0

KŪNOVARA – MANKŠTINTIS LIETUVIŠKAI

liepos 31, 2017 Baltų pasaulėžiūra, Sportas, Sveika gyvensena

KŪNOVARA - MANKŠTINTIS LIETUVIŠKAI

ANA TREŠČINA\\Žurnalas „Moteris“ ETNOPSICHOLOGAS LIUTAURAS BALSYS NORINTIESIEMS SUSTIPRINTI KŪNĄ IR PAGERINTI PSICHOEMOCINĘ BŪSENĄ LIETUVIŲ PASAULĖŽIŪRAI ARTIMU BŪDU SIŪLO IŠMĖGINTI SAVO SUKURTĄ SVEIKATINIMO SISTEMĄ – KŪNOVARĄ.

0

Gamtojauta jau rytoj, sekmadienį Vilniuje, Bernardinų sode

gegužės 27, 2017 Baltų mokyklos, Baltų pasaulėžiūra, Dvasinis ugdymas

Gamtojauta  jau rytoj, sekmadienį Vilniuje, Bernardinų sode

Baltų DARNOS MOKYKLA kviečia mokytis pažinti save ir gamtą, mokantis atpažinti jausmiškai kaip gamtos gyvosios būtybės, augalijos pasaulis, vandens, ugnies, žemės ir oro elementų dvasinės apraiškos siunčia tam tikrus signalus, ką jie nori pranešti, kaip su jais sudaryti ryšį, kaip išmokti Darnos ir pusiausvyros su savimi, Gamta ir Kūrėju. Ši dvasinė ir gamtos pažinimo praktika […]

0

Žalčio prakeiksmo pasekmės

sausio 25, 2017 Baltų pasaulėžiūra, Sostinė Vilnius

Žalčio prakeiksmo pasekmės

Autorius: Mindaugas Peleckis\\ Apie Imperiją, arba Mažos tautos kompleksas Ištrauka iš knygos „Žalčiava. Senosios Lietuvos paslaptys atsiveria“ (2013). Žalčio prakeiksmas – labai svarbus fenomenas, lemiantis mūsų tautos posttoteminį gyvenimą. Netekę globėjo, totemo, atkirsti nuo Pirmadievio globos, sumaišyti su indoeuropiečių tautomis, lietuviai pamažu ėmė pajusti pasekmes, atnešusias Lietaus šaliai vien nelaimes.

0

Kūčios – baltiškas paprotys, vėliau įtrauktas į krikščionišką pasaulėžiūrą

gruodžio 25, 2016 Baltų pasaulėžiūra, Šventės, tradicijos ir papročiai

Kūčios - baltiškas paprotys, vėliau įtrauktas į krikščionišką pasaulėžiūrą

Gruodžio 23-ioji svarbi tuo, kad po ilgo laiko, kai dienos vis trumpėjo, šviesusis paros metas pradeda viena minute ilgėti. „Taigi saulutė sugrįžo. Ir saulutės sugrįžimas kartu yra ir didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Tas laukimas tikrai neprailgs, jei tinkamai tam pasiruošite“, – sako etnologas prof. Libertas Klimka.

0

Kviečiame mokytis į baltiškos pasaulėžiūros mokyklą “DARNA” 2016 – 2017

gruodžio 1, 2016 Baltų mokyklos, Baltų pasaulėžiūra, Dvasinis ugdymas

Kviečiame mokytis į baltiškos pasaulėžiūros mokyklą “DARNA” 2016 – 2017

KVIETIMAS MOKYTIS DARNOS MOKYKLOJE  Baltųjų žynių akademija KURONAS kviečia mokytis į 1 pakopą,  įvadinę mokyklą „DARNA“. Ši mokykla neturi nieko bendra su religine pagonių organizacija. Tai išskirtinai baltiškos sąmoningos sveikos dorinės gyvensenos mokykla, skatinanti ir mokanti pažinti savo protėvių gyvenimo būdą, sveiką gyvenseną, šviesos kelio ir dvasinio brandumo mokymą. Mokykla neskatina religinio fanatizmo, nesantaikos, tiesmuko […]

0

Gieda kieme gaidelis-rugsėjo 22 dieną, 17 val. ir 51 min. Žemė pasieks savo orbitos lygiadienio tašką

rugsėjo 22, 2016 Baltų pasaulėžiūra, Šventės

Gieda kieme gaidelis-rugsėjo 22 dieną, 17 val. ir 51 min. Žemė pasieks savo orbitos lygiadienio tašką

L. Klimka. \\ Lietuviškame Lauryno Ivinskio kalendoriuje, išleistame lygiai prieš 160 metų, įrašyta tokia patarlė: „Gaidžiai giest, pinučiai matyt, ragaišiai kvepia – kaimas netoli.“ Išties, kaimą ar sodžių iš tolo galima girdėti gaidžių giedojimu. O ir vienkiemyje, kaip sako priežodis, „akli namai be šuns, kurti be gaidžio“.

0

Baltiškos Pasaulėžiūros Darnos Mokykla – Kelias Savęs Pažinimo Link

rugsėjo 17, 2016 Baltų mokyklos, Baltų pasaulėžiūra, DORA, Dvasinis ugdymas

Baltiškos Pasaulėžiūros Darnos Mokykla – Kelias Savęs Pažinimo Link

A.S.\\ Šiandieną ne vieną mūsų domina baltiška kultūra, protėvių papročiai, senasis tikėjimas. Plačiausiai paplitusi ir pateikiama etnokultūrinė šio reiškinio pusė ir forma – tai dainos, šokiai, atskirų papročių ar švenčių minėjimas. Žmonėms tai labai artima, nes yra dalis mūsų protėvių baltiško paveldo ir ši etnokultūrinė dalis yra būtina tautinei savimonei ugdyti. Tačiau atėjo laikas, kada […]

0

Ką man davė Darnos mokykla – atviras laiškas baltų palikuonims

rugsėjo 10, 2016 Baltų mokyklos, Baltų pasaulėžiūra, KURONO akademija

Ką man davė Darnos mokykla - atviras laiškas baltų palikuonims

Aras K. “Darnos” mokykla, 2016m.\\ Šiame atvirame laiške “Kurono” akademijos bendramoksliams ir visiems besidomintiems baltišku dvasiniu keliu, noriu pasidalinti savo išgyvenimais ir suvokimais atėjusiais mokantis “Darnos” mokykloje. Laiško tikslas – paskatinti ir kitus dalintis savo patirtimis bei užtvirtinti asmeninius virsmus.

0

KŪNOVARA – baltiškas prigimtinių galių vystymas

rugsėjo 30, 2015 Baltų mokyklos, Baltų pasaulėžiūra, Sveika gyvensena

KŪNOVARA – baltiškas prigimtinių galių vystymas

Adrė ZAKRAUSKAITĖ\\ Turbūt dar ne kiekvienam teko girdėti žodį „kūnovara“. Tai – baltiška pasaulėžiūra paremta fizinių ir kvėpavimo pratimų sintezė, sužadinanti žmogaus gyvybingumą bei suderinanti kūną, jausmus ir mintis.

0

PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(1)

rugsėjo 1, 2015 Baltų pasaulėžiūra

PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(1)

Rimantas Balsys\\ XIII–XVIa. rašytinių šaltinių duomenimis, lietuvių ir prūsų gentys savo dievams aukojo šventvietėse ant alkakalnių, miškuose ir laukuose, prie medžių ir ant akmenų, prie jūros, upių, ežerų ir šaltinių, mūšio vietoje, laidojimo vietoje ir t. t.(1 )

0

Gilinant baltų proistorės tyrinėjimų vagą (2)

gegužės 30, 2015 Archeologija, Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

Gilinant baltų proistorės tyrinėjimų vagą (2)

Su prof. dr. Eugenijumi JOVAIŠA kalbėjosi Gediminas Zemlickas. Tęsinys. Pradžia čia Antropologai lengvai atsakys. Ką daryti, jeigu išlikę tik griaučių fragmentai, iš kurių sunku spręsti apie lytį? Dažnai ir griaučių nėra, o įkapės tokios, kad pagal jas lyties neišskirsi – nėra tipiškos vyrų ar moterų atributikos. Vyrų atributai – kalavijas, ietigaliai, kovos kirvis, moterų – […]

0

Gilinant baltų proistorės tyrinėjimų vagą (1)

gegužės 29, 2015 Archeologija, Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

Gilinant baltų proistorės tyrinėjimų vagą (1)

Su prof. dr. Eugenijumi JOVAIŠA kalbėjosi Gediminas Zemlickas. Gilinsimės į jo kaip archeologo mokslinių interesų sritį. Pašnekovo moksliniai tyrinėjimai telkiami į ankstyvąsias baltų genčių kultūras ir galėtų būti skirstomi į dvi senųjų gyventojų kultūros sritis. Pirmoji – baltų dvasinio ir žinių pasaulio atspindžiai laidojimo paminklų sąrangoje, antroji – etninės ir socialinės istorijos atspindžiai baltų laidosenoje […]

0

Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis

gegužės 15, 2015 Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

Teogonijos pinklės G. Beresnevičiaus akimis

Tautos menta ir BALTAI.LT 2015-uosius skelbia Gintaro Beresnevičiaus skaitymo metais! Devintaisiais nuo Jo iškeliavimo Anapilin. Nūn pakilęs iki devinto dangaus, nusikėlęs už devynių jūrių marių, bet nepamirštas. Viešiname dar vieną darbą iš archyvų.

0

Lietuvių ir prūsų dievų atvaizdai rašytinių šaltinių duomenimis(3)

gegužės 9, 2015 Baltų pasaulėžiūra

Lietuvių ir prūsų dievų atvaizdai rašytinių šaltinių duomenimis(3)

RIMANTAS BALSYS\\ Pabaiga\pradžia, spausti čia 2.2. mBychovco kronikos duomenų patikimumas Bychovco kronikos legendinė dalis bei įvairūs jos sekiniai (11) taip pat sulaukė nemenko įvairių sričių tyrėjų dėmesio. Šioje kronikoje greta kitų įpinta ir Palemono legenda, bylojanti apie kunigaikščio Palemono ir jo palikuonių įsikūrimą Pabaltijyje.

0

Lietuvių ir prūsų dievų atvaizdai rašytinių šaltinių duomenimis(2)

gegužės 7, 2015 Baltų pasaulėžiūra

Lietuvių ir prūsų dievų atvaizdai rašytinių šaltinių duomenimis(2)

RIMANTAS BALSYS\\ Tęsinys\pradžia, spausti čia Ikikrikščioniškuoju laikotarpiu parašyti šaltiniai Šiai grupei priskirtini keturi rašytiniai šaltiniai: Herodoto „Istorija“, Šv. Adalberto gyvenimo aprašymas, Magdeburgo analai, Kristburgo sutartis ir Eiliuotoji Livonijos kronika. Juose kalbama apie turėtus stabus, jų statymą šventyklose (šventvietėse?) ir garbinimą, tačiau kaip tie stabai atrodė, t. y. ar jie buvo antropomorfinio pavidalo, minėtuose šaltiniuose duomenų […]

0

Lietuvių ir prūsų dievų atvaizdai rašytinių šaltinių duomenimis(1)

gegužės 5, 2015 Baltų pasaulėžiūra, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA

Lietuvių ir prūsų dievų atvaizdai  rašytinių šaltinių duomenimis(1)

RIMANTAS BALSYS\\ Remiantis rašytiniais baltų religijos ir mitologijos šaltiniais, kurie teikia duomenų apie lietuvių ir prūsų galimai turėtus dievų atvaizdus, taip pat pasitelkiant archeologijos duomenis, siekiama nustatyti, ar ikikrikščioniškuoju laikotarpiu lietuvių ir prūsų gentys turėjo antropomorfinio pavidalo dievų stabų.

0

OŽYS BALTŲ PASAULĖJAUTOJE (3)

balandžio 24, 2015 Baltų pasaulėžiūra

OŽYS BALTŲ PASAULĖJAUTOJE (3)

Rimantas Balsys\ NUO AUKOS AUKŠČIAUSIEMS DIEVAMS IKI VELNIO GYVULIO\\ Tęsinys\pradžia spausti čia Kur kas patikimesne (originalia) laikytina kita M. mPretorijaus aprašyta apeiga, kuri atliekama prieš žiemkenčių sėją: Netoli nuo akmens buvo iškelta aukšta kartis – mažiausiai 8 sieksnių, ant kurios buvo ištemptas ožkos kailis, o viršuje pritaisytas didelis įvairiausių javų ir žolių kuokštas. […] Po […]

0

DARNOS MOKYMO 20 -MEČIO renginys Alytuje

balandžio 23, 2015 Baltų mokyklos, Baltų pasaulėžiūra, Sveika gyvensena

DARNOS MOKYMO 20 -MEČIO renginys Alytuje

DARNOS MOKYMO 20 -mečiui skiriami renginiai Kviečiame Alytuje, jau šį penktadienį, į antrą užsiėmimą, tiesioginę patirtį. Turėti sportinę aprangą.

0

OŽYS BALTŲ PASAULĖJAUTOJE (2)

balandžio 22, 2015 Baltų pasaulėžiūra

OŽYS BALTŲ PASAULĖJAUTOJE (2)

Rimantas Balsys\ NUO AUKOS AUKŠČIAUSIEMS DIEVAMS IKI VELNIO GYVULIO\\ Tęsinys\pradžia spausti čia Viršaičio atliekami apeiginiai veiksmai (rankų uždėjimas ant ožio) aiškintini kaip aukotojo (viršaičio) susitapatinimas su atnašaujama auka. Taip visos apeigos metu dalyvaujančiųjų nuodėmės perkeliamos ant ožio galvos. Dar atkreiptinas dėmesys į vieną ritualo sąlygą – jis turi būti baigtas iki saulės patekėjimo, tad prieš […]

0

Lietuviška meditacija ir kontempliacija. Įvadas

kovo 25, 2015 Baltų pasaulėžiūra

Lietuviška meditacija ir kontempliacija. Įvadas

Tautos menta 2015-uosius skelbia Gintaro Beresnevičiaus skaitymo metais! Devintaisiais nuo Jo iškeliavimo Anapilin. Nūn pakilęs iki devinto dangaus, nusikėlęs už devynių jūrių marių, bet nepamirštas. GINTARAS BERESNEVIČIUS Tai dar ne klasifikacija, dar ne mėginimas įvardyti lietuviškas meditacijos ir kontempliacijos atmainas; tai tik pastebėjimas, kad lietuviškoje tradicijoje tokių būta; lyginimas su atitinkamomis rytietiškomis sąmonės išlaisvinimo būsenomis […]

0

Laukpatis ir Dimstipatis – lauko ir namų dievai

kovo 19, 2015 Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

Laukpatis ir Dimstipatis - lauko ir namų dievai

GINTARAS BERESNEVIČIUS\\ Laukpatis ir Lauksargis: tapatumo problema Laukpatį pirmasis traktate „Apie žemaičių, kitų sarmatų bei netikrų krikščionių dievus“ (1582) pamini Jonas Lasickis. Čia greta visos kitos informacijos jis pateikia ir žinią, kad, „ruošdamiesi arti ar sėti, jie meldžiasi į Laukpatį“ (Lawkpatimo, BRMŠ II 594). Iš pateiktos informacijos dievybės statusas netampa aiškus, nes tai gali būti […]

0

Lietuvių kilmė ir tautinis charakteris (2)

kovo 15, 2015 Baltų gentys, Baltų pasaulėžiūra

Lietuvių kilmė ir tautinis charakteris (2)

Mindaugas Peleckis\\ 2)      Koks lietuvio nacionalinis charakteris. Lietuvių nacionalinis charakteris Kalbant apie lietuvių (ir glaudžiai su lietuviais susijusių tautų) tapatybę, būtina kiek plačiau paminėti kelis šaltinius. Komentuodamas P. Dusburgietį, istorikas Romas Batūra rašo: „Prūsų, lietuvių ir latvių gyvenime daug kas buvo artima ir bendra. Dvasiniame pasaulyje – religijoje, tuo pačiu vardu vadintas aukščiausias dangaus Dievas, […]

0

Pirtis –XIV–XVIII a. Valstiečių „mažoji bažnyčia“ (3)

kovo 9, 2015 Baltų pasaulėžiūra

Pirtis –XIV–XVIII a. Valstiečių „mažoji bažnyčia“ (3)

Rimantas Balsys\\ MIRUSIEMS PROTĖVIAMS KŪRENA PIRTIS „Sūduvių knygelės“ autorius XVIa. antrame trečiame dešimtmetyje pirmasis aprašo, kad sembos sūduviai mirusį savo gentainį mazgoja šiltoje pirtyje arba tvarte, nuplauna jį švariai ir apvelka baltais drabužiais 39. Tą pačią informaciją, tiesa, priskirdamas ją ne tik prūsams, bet ir lietuviams, žemaičiams bei latviams, XVIa. pabaigoje pakartoja M.strijkovskis: jie mirusįjį […]

0

„Neamžinas net dievų pasaulis“

kovo 7, 2015 Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

Ivona ŽIEMYTĖ\\ Ar mūsų gyslomis tebesruvena senojo tikėjimo dvasia, ar mes dar galime pasikliauti senaisiais lietuvių dievais ar bent jau juos gerbti? Apie tai kalbamės su Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, profesoriumi dr. Rimantu Balsiu.

0

Pirtis –XIV–XVIII a. Valstiečių „mažoji bažnyčia“ (2)

kovo 4, 2015 Baltų pasaulėžiūra

Pirtis –XIV–XVIII a. Valstiečių „mažoji bažnyčia“ (2)

Rimantas Balsys\\ DIEVŲ GARBEI KŪRENAMA PIRTIS Pirmasis apie dievų garbei kūrenamą pirtį užsimena Petras Dusburgietis. 1326 metų „Prūsijos žemės kronikoje“ jis rašo: Iš pagarbos savo dievams kurie ne kurie kasdien maudosi pirtyje, kiti pirties tiesiog kęste nekenčia 20. Šią informaciją, eiliuodamas P.Dusburgiečio kroniką, XIV a. ketvirtame dešimtmetyje pakartojo Dikalojus Jerošinas:

0

Auka ir aukojimas senovės Prūsijoje (3)

vasario 28, 2015 Baltų pasaulėžiūra

Auka ir aukojimas senovės Prūsijoje (3)

Elvyra Usačiovaitė\\Straipsnio pradžia čia\ 1520 m., kaip rašo L. Dawidas, lenkai užpuolė Prūsijos žemes, užėmė Natangą ir kėsinosi į Karaliaučių. Sembos gyventojai išsigando. Norėdamas išvengti pavojaus prūsų vaidila Baltinas Suplitas viešai aukojo pagonišku papročiu. Tam tikslui buvo parūpintos dvi statinės alaus ir juodas jautis. Prie jūros, Rantau vietovėje, dalyvaujant prūsų kaimiečiams vyrams (moterims buvo uždrausta), […]

0

Auka ir aukojimas senovės Prūsijoje (2)

vasario 27, 2015 Baltų pasaulėžiūra

Auka ir aukojimas senovės Prūsijoje (2)

Kaip žinome, prūsai tai vakarų baltai, nugalėti kryžiuočių šventojo karo metu, kuris buvo paskelbtas stabmeldžiams pakrikštyti. Tačiau, kaip pažymi lenkų istorikas Marcelis Kosmanas, apie jokį sistemingesnį krikštą nebuvo nė kalbos. Tai, ką darė kryžiuočiai, buvo ištisinės represijos ir naujų žemių užkariavimas 24. To rezultatas – XIII a. II pusėje prūsų žemės kolonizuotos, dalis gyventojų bėgo […]

0

Auka ir aukojimas senovės Prūsijoje

vasario 25, 2015 Baltų pasaulėžiūra

Auka ir aukojimas senovės Prūsijoje

Elvyra Usačiovaitė\\ Straipsnyje gilinamasi į aukojimą, kaip religinį fenomeną, perteikiama užsienio autorių teorinė mintis tuo klausimu. Remiantis XIII-XVII a. rašytiniais šaltiniais, apžvelgiamos senovės prūsų aukos, jų pobūdis ir apeigos. Savo tikėjimu, gyvenimo būdu, kalba prūsai buvo giminingi lietuviams, todėl jų medžiagos nagrinėjimas labai svarbus mūsų praeičiai pažinti. Juolab kad tos medžiagos rašytiniuose šaltiniuose išliko gerokai […]

0

No Lūcijas (Gaismas) līdz Zvaigznes dienai

sausio 6, 2015 Baltų pasaulėžiūra, Latvija

No Lūcijas (Gaismas) līdz Zvaigznes dienai

Gunta Saule\\ 6.janvāris – Zvaigznes diena – seni svētki, ar kuŗiem saistīti ticējumi liecina par arhaisku izcelsmi un pirmskristīgu tradīciju. Zvaigznes dienā vēro zvaigznes un tā liecina par Ziemassvētku laika beigām. Par gaismas pilnīgu atgriešanos – Saules atgriešanos.

0

Siekis gaivinti religiją – beprasmis? 2 dalis

gruodžio 17, 2014 Baltų pasaulėžiūra

Siekis gaivinti religiją – beprasmis? 2 dalis

KULTŪRIAI FENOMENAI Religijotyrininkas, filosofas, Mykolo Riomerio universiteto docentas Povilas Aleksandravičius į bandymus „reanimuoti“ pagonybę žiūri gana santūriai. Mat tie bandymai, mokslininko nuomone, yra dar pernelyg kuklūs, kad juos būtų galima pavadinti kokiu nors „pasauliniu reiškiniu“. Tam tikros tendencijos šia linkme pastebimos ten , kur krikščionybė atėjo gana vėlai – jau po XVI amžiaus. Tai – […]

0

Siekis gaivinti religiją – beprasmis?

gruodžio 15, 2014 Baltų pasaulėžiūra, Kultūra, Renginiai

Siekis gaivinti religiją - beprasmis?

Arūnas Marcinkevičius\\ Antikos išminčius Heraklitas yra pasakęs, kad antrąkart į tą pačią upę įbristi neįmanoma. Tačiau ar įmanoma susigrąžinti protėvių tikėjimą? Etninių religijų ir tradicijų konferencija „Motina Žeme, sujunki mus“ prasibrovė net į Seimą. Tačiau docentas Povilas Aleksandravičius į bandymus „reanimuoti pagonybę žiūri labai santūriai.

0

Arijų religija. 3 dalis

lapkričio 25, 2014 Arijai, Baltų pasaulėžiūra, Istorija

Arijų religija. 3 dalis

Dievo idėja. Jei imamės tirti ir tvarkyti, prieš tai apibūdintu metodu, senųjų arijų religinių idėjų ir papročių sankaupą, koks begali būti geresnis pradinis taškas, nei koncepcijos, su kuria susijusios visos būsimos pastangos, evoliucija – Dievo koncepcija. Turėtumėm tris žodžius – gr. teos (), lot. deus ir bendrą teutonų O.H.G. got – paimti šios išankstinės analizės […]

0

Arijų religija. 2 dalis

lapkričio 24, 2014 Arijai, Baltų pasaulėžiūra, Istorija, PASAULĖŽIŪRA

Arijų religija. 2 dalis

Metodas Giliame kūrinyje, pavadintame „Die Aufgabs der theologischen Fakultaten und die allgemcine Religionsgeschichte“ (Berlynas, 1901) A. Harnack’as sako:

0

BALTU DVĒSELE

lapkričio 3, 2014 Baltų pasaulėžiūra, Latvija, PASAULĖŽIŪRA

BALTU DVĒSELE

Valdis Celms// Dvejopai Saulė teka Teka kalnan, teka no kalnelio; Dvejopas mano amželis Su ta viena dvasele. LD 27271

0

Paslaptinga Lietuvos istorija: kur dingo didžiųjų karių kapai

rugsėjo 18, 2014 Archeologija, Baltų pasaulėžiūra

 Paslaptinga Lietuvos istorija: kur dingo didžiųjų karių kapai

Senovės pasaulio nekropoliai, kuriuose žmonės laidojo prieš tūkstančius metų savo artimuosius, žavi mus iki šiol. Tai ir Egipto Gizos piramidės, ir Antikos pasaulio nekropoliai. Juos gaubia didžiulės paslaptys, o milijonai turistų traukia į šiuos nekropolius. Tačiau mažai kas žino, jog ir mes turime milžinišką nekropolį, kuriame lietuviai savo protėvius laidojo ištisą tūkstantį metų. Kokias paslaptis […]

0

Atidaroma fotografijų paroda „BALTŲ PASAULĖJAUTA ŠIANDIEN“.

rugsėjo 11, 2014 Baltų bendravimas, Baltų pasaulėžiūra, Renginiai

Atidaroma fotografijų paroda „BALTŲ PASAULĖJAUTA ŠIANDIEN“.

014 m. rugsėjo 11 d. 18 val. Šiaulių universiteto bibliotekos II aukšte atidaroma fotografijų paroda „BALTŲ PASAULĖJAUTA ŠIANDIEN“. Parodoje bus galima pamatyti Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubo „Aukuras“ archyve sukauptas įvairių autorių nuotraukas, atspindinčias šių dienų baltų pasaulėjautos apraiškas: nuo baltiškų švenčių ir ženklų iki subtilaus ryšio su gamta ir gimtuoju kraštu. Paroda […]

0

Dainius Razauskas. Vėjūkas

rugpjūčio 30, 2014 Baltų mitologija, Baltų pasaulėžiūra, PASAULĖŽIŪRA

Dainius Razauskas. Vėjūkas

Saulė Matulevičienė// Vėjūkas: Lietuvių vėjo demono vardo ir įvaizdžio rekonstrukcija, atsižvelgiant į vienąs kitų atitikmenį (osetinų wæjug/wæjyg).

0

Žaltys, Vandens religija ir Lietuvos vardo kilmė

rugpjūčio 24, 2014 Baltų pasaulėžiūra

Žaltys, Vandens religija ir Lietuvos vardo kilmė

Mindaugas Peleckis// Lietuvos vardas glaudžiai susijęs su keliais svarbiais poetiniais-mitologiniais provaizdžiais, lemiančiais ne tik valstybės ir joje gyvenančios tautos vardą, bet ir šios tautos charakterį, vidinį psichologinį klimatą, kitaip tariant, šie provaizdžiai yra giliausieji archetipai, glūdintys kiekvieno lietuvio pasąmonėje. Glaustai aptarsime tris iš svarbiausiųjų provaizdžių: Žaltį, Putą ir Velnią.

0

APIE BALTIŠKAS TEOFANIJAS (3)

rugpjūčio 22, 2014 Baltų pasaulėžiūra

APIE BALTIŠKAS TEOFANIJAS (3)

Rimantas Balsys// Pabaiga . 5. Zoomorfinė teofanija Prisimintina, jog egiptiečių dievai ankstyvuoju laikotarpiu buvo įsivaizduojami ir apsireikšdavo zoomorfiniu pavidalu (vėliau išliko zoomorfinė simbolika). Egiptiečių mitologijoje (IV–III tūkst. pr. Kr.) kiekviename nome (ikivalstybiniai administraciniai vienetai) garbino savo šventąjį gyvūną ir savo vietinį dievą, ypač turintį zoomorfinių bruožų. Niekur kitur nėra tokio ryškaus zoomorfizmo. Apis – vaisingumo […]

0

APIE BALTIŠKAS TEOFANIJAS (2)

rugpjūčio 17, 2014 Baltų pasaulėžiūra

APIE BALTIŠKAS TEOFANIJAS (2)

Rimantas Balsys// tęsinys. 3. Teofanija per sapną Dar vienas bendravimo su dievais būdas– susitikti su jais, klausytis jų patarimų miego metu per sapną. Iš rašytinių šaltinių žinoma, jog su dievais per sapną bendravo egiptiečiai, graikai, hetitai, semitai [46]. Bendravimas su dievais per sapną žinomas iš Senojo Testamento. Antai Saulius „teiravosi Viešpaties, bet tasai jam neatsakė […]

0

APIE BALTIŠKAS TEOFANIJAS

rugpjūčio 16, 2014 Archyvai, Baltų pasaulėžiūra

APIE BALTIŠKAS TEOFANIJAS

Rimantas Balsys// Anotacija Šiame straipsnyje, remiantis XIII–XVIIa. rašytinių šaltinių ir XIX–XXa. tautosakos kūrinių (ypač sakmių) teikiama informacija, siekiama nustatyti, kokia ikikrikščioniškuoju laikotarpiu ir bent du šimtmečius po krikšto galėjo būti dievų ir žmonių akistata, ar apsireikšdavo kariams ir žemdirbiams dievai, kokie žinomi, įmanomi rekonstruoti tokio apsireiškimo būdai, laikas, vieta bei kitos aplinkybės.