaitė, Audronė Žičkutė, Saulius Pupininkas ir Gintaras Malmiga. Sovietinių simbolių nuo tilto Grūto parkui už dyką neatiduosvasario 5, 2015 Architektūra, Miestai 
Kauno miesto vadovai svarsto galimybę dalį nuo Vytauto Didžiojo tilto nuimtų reljefinių plokščių perduoti Grūto parkui, bet ši įstaiga turės finansiškai prisidėti prie sovietinių simbolių demontavimo darbų. Kario skulptūra – pakeliui į Vytauto Didžiojo kariliono bokštąvasario 5, 2015 Architektūra, Istorija, Paveldas 
Prieš septynis dešimtmečius vokiečių okupantų sunaikinta Kario skulptūra Vasario 16-ąją sugrįš į Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esantį kariliono bokštą. Prie Kario skulptūros atstatymo darbų įvairaus dydžio aukomis jau prisidėjo 180 žmonių, įstaigų ir įmonių, bendrai paaukojusių beveik 28,5 tūkst. Lt (8,2 tūkst. eurų). Gintaro gavyba mariose kelia aistrassausio 14, 2015 Amatai, Archeologija, Technologijos 
Jau kitą mėnesį Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) gali skelbti gintaro klodų žvalgybos Kuršių mariose ties Juodkrante viešą konkursą. Jeigu po tyrimų verslo atstovai nuspręs, kad Baltijos aukso marių dugne yra gana daug, Lietuvoje pramoniniu būdu vėl bus kasamas gintaras (spėjama, apie 112 tonų). Senamiestyje ruošiantis naujo gyvenamojo namo statyboms rastas lobis
Vilniaus Senamiestyje, adresu Subačiaus g. 19 esančiame sklype, kuriame statomas daugiabutis, rastas auksinių monetų lobis. Lobį sudaro auksiniai rubliai ir amerikietiški doleriai, jo vertė gali siekti 80 tūkst. litų. LDK karių šarvai Europoje dabar vertinami kaip unikalūsgruodžio 1, 2014 Archeologija, Istorija, KARYBA 
Simonas Bendžius// Nors Jano Matejkos paveiksle „Žalgirio mūšis“, žemaičiai vaizduojami su kailiais, iš tikrųjų taip nebuvo – XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karių ginkluotė buvo gera, sako Klaipėdos universiteto archeologas Paulius Bugys. „Šarvai tikrai nebuvo prasti: plokštelinių buvo ir paauksuotų, ir ornamentuotų. Tai rodo, kad juos dėvėjo ne tik paprasti kariai. Iš tikrųjų šarvai […] Ventės ragas liko be garsiojo savo švyturiolapkričio 1, 2014 Architektūra, Lietuvos aktualijos 
Ventės rago švyturys, pusantro šimto metų rodęs kelią Kuršių marių žvejams, pirmą kartą liko aklas. Nukeltas metalinis anstatas ir tamsius vandenis skrodusi lempa. Švyturys bus renovuojamas pirmą kartą nuo 1863 metų, kai išdygo ant marių kranto. Archeologai po Stounhendžu atrado milžinišką struktūrąrugsėjo 30, 2014 Akmenys, Archeologija, Mokslas 
Ketverius metus tyrinėję vieno garsiausių pasaulio priešistorinių monumentų – Stounhendžo – apylinkes, Birmingamo universiteto archeologai priėjo išvadą, kad tai – tik aisbergo viršūnė. Mat sudarius tiksliausią iki šiol Stounhendžo požeminį žemėlapį, paaiškėjo, kad po didžiulių akmenų monumentu plyti net 1,5 km perimetro ratilas, kurį mokslininkai spėjo pakrikštyti „Superhendžu“. Paslaptinga Lietuvos istorija: kur dingo didžiųjų karių kapairugsėjo 18, 2014 Archeologija, Baltų pasaulėžiūra 
Senovės pasaulio nekropoliai, kuriuose žmonės laidojo prieš tūkstančius metų savo artimuosius, žavi mus iki šiol. Tai ir Egipto Gizos piramidės, ir Antikos pasaulio nekropoliai. Juos gaubia didžiulės paslaptys, o milijonai turistų traukia į šiuos nekropolius. Tačiau mažai kas žino, jog ir mes turime milžinišką nekropolį, kuriame lietuviai savo protėvius laidojo ištisą tūkstantį metų. Kokias paslaptis […] Rimti kasinėjimai Žalgirio mūšio vietoje
Lenkų, lietuvių ir kitų šalių archeologai pradeda rimtus kasinėjimus Žalgirio mūšio vietoje. Archeologų grupė iš Lenkijos, Danijos, Norvegijos, Didžiosios Britanijos ir Lietuvos pirmadienį pradeda išsamių tyrimų projektą netoli Šiaurės Lenkijos kaimo Griunvaldo, Žalgirio mūšio vietoje, praneša naujienų agentūra PAP. Tyrimų plotas užima apie 500 hektarų. Jame šiuo metu yra įsikūrusios kelios fermos, stūkso senos gyvenvietės […] Danijoje atskleista „Toro kūjo“ paslaptis
Danų archeologai atskleidė X a. skandinaviško amuleto paslaptį. Pakabukus su įrašu runomis nešiojo skandinavų vyrai ir moterys. Nedidelis X a. amuletas – „Toro kūjis“ (skand. Mjöllnir) neseniai buvo rastas Danijos Lolando saloje (sala Baltijos jūroje, į pietus nuo Zelandijos salos). Jį rado vietinis archeologas – mėgėjas Torbenas Christjansenas (Torben Christjansen). Iki tol daugiau nei tūkstantis […] Restauruojant Gedimino pilį žengta atgalrugpjūčio 27, 2014 Architektūra, Paveldas 
Karolis Baltaduonis// Gedimino pilies restauraciją galima vertinti teigiamai, tačiau nereikėjo nuo pilies nuimti stogelių, kurie saugojo autentiškas liekanas. Taip mano architektas Napoleonas Kitkauskas. Tačiau architektas Jakovas Mendelevičius tikina, kad pilies mūras yra saugus, o stogeliai esą kėlė pavojų žmonių saugumui. „Kai tie stogeliai buvo Gedimino kalne, pusės čerpių jau nebuvo, ir kilo pavojus, kad jie […] Vilniaus Žemutinės pilies lobisrugpjūčio 6, 2014 Archeologija, Archyvai 
Eduardas REMECAS, Lietuvos nacionalinio muziejaus Numizmatikos skyrius// Vilniaus Žemutinės pilies lobis – XIV a. pabaigos valstybinių bei valdovų atributų atspindys 2002 m. vasarą per archeologinius tyrimus Vilniuje, Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijoje, buvo rastas unikalus XIV a. pabaigos pinigų lobis1. Jį sudarė pusė trišonio sidabro lydinio bei 63 monetos, tarp kurių buvo net penki skirtingi […] Lietuviškieji kaimai už Deimenosrugpjūčio 5, 2014 Architektūra, Kaimas, Miestai, miesteliai 
MARTYNAS PURVINAS// Mažąja Lietuva kaip savitu etnokultūriniu regionu domėjęsi XIX a. etnografai bandė nustatyti jos teritorines ribas, siedami su lietuvių kalbos vartojimu. Tuomet patogiu riboženkliu rodėsi vandeninga Deimenos upė, ties Labguvos miestu (dabar – Poleskas) įtekanti į pietrytinį Kuršių marių kampą. Ta riba buvo pasirinkta tinkamai – Deimenos žemupys skyrė du gamtinius regionus: dešiniakrantėje upės […] Vilnius planuoja įsirengti dar tris kolumbariumusliepos 8, 2014 Architektūra, PASAULĖŽIŪRA 
Jeigu Vilniaus tarybos politikai pritars, sostinė turės dar tris kolumbariumus skirtingose miesto kapinėse. Paskelbus konkursą ir radus norinčiuosius juos įrengti, tokios laidojimo vietos atsirastų Antakalnio, Karveliškių ir Sudervės kapinėse. Ar 1009 metais Lietuva buvo laukinis kraštas? (3)birželio 19, 2014 Architektūra, Istorija 
Parengė Alvydas MEDALINSKAS// Pilys A.Medalinskas. Kaip suprantame iš Vulfstano, pilių Lietuvoje buvo jau IX amžiuje. Kaip ir kunigaikščių, vietinių valdovų. Bet jos, matyt, buvo sunaikintos, dauguma nepaliko dirvožemyje jokio pėdsako. Ar vis dėlto paliko? Kaip XVII a. Vilniuje sugyveno skirtingos kultūros (I dalis)birželio 12, 2014 Architektūra, Istorija, PASAULĖŽIŪRA 
Davidas Frickas// Pasakius, jog ankstyvųjų naujųjų amžių Vilnius buvo daugiakonfesinis miestas, gresia nesuprasti, kiek įvairių priešingų ir panašių reikalavimų religijos, kultūros, kalbos bei etniniai ryšiai kėlė vilniečiams. Be to, toks pasakymas apsunkina supratimą veiksenų, kurių dėka buvo įmanoma sugyventi Vilniuje. Sostinės lankytojams duris atveria Vilniaus katedros varpinė
Nuo 2014 m. gegužės 16d. penktadienio Vilniaus gyventojai ir miesto svečiai galės apsilankyti po dešimtmečio duris atveriančioje Vilniaus katedros varpinėje. „Šiandien atsidaro Vilniaus katedros varpinė, kurią vilniečiai pažįsta iš išorės. Šis bokštas yra vienas iš Vilniaus miesto svarbių ženklų, jo varpas, laikrodis skaičiuoja valandas. Na o dabar jis bus pažįstamas ir iš vidaus. Tai bus […] Marcinkų piliakalnis Marijampolėje?balandžio 22, 2014 Archeologija, Istorija 
Benjaminas Mašalaitis// Jei skaitytojai tikisi, kad paskelbsiu apie naujai atrastą piliakalnį, tai tokius smalsuolius nuvilsiu. Palikime atradimus archeologams! Tačiau noriu suabejoti, ar nereikėtų griauti kai kuriuos iš inercijos kartojamus istorinius turiniu „įkrautus“ stereotipus, neturinčius jokio pagrindimo nei mokslu, nei blaiviu protu. Ano amžiaus pabaigoje suaktyvėjo piliakalnio, iki šiol vadinamo Meškučių vardu, tyrinėjimai. Iš Marijampolės kilęs […] Pirma ciklo „Vilniaus netektys: fotografija atskleidžia istoriją“ paskaitasausio 29, 2014 Architektūra, Paminklai, Renginiai 
Penkių paskaitų cikle siekiama aptarti 50 temų, pristatančių istorinius, religinius ir kitus paminklinius Vilniaus objektus. Paskaitose bus kalbama apie tai, kas buvo, bet dabar jau yra pranykę arba neatpažįstamai pasikeitę. Kiekvienos paskaitos metu bus pristatoma apie 150 fotografijų, o, nesant konkrečių objektų tam tikro laikotarpio fotografijų, bus pasitelkiamos senosios graviūros, piešiniai, akvarelės ir kita istorinė […] AISČIŲ AUŠRAI ATITARIA AISČIŲ SAULĖLYDISsausio 19, 2014 Archeologija, Baltų gentys 
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas// Archeologas doc. dr. Valdemaras ŠIMĖNAS žinomas kaip archeologijos paminklų tyrinėtojas Lietuvos pajūryje, Nemuno žemupyje ir Rytų Lietuvoje. Tyrinėja atskirų baltų genčių ribas, tarpgentines teritorijas, ypač domisi Didžiojo tautų kraustymosi periodo, vakarų baltų ir prūsų archeologijos klausimais. Kauno pilių tyrinėjimai – kultūros istorijos vakare Nacionaliniame muziejujesausio 3, 2014 Archeologija, Architektūra, Renginiai 
Sausio 9 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale, vyks archeologo Algirdo Žalnieriaus paskaita „Trys Kauno pilys“. Kauno pilies liekanos vakariniame senamiesčio pakraštyje, kairiajame Neries krante, – viena iš keturių aptvarinių LDK pilių. Kauno pilies statybos pradžia datuojama XIII a. antrąja puse–XIV a. pradžia. Pastarųjų dviejų dešimtmečių Kauno piliavietės archeologiniai tyrinėjimai leidžia […] paskaita „Restauracija, neslepianti laiko padarytų žaizdų: Aukštutinės pilies rūmų atvejis“gruodžio 11, 2013 Archeologija, Architektūra 
Lietuvos nacionalinio muziejaus ketvirtadienio kultūros istorijos vakarai 2013 m. gruodžio 12 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks paskaita „Restauracija, neslepianti laiko padarytų žaizdų: Aukštutinės pilies rūmų atvejis“. Klausytojai išgirs du pranešimus. Pirmajame, kurį skaitys menotyrininkė Edita Povilaitytė, siekiama parodyti, kokie Vilniaus Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmų apsaugos darbai buvo vykdomi XIX–XX […] Stogastulpiai ir koplytstulpiai ne tik puošia, bet ir saugo(papildyta)lapkričio 11, 2013 Amatai, Architektūra 
Rasa Žemaitienė// Stogastulpiai, koplytstulpiai, kryžiai. Tai tie mažosios architektūros dirbiniai, kurie gana dažnai puošia mūsų sodybų aplinką. Tačiau pokalbis apie juos su prieniečiu tautodailininku, medžio drožėju Algimantu Sakalausku, vadovaujančiu dar ir viešajai įstaigai „Meninė drožyba“, netikėtai pakrypo visai kita linkme. Pradėję kalbėtis apie šiuos statinius pragmatiškai ir praktiškai, nuklydome į visiškai kitą temą: aptarėme stogastulpių […] Radioaktyvus Gediminas – ar teisingi gandai sklando apie skulptūrą Katedros aikštėje?lapkričio 5, 2013 Architektūra, Pavojus sveikatai 
Prie pat Valdovų rūmų stovintis Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklas kelia įvairių diskusijų. Vieniems kliūva pati skuptūra, kitiems jos vieta. Žmonės pašnibždomis kalba ir apie keistą reiškinį, kad postamentas, ant kurio užkelta skulptūra, spinduliuoja radiaciją. Archeologai perrašo Neringos istoriją
Po daugiau nei trijų dešimtmečių pertraukos į Nidą grįžę archeologai jau gali pateikti naujų netikėtų faktų apie senuosius jos gyventojus. Po šį rugsėjį vykusių kasinėjimų Nidos akmens amžiaus gyvenvietėje paaiškėjo, kad žmonės pusiasalyje gyveno daug anksčiau, nei manyta – apie 3,5 tūkst. metų prieš Kristų. Tai reiškia, kad ir pačios Kuršių nerijos amžius siekia ne […] Kernavėje raganos kapą atkasę archeologai išvydo neįprastą reginį
Kernavės piliakalnių ypatinga aura užburia savo paslaptingumu ir ramybe. Donkalnio žynio kapas (5520 m. pr. Kr.)
Pabiržulio archeologinis kompleksas Biržulio ežeras – tai vieno seniausių Pabaltijo ledyninių ežerų liekana, suskaldyta salų ir pusiasalių. Raunio atšilimo laikotarpiu (prieš 14 000 – 13 500 m.), kai ledynas atsitraukė iki Estijos, daugelis Biržulio ežero salų virto smailomis keteromis dabar vadinamomis kalnais: Alkakalnio, Drenių, Karkliškių, Spigino, Širmės, Kalniškių, Kūjainių, Daukantų ir kt. Biolingo laikotarpiu (prieš […] Viduramžių groteskas: gargolos ir chimerosrugpjūčio 29, 2013 Architektūra, Istorija, mitologija 
VITALIJUS MICHALOVSKIS „Joks simbolizmas negali paaiškinti siaubingos katedrų faunos. Jeigu iš viso egzistuoja beprasmiai kūriniai, tai šie yra būtent tokie. Visi mėginimai juos paaiškinti yra pasmerkti žlugti“, – taip prancūzų meno istorikas Émile’is Mâle’is (1862–1954) rašė apie dekoratyvines pabaisas: akmenines chimeras, grifonus, baziliskus, kitas groteskiškas figūras – žymiąsias daugelio viduramžių Europos bažnyčių ir kai kurių […] Ant sostinės bažnyčių kryžių gausu ir pagoniškų ženklųrugpjūčio 26, 2013 Architektūra, Istorija 
Dažnas vilnietis, gėrėdamasis sostinės bažnyčių ištaigingumu, neretai pro akis praleidžia įvairių formų bokštų kryžius, smulkesnes jų detales, kitas simbolines figūras, kurios dažniausiai turi gilią prasmę. PRIBRENDO METAS TYRINĖTI AISČIUS, VAKARŲ BALTŲ PASAULĮ (3)liepos 31, 2013 Archeologija, Mokslas 
Pradžia Nr. 3, 6. Tęsiame pokalbį su Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriumi, humanitarinių mokslų daktaru Eugenijumi Jovaiša, kurio trilogijos pirmoji knyga „Aisčiai. Kilmė“ ne tik nukelia mus į tolimą priešistorę, bet ir verčia mąstyti apie atsakomybę už savo senuosius protėvius – vakarų baltus. Nuo seno vyko aršios kovos dėl jų gyvenamosios […] Pribrendo metas tyrinėti aisčius, vakarų baltų pasaulį (2)liepos 30, 2013 Archeologija, Mokslas 
Pradžia 20130729 Gediminas Zemlickas// Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ skirta toli gražu ne ramiam pasiskaitymui po sunkių dienos darbų. Pribrendo metas tyrinėti aisčių mįslę, vakarų baltų pasaulį (1)liepos 29, 2013 Archeologija, Baltų gentys, Mokslas 
Gediminas Zemlickas// Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“1 pasirodė 2012 m. pabaigoje, o gruodžio 14 d. jau spėta pristatyti visuomenei Lietuvos mokslų akademijoje. Monografijoje autorius nagrinėja I–V a. vakarų baltų – aisčių – archeologijos, kalbos ir istorijos šaltinius, analizuoja įvairių šalių tyrinėtojų pateiktus duomenis ir jų išvadas, kurios labai prieštaringos ir įneša didelę sumaištį […] AISTIŠKOSIOS LAIDOJIMO APEIGOS LIETUVOS PAJŪRYJE(2)balandžio 6, 2013 Archeologija, PASAULĖŽIŪRA 
Rasa Banytė-Rowel//tęsinys Tacito veikalas „Apie germanų kilmę ir išsidėstymą“ (98 m. po Kr.), kuriame minimas vienos baltų genties ar tam tikros jų grupės vardas „Aestiorum gentes“ yra gerai žinomas[1]. Apie augalines priemones ir simbolius laidojimo rituale. AISTIŠKOSIOS LAIDOJIMO APEIGOS LIETUVOS PAJŪRYJEbalandžio 4, 2013 Archeologija, PASAULĖŽIŪRA 
Rasa Banytė-Rowel// ĮVADAS tacito veikalas „Apie germanų kilmę ir išsidėstymą“ (98 m. po Kr.), kuriame minimas vienos baltų genties ar tam tikros jų grupės vardas „Aestiorum gentes“ yra gerai žinomas[1]. dauguma tyrinėtojų sutaria, kad pavadinimas „Aestiorum gentes“ pirmiausia taikytinas Sembos pakrantės gyventojams, tačiau juo gali būti apibūdinamos ir visos aistiškais dialektais kalbėjusios baltijos pajūrio gentys[2]. Sausio 10 d. paskaita:“Ankstyvieji įtvirtinimai Vilniaus senamiestyje…“sausio 9, 2013 Architektūra, Kultūra, Renginiai 
2013 m. sausio 10 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Ankstyvieji įtvirtinimai Vilniaus senamiestyje: aptiktos liekanos ir interpretavimo problemos“ skaitys archeologas dr. Linas Girlevičius. Kuršių marių pakrantėje kuriamas miestas ant vandens nebus turtingų žmonių rezervataslapkričio 13, 2012 Architektūra, JŪRA-UOSTAI, Laivyba 
Ketvirtadienį Žaliosios statybos seminare „Aketuri architektai“ architektas Lukas Rekevičius pristatė gyvenvietės projektą, kuris ne vieną paliko atvipusiu žandikauliu – ne kur nors Venecijoje, bet Lietuvoje bus statomi namai, šalia kurių vinguriuos kanalai su marių vandeniu ir jais bus galima keliauti laiveliais. Baltų visuomenė ankstyvųjų viduramžių pradžioje (V–VI a.)lapkričio 9, 2012 Archeologija, Archyvai 
Eugenijus JOVAIŠA// V amžiaus antroje pusėje ir VI amžiuje baltų genčių ribos įgavo baigtines formas, kurios didele dalimi atpažįstamos ir istorinių laikų pradžioje. Sunku nesutikti, kad žemėlapio stabilumą lėmė ir visuomeninių jėgų suformuotos valdymo bei valdymosi struktūros, kurios turėjo atitikti pačią visuomenės sluoksninę (ar jau luominę?) sudėtį. Tad kokia ji, ta baltų visuomenė, turėjo būti […] Laiškai iš praeities: Mindaugą menanti pilis Liubčiojelapkričio 7, 2012 Architektūra, Istorija, Paveldas 
ARŪNAS KAZYS KYNAS// Dabar tai – Liubčia pavadintas miestelis Naugarduko (Gudija) apylinkėse. Piliavietėje yra išlikęs tvirtovės bokštas, galingas įvažiuojamųjų vartų su bokšteliu statinys ir keli istorizmo stiliaus dviaukščiai pastatai. Šiuo metu lėtai atstatinėjami pilies kuorai – gal vienus pabaigus nesugrius ir kiti statiniai? Aišku viena – jokiomis sąlygomis nesikeis nuostabus vaizdas į Nemuno vingį, miškus, […] VILNIAUS IR KOTOŠO ŠVENTYKLOS. Kitas požiūrisrugsėjo 13, 2012 Archeologija, Architektūra 
Rimgaudas Sinkus// SUKRYŽIUOTŲ RANKŲ ŠVENTYKLA KOTOŠE Centriniai Pietų Amerikos Andai, esantys šiaurės rytuose nuo Peru sostinės Limos… Manoma, kad pirmieji indėnai čia atsikraustė prieš 15 tūkstančių metų. Plačiame Peru valstybės teritorijos kontekste sustokime ties Kotošo (Cotosh) šventykla, esančia apie 4 km. nuo Huanako (Huanuco) prie Mitos upės. Tam, kad skaitytojas susidarytų tam tikrą vaizdą, pacituokime […] Konferencija „Vilniaus katedra: objektas ir pasakojimas“rugsėjo 12, 2012 Archeologija, Architektūra, Renginiai 
Vilnius Rugsėjo 14 d., penktadienis 10:00 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9) vyks konferencija „Vilniaus katedra: objektas ir pasakojimas“. Konferencijos programa: 10.00 val. Darius Baronas, „Perkūno šventykla Vilniuje: senų mitų ir naujų mokslinių tyrimų nedermė“ 10.30 val. Valdas Steponaitis, „Vilniaus katedros kasinėjimų istorija“ 11.00 val. Giedrė Mickūnaitė, „Nukryžiuotojo freska Vilniaus katedros požemiuose“ Archeologai Žagarėje ant Žvelgaičių piliakalnio aptiko XIII amžiaus vokiečių pilies liekanas
Archeologai Žagarėje ant Žvelgaičių piliakalnio aptiko XIII amžiaus vokiečių pilies liekanas. Dėl radinių gausos archeologai Žagarę jau praminė lietuviškosios Žiemgalos Troja. Per kasinėjimus maždaug 100 kvadratinių metrų plote aptikta nemažai įdomių daiktų, kurie žemėje išgulėjo nuo XIII amžiaus. Rastas arbaleto strėlės antgalis ir kalavijo buožė liudija apie čia vykusias nuožmias kautynes. Tačiau vertingiausias radinys – […] Rastas antrasis, 2012 12 22 pasibaigsiantis senovės majų kalendoriusliepos 3, 2012 Archeologija, Laikas, Neįprasti reiškiniai ir įvykiai 
Archeologai Gvatemaloje aptiko antrą akmenyje išraižytą senovės majų kalendorių, kuris baigiasi šių metų gruodžio 21 dieną, pranešė „Dailymail.co.uk“. Tai jau antrasis aptiktas senovės majų kalendorius, kuriame „laiko pabaiga“ sutampa su šia 2012 12 22 data, sąmokslo teorijų gerbėjų laikoma „pasaulio pabaigos“ diena. Klaipėdiečių įpročius rado stiklo butelyje
Eglė RUŠKUTĖ// Ar kada nors susimąstėte, kiek daug apie miestiečių įpročius, verslo ryšius, laisvalaikį, pomėgius ar kitus dalykus gali pasakyti archeologo rastas ir po kaulelį išnarstytas daiktas. Baltijos šalių istorijos studijų programos magistrantė, diplomuota archeologė Indrė Šimkutė tai žino. Mergina klaipėdiečius atidžiai narstė tyrinėdama stiklinius butelius, kurie, pasirodo, gali atskleisti daug miesto ir jo gyventojų […] Bernardinų sode archeologai aptiko viduramžių Vilniaus kvartaląbirželio 27, 2012 Archeologija 
Bernardinų sode, anksčiau vadintame Sereikiškių parku, vykdomų kasinėjimų metu archeologai aptiko naują Vilniaus kvartalą – akmenimis grįstą gatvę, namų pamatus, šulinių fragmentus. Koralų pilis – ją sukūręs latvis nusinešė paslaptis į kapusbirželio 13, 2012 Architektūra, Kūrėjai ir kūryba 
Margarita Jankutė// I.Vitkauskienės nuotr. / Koralų pilis Milžiniški koralų luitai, sukrauti vienas ant kito, virto tvirtove, kurią saugo pustrečio metro aukščio sienos. Koralų pilis – taip vadinamas šis netoli Floridos stovintis paslaptingojo latvių kūrėjo fantazijos vaisius. Kai šioje vietovėje siautėjo uraganas, sugriovęs aplinkinius pastatus, Koralų pilis išliko. Net keista – juk blokai, iš kurių ji […] Istorikus sudomino kareivinių radinysgegužės 24, 2012 Archeologija, Istorija 
Ivona ŽIEMYTĖ// Prieš kelias savaites Klaipėdos universiteto miestelio teritorijoje demontuojant 1952 m. statytą buvusio karinės paskirties pastato pamatus, buvo atrastas dvidešimt vienas XIX a. vidurio – XX a. pradžios antkapinis paminklas, ant kurių iškalti užrašai byloja, jog jie buvo skirti Memelio aukštuomenės atstovams. Klaipėdos universiteto teritorijoje atrasti XIX a. antkapiniai paminklai vertingi ne tik mūsų […] Kuršių nerijos tradicinės architektūros studija visiemsgegužės 20, 2012 Architektūra, Leidiniai 
Kuršių nerijos bendruomenei ir svečiams sausio mėnesį buvo pristatyti UNESCO Dalyvavimo programos lėšomis įgyvendinti projektai: „Prielaidų sukūrimas darniam Kuršių nerijos valdymui“ ir „Kuršių nerijos architektūrinio paveldo išsaugojimas: tyrimai ir rekomendacijos“. Į projektų pristatymą Neringos istorijos muziejuje susirinko gausus būrys klausytojų. Stounhendžas išsiskiria savo akustikagegužės 4, 2012 Architektūra, Mokslas 
Stounhendžo akmens luitų išdėstymas išsiskiria ne tik savo neįprasta forma, bet ir akustinėmis savybėmis, rašo livescience.com. „Įėjus į ratu išdėstytų akmenų statinio vidų, galima pajusti kitokią garsinę aplinką“, – tvirtina mokslininkas Bruno Fazenda, Salfordo universiteto profesorius. Keistuoliai – po šiaudų ir molio pastogebalandžio 28, 2012 Architektūra, EKO 
Prieš kelerius metus Lietuvoje atgimė senovinė namų statyba – iš šiaudų ir molio. Daugelis ryžosi statyti tokias pastoges tikėdamiesi nebrangaus, bet originalaus būsto. Tačiau kol kas šiaudiniame ar moliniame name gyvena tik vienas kitas. Už piliavietės sutvarkymą apdovanoti kauniečiaibalandžio 20, 2012 Archeologija 
Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo skyriaus darbuotojams įteikta Lietuvos archeologijos draugijos padėka. Išleistas leidinys skirtas paveldo tyrėjui Sigitui Lasavickui (1926–1998)kovo 26, 2012 Archeologija, Architektūra, Leidiniai 
Minint vieno žymiausių XX a. II-osios pusės architektūros paveldo tyrėjo, architekto, restauratoriaus Sigito Benjamino Lasavicko 85-ąsias gimimo metines buvo parengtas elektroninis leidinys „Architekto tyrėjo kelias. Sigitas Benjaminas Lasavickas (1926–1998)“. Šis leidinys, kurį sudaro elektroninė knyga (sudarytoja E. Povilaitytė) ir dokumentinis filmas (režisierius V. Urbanavičius), išleistas DVD kompaktinio disko formate. Tai pirmoji knyga, plačiau aptarianti architekto […] VILNIUS:TARP TIKROVĖS IR VIZIJŲkovo 26, 2012 Archeologija, Architektūra, Įžymūs žmonės, Renginiai 
Mokslinė konferencija// Konferencija, skirta Vilniaus istorijos ir architektūros tyrimams 2012 m. kovo 29 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame arsenale, Arsenalo g. 3, vyks pirmoji Vilniaus istorijos ir architektūros tyrimams skirta Lietuvos nacionalinio muziejaus konferencija „Vilnius: tarp tikrovės ir vizijų“. Žemdirbystė miestuose pagal Plantagonkovo 21, 2012 Architektūra, EKO, Žemės ūkis 
Vidurio Švedijoje, Panevėžio dydžio miestelyje Linčiopinge (Linköping) pradedamas statyti pirmasis taip vadinamas „miesčioniškas šiltnamis“. Tai yra specialių vertikalių, spiralinių šiltnamio konstrukcijų kompleksas daržininkystei miestuose. ĮDOMŪS (IR KEISTI) NAMAI PASAULYJEvasario 18, 2012 Architektūra, Pasaulyje 
Pasaulyje žmogus sau statė būstą, statė ir galvojo kaip apsisaugoti nuo atmosferinių kritulių, žvėrių, priešų šalčio…Daugelis pastatų yra tarsi olos ar urvo imitacija, kur mes iki šiol egzistuojame ir galvojame, kad štai turime butą. Bet nevisi statytojai yra šabloniško mąstymo. Peržvelgus žemiau esančius namus norom nenorom nusišypsai 🙂 Ypač, kai sugretini namo formą ar struktūrą […] Lietuvių tauta ir jos namaivasario 17, 2012 Architektūra, Valstybė 
Arūnas Brazauskas// Šiemet vasario 16-ąją iš naujo įsipareigota tesėti senus pažadus. Vilniaus miesto savivaldybės taryba priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta, kad iki Nepriklausomybės Akto 100-ųjų metinių 2018 metais turėtų būti įkurti Tautos namai. Gaisras. Tytuvėnų bažnyčiai ir vienuolynui liepsnos padarė milijoninę žaląsausio 26, 2012 Architektūra, Nelaimės 
Ugniagesiai užgesino ketvirtadienio rytą kilusį didelį gaisrą Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne, kurie laikomi vienu iš įspūdingiausių barokinių ansamblių Šiaurės Rytų Europoje. „Gaisras likviduotas, vyksta baigiamieji darbai“, – naujienų agentūrai sakė Kelmės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovas Stasys Kvietkus. Supažindins su katedros kasinėjimų istorijasausio 17, 2012 Archeologija, Istorija 
Bažnytinio paveldo muziejus kviečia į archeologo V. Steponaičio paskaitą „Vilniaus arkikatedros bazilikos kasinėjimų istorija ir archeologiniai radiniai“. Rastas vienas seniausių Babelio bokšto piešinių
Ant daugiau kaip 2,5 tūkst. metų senumo akmeninės lentelės rastas Babelio bokšto piešinys, praneša britų „Daily Mail“. Pompėja toliau griūnagruodžio 27, 2011 Archeologija, Pasaulyje, Paveldas 
Pompėjoje nugriuvus romėnų laikų namo kiemo kolonai, vėl susirūpinta vietovės, kurią laike užšaldė prieš 2 tūkst. metų išsiveržęs Vezuvijus, būkle. Praėjusiais metais, kai nugriuvo vadinamo „Gladiatorių namo“ dalis, Italijos vyriausybė apkaltinta neprižiūrinti į UNESCO kultūros paveldo sąrašą įtrauktos vietovės, esančios netoli Neapolio, Italijos pietuose. Jono Basanavičiaus premija – Vykintui Vaitkevičiuilapkričio 24, 2011 Archeologija, Įžymūs žmonės 
Vykintui Vaitkevičiui premija paskirta už kompleksinius Lietuvos etninių žemių, archeologinius tyrinėjimus ,istorinio paveldo paminklų paieškas. Be to, įvertinta jo kova už istorinių paminklų išsaugojimą, lituanistinių šaltinių skaitmeninimą bei mokslinių tyrimų viešąją sklaidą. Armija, užkasta smėlyjelapkričio 21, 2011 Archeologija, Neįprasti reiškiniai ir įvykiai 
Penkių dešimčių tūkstančių vyrų kariuomenė, kurią Persijos karalius Kambizas II 525 metais pr. Kristų pasiuntė į Amono orakulą, dingo be pėdsakų. Tyrinėtojai Angelo ir Alfredo Castiglioni Vakarų dykumoje Egipte surado jos kaulus. Spėliota, kad kariai žuvo per smėlio audrą. Dabar archeologai pateikė įrodymų. Prarastoji Kambizo II (angl. Cambyses II) armija, interpretuota XIX amžiaus graviūroje ©Wikipedia […] Paremkite Baltai.lt skirdami 2%Naujausi įrašai
PaieškaBaltų svetainėsArchyvaiLankytojai      ŽymosAukuras
Baltai
Baltieji žyniai
baltųjų žynių mokykla
baltų tikėjimas
burtai
Darna
Eilės
emigrantai
gaisras
gintaras
Joninės
Kalėdos
Kaunas
Klaipėda
kosmosas
Kuronas
Kuršių nerija
kūnovara
Kūčios
Laikas
LDK
Lietuva
lietuviai
Lietuvių kalba
margučiai
Nasa
Neringa
Neris
Nida
paukščiai
piliakalniai
Rasos
rašytojai
religija
Rusija
Smegenys
sveikata
Ukraina
vaikai
Velykos
Vilnius
Vydūnas
vėlinės
Žemė
|
Latvijas Dievturu Sadraudze