Sveikinimai Lietuvos žmonėms su Saulėgrįža ir Naujais 2025 metaisgruodžio 31, 2024 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Oi atabėga bistrus alnelis Lėliu Kalėda, Kalėda. Bistrus alnelis devyniaragis Lėliu Kalėda, Kalėda. Ant devinto rago kavolėliai kalė Lėliu Kalėda, Kalėda. Atlakia alnias devyniaragis Oi Kalėda, Kalėda. Jis atlėkis vandeny žiūro, Oi Kalėda, Kalėda. Vandeny žiūro ir ragus skaito, Oi Kalėda, Kalėda. Lygiadienis 2023 m. baltų Nauji Metai – Povo metaikovo 20, 2023 Baltų pasaulėžiūra, Laikas, Lietuviškas metskaitlis 
Dvidešimt antrieji POVO metai pagal Saturno ciklą 1831; 1863; 1895; 1927; 1959; 1991; 2023; 2055 Pavasario lygiadienis 2023 m. stos kovo 20 d. (pirmadienį) vėlai vakare – 23 val. 24 min. Lietuvos laiku. Pavasario saulė tą dieną pateka tiksliai rytuose, tada 12 valandų keliauja dangumi ir nusileidžia tiksliai vakaruose. Visoje mūsų planetoje (išskyrus ašigalių sritis) lygiadienio […] Vasario 2-oji – Perkūno pirma diena, Perkūnyčiavasario 1, 2023 Amatai, KURONO akademija, tradicijos ir papročiai 
Liutauras Baltasis// Pirmoji Perkūno diena – vasario 2d. Gamtos Rėdoje šis laikas tuoj po sausio 25 dienos, vadinamos pusiaužiemiu. Įvykus persilaužimo gamtoje virsmui ir dienai pradėjus ilgėti, Saulės kelias nuo vasario 1 dienos pradeda naują laiko ratą-RĖDĄ. Saulutė vis labiau įsibėgėdama ilgina diena, o šilto ir šalto oro masės tarpusavyje grumdydamos jau gali sukelti atmosferinius […] Naujieji Mėnulio metai – baltiškos Kumeliuko krikštynossausio 19, 2023 Šventės, tradicijos ir papročiai 
XIX a. antrojoje pusėje vyskupas Antanas Baranauskas, rašęs ir eiles aprašė Aukštaitijoje dar gyvuojantį Kumeliuko krikštynų ritualą. Sveikinime baltų tautos žmones su Saulėgrįža
Oi atabėga bistrus alnelis Lėliu Kalėda, Kalėda. Bistrus alnelis devyniaragis Lėliu Kalėda, Kalėda. Ant devinto rago kavolėliai kalė Lėliu Kalėda, Kalėda. Atlakia alnias devyniaragis Oi Kalėda, Kalėda. Jis atlėkis vandeny žiūro, Oi Kalėda, Kalėda. Vandeny žiūro ir ragus skaito, Oi Kalėda, Kalėda. Oi ir atlakia Du juodu elniu, Kalėda. Oi ir atveja Du mudru strielčiu, […] Vėlinių laikotarpio lietuvių liaudies dainų psichologinės prasmėsspalio 18, 2022 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Psichologė Austėja Agnietė Čepulienė//psichika.eu Artėjant Vėlinėms, orui vis labiau rudenėjant, trumpėjant dienoms, gamtai po truputį šąlant ir stingstant turbūt neretas iš mūsų pradeda jausti ir besikeičiančius vidinius, psichologinius, procesus. Atrodo, ir kultūra, ir gamta kviečia nurimti, susitelkti į savo vidų, daugiau laiko praleisti apmąstymuose, prisiminti gyvenimo ir mirties santykį, savo laikinumą, įsisąmoninti, kas laikina, o […] Sveikinimas Saulėgrįžos sulaukusgruodžio 24, 2021 Šventės, tradicijos ir papročiai 
MIELI LIETUVOS ŽMONĖS Esame viena iš seniausių tautų, įvairiais vardais vadinta, dabar baltais pavadinta. Esame ne tik prie Baltijos, bet baltą spalvą laikėme šventa, siejome su atgimimu ir skaistumu. Tegu 2022 Metai atkartoja savo dvejetais tai kas gera, vaisinga, teisu, skaidru, poringa ir kūrybinga. Tegu dvejetai nusineša vienatvę, užmarštį, skausmus ir sunkias ligas, jausminę atskirtį […] Ar sena Kalėdų eglutės tradicija?gruodžio 24, 2021 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Libertas Klimka,etnologas//LRT.LT Praeis tik pora dienų ir saulutė pradės ilginti šviesiąją paros dalį; žiemos saulėgrįža šiemet – gruodžio 21-ąją, 16 val. Nuo vaikystės esame susigyvenę su Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų įvaizdžiu – išpuošta eglute. Ir kaip maloniai žaliaskarė kambaryje kvepia mišku! O kaip radosi ši nuostabi kalėdinės eglutės tradicija? Ir kada ji atėjo į […] Vėlinės Karmazinuose, tarsi prisikeltų baltų protėviailapkričio 13, 2021 Baltų pasaulėžiūra, kapinynai, Šventės, Šventvietės 
Dovilė P.//Kurono akademija Spalio 30-ta diena buvo šilta, saulėta ir šviesi. Visai nepanaši į įprastai man žinomas, šaltas ir darganotas Vėlinių dienas. Tokia pati neįprasta man buvo ir ši mirusiųjų paminėjimo diena – Vėlinių apeiga Karmazinų pilkapyne. Iki tol, Vėlines suvokiau kaip dieną, kada visi einame į mums žinomas kapines prie savo artimųjų kapo. Čia […] Apie senąsias Devintinių tradicijasbirželio 7, 2021 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Libertas Klimka// lrt.lt Sekmadienį Lietuvos bažnyčiose bus pažymima Dievo Kūno ir Kraujo šventė. Šią reikšmingą tradiciją įvedė popiežius Urbonas IV dar 1264 metais priminimui paskutinės Kristaus vakarienės su apaštalais; švente pagerbiamas Švč. Sakramentas, paliktas žmonėms Eucharistijoje. Mūsų laikais šventė keliama į devintąjį velykinio ciklo sekmadienį. Tai paskutinė iš kilnojamųjų kalendoriaus švenčių. Devintinės vyksta tarp gegužės […] „Didysis šeimos gynimo maršas 2021″ – Gegužės 15 d. – Visoje Lietuvoje vienu metu!balandžio 30, 2021 Kova už tautą, Pavojus Lietuvai, Šeima, tautos silpnėjimas 
Dėl ideologinio karo metodais vykdomos agresyvios genderistinės propagandos ir valdančiosios daugumos rengiamų įstatymų, prieštaraujančių Tautos referendumu priimtai Lietuvos Respublikos Konstitucijai, MES PRIVALOME VIENYTIS! Šeima, kurią sudaro Mama, Tėtis ir Vaikai, turi būti ir bus apsaugota! Atbėga elnias devyniaragisgruodžio 19, 2020 Archyvai, Šventės, tradicijos ir papročiai 
ALDONA RAGEVIČIENĖ\\ Kodėl per šventes į visas kaimo trobas užeidavo vyrai? Įrudenėjus dar visai neseniai (XIX–XX a.) visoje Europoje per įvairias šventes nuo Šv. Martyno (ir net anksčiau) iki Trijų karalių (ir net po jų) pulkais po namus vaikščiodavo jauni vyrai giedodami senas giesmes, linkėdami gausių šeimų, visokio labo, o išeidami išsinešdavo jiems duodamas šventines […] LYGIADIENIS – visų atgimimo šventė – tikrosios Velykos
Indoiranėnų metskaitliu remiasi ir mūsų protėviai. Pagal juos devynioliktieji metai pagal Saturno ciklą – DRAMBLIO metai 1924; 1956; 1988; 2020 Kūčios – baltiškas paprotys, vėliau įtrauktas į krikščionišką pasaulėžiūrągruodžio 25, 2019 Baltų pasaulėžiūra, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Gruodžio 23-ioji svarbi tuo, kad po ilgo laiko, kai dienos vis trumpėjo, šviesusis paros metas pradeda viena minute ilgėti. „Taigi saulutė sugrįžo. Ir saulutės sugrįžimas kartu yra ir didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Tas laukimas tikrai neprailgs, jei tinkamai tam pasiruošite“, – sako etnologas prof. Libertas Klimka. Mitologinio mąstymo aidai žiemos tradicinėse šventėsegruodžio 9, 2019 Baltų mitologija, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Libertas Klimka,etnologas// Belaukiant didžiųjų žiemos švenčių gal būtų įdomu prisiminti ir senuosius advento papročius? O gal iš to ką nors galima pritaikyti ir nūdienai? Nes tautiniai papročiai yra tarsi savaime įsiterpę į adventą. Ir juose tiek gražaus vaizduotės polėkio… Rasistinis lietuvių folkloras – etnomimikrijos reiškinio pasekmėsgegužės 13, 2019 tautos silpnėjimas, TAUTOSAKA 
L.Balsio etnopsichologo viešas atsakymas V. Rykštaitei\\ Apie rasistinį folklorą prakalbusi V. Rykštaitė lrt.lt straipsnyje „Tegul gėdingos mūsų folkloro dainelės ir prietarai lieka etnologų konspektuose“ iškelia naują emigravusių ir sugrįžtančių lietuvių problemą, priimti savo tautos paveldą kaip istorinio kitų ir savų atpažinimo ženklą. Vienintelis pasaulyje mitinių būtybių žemėlapis Lietuvojegegužės 8, 2019 Leidiniai, mitologija, NAUJIENOS 
Vilniaus universitetas išleido vienintelį pasaulyje mitinių būtybių žemėlapį Europos mitinių būtybių žemėlapis (angl. The Map of Mythical Creatures in Europe) – vienintelis toks žemėlapis pasaulyje, o jame pavaizduota net 213 mitinių būtybių. Sveikiname su Lygiadieniu – arijų kalendoriaus DANIELIAUS metaiskovo 20, 2019 Laikas, Lietuviškas metskaitlis, Šventės, Šventės 
32 metų arijų Zoroastros kalendoriaus ciklas orientuojasi į Saturno karalystę. Tai paskutinė paprasta akimi matoma planeta. Ateina aštuonioliktieji ciklo metai pagal Saturno ciklą, kurie vadinami totemo DANIELIAUS vardu. Įprastai prasidės nuo pilnaties, Lietuvoje pilnatis nuo kovo 21 d. 05 val. 42 min. Vilniaus laiku. Lietuvoje šventinamos Danieliaus totemu Perkūno žvakės, lietos vasario 2d. Apeigų laikas. Saulės laikas Kyla: […] Kovo 11-osios Patriotinės eitynės: Vyčio grąžinimas Vilniuikovo 10, 2019 Kova už tautą, Kurkime Lietuvą, Šventės 
Išsami informacija Kviečiame į Kovo 11-osios Patriotines eitynes Vilniuje, tradiciškai sudalyvauti žygyje Gedimino prospektu, pažymint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir reikalaujant Kovo 11-osios Lietuvos valstybės. Vasario 24 d. – Vieversio dienavasario 24, 2019 Gamta, Gyvūnija, Lietuviškas metskaitlis 
Vasario 24 d. – Vieversio, diena. Tai – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu […] Vilniaus Gedimino prospekte suliepsnojo 70 laužųvasario 16, 2019 Šventės, Tautos balsas, Valstybė 
Vasario 16-ąją Vilniaus Gedimino prospekte suliepsnojo 70 laisvės laužų. Vilnius iškilmingai švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir mini 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos pasirašymo 70-ąjį jubiliejų, rašoma pranešime spaudai. Vasario 16-sios eitynės su deglaisvasario 10, 2019 Kova už tautą, Šventės, Valstybė 
2019 m. vasario 16-ąją jau antrus metus iš eilės patriotiškas jaunimas bei įvairios Lietuvos tautinės organizacijos ir judėjimai organizuoja eitynes su deglais reikšmingiausiai Lietuvos laisvės datai paminėti. Duonelės kepimas – šventa apeigavasario 4, 2019 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Libertas KLIMKA// Žiemos metą tradiciniame kalendoriuje švenčių nedaug tebūta. Tačiau pasibaigus vilkų mėnesiui, švente būdavo pagerbiama duonelė kasdieninė. Toji reikšminga data – Duonos diena – tai vasario 5-oji. APIE ATEINANČIUS 2019 METUS – SVEIKINIMAI TIKRIEMS TAUTIEČIAMSgruodžio 31, 2018 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Sveikinant tautą išgyvenusiems tarpijas (taip senovėje vadindavo tamsiąsias penkias dienas), neprošal priminti kad mūsų protėviai nėra kiniečiai ar kiti azijiečiai, anglai ir kitos tautos. Ačiū visiems, kurie dar kalba lietuviškai, vietoj OK (angl. oll correctly) pasakantys GERAI, vietoje SORIUKAS (angl. sorry) ,primena soras, pasakantys ATSIPRAŠAU, vietoj visų kitų parazitinių svetimybių aiškiai suvokiantys savo lietuviškus žodžius. „Ačiū! – Pabučiuok pečių!“- apie krosnies paslaptisgruodžio 9, 2018 Paveldas, tradicijos ir papročiai 
Libertas Klimka// Pradėsiu nuo mįslės, kuri klausia: „Žiemą brolis – vasarą molis. Kas?“ Žinoma, tai krosnis, stovinti senoviško namo viduryje. Žiemą ir kitų metų laikų darganotomis dienomis iš jos tas kaimo namų jaukumas. O ir miesto gyventojai dar taip neseniai galėdavo nugarą meiliai priglausti prie koklinės stačiamalkės. Profsąjungos dėl mokytojų kreipiasi į S. Skvernelį: premjere, privalote įsikištigruodžio 3, 2018 Kova už tautą, Švietimas, tautos silpnėjimas 
Sekmadienį Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija išplatino viešą kreipimąsi į premjerą Saulių Skvernelį. Jame rašoma, kad pastarųjų dienų įvykiai, susiję su mokytojais, nebeleidžia ilgiau tylėti. BŪRIMŲ IR PRANAŠYSČIŲ ŠVENTĖ-MUGĖ gruodžio 1 d. Verkių rūmuosegruodžio 1, 2018 Burtai, magija, tradicijos ir papročiai 
2018 m. gruodžio 01d. nuo 11:00 val. Verkių rūmai, Žaliųjų ežerų g. 49, Vilniuje jau tapusi tradicine būrimo ir pranašavimo šventė Senovėje žmonės prieš Kalėdas daug burdavo ir pranašaudavo sau ateitį kas jų lauks ateinančiais metais. Džiugu, kai tradicijos yra puoselėjamos ir moderniais laikais. Kviečiami ne tik smalsuolius, bet ir bėdon patekusius ar gyvenimo kryžkelėje atsiradusius […] Miškų naikinimo ministerijai gresia teisminis procesasrugsėjo 19, 2018 Gamtosauga, PARKAI, tautos silpnėjimas 
VISUOMENĖ inicijuoja teisminį procesą dėl kirtimų didinimo – ŠIANDIEN advokatas Saulius DAMBRAUSKAS padavė skundą teismui, 2018 09 17 „Tai papildomai 200- 250 plynių (apie 3 ha ploto) visuose Lietuvos miškuose per 5 metus.“ (Gamtos fotografas Marius Čepulis pasakoja kaip kirtimų didinimas atrodytų vizualiai). SOS! AR ŽINAI, KAD 2018 08 08 VYRIAUSYBĖ VIENAŠALIŠKAI, BE DISKUSIJŲ SU […] Sveikiname su pavasario lygiadieniukovo 19, 2018 NAUJIENOS, Šventės 
Sveikiname visus su Lygiadieniu, kuris anksčiau buvo senųjų Velykų šventė. Pagal arijų ir baltų laiko bangą šiemet 2018 metų lygiadienio totemas yra EŽYS, antitotemas – beždžionė. Metai prasidės kovo 20 dieną 6 valandos 25 minutės Vilniaus laiku. Pagal Saturną tai septyniolikti metai iš eilės, šių metų spalva yra balta, baltams ypač šventa. Ankstesni metai gimusiems […] Mirė operos solistas V. Noreikakovo 4, 2018 Amžina Atilsi, Kūrėjai ir kūryba, Tautos balsas 
Eidamas 83 metus mirė operos solistas, Lietuvos nacionalinės ir kultūrinės meno premijos laureatas Virgilijus Noreika. Pažymint tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus 166-ąją gimimo sukaktįlapkričio 22, 2017 Įžymūs žmonės, Šventės 
L. Klimka\\ Šios savaitės dienų istorinė atmintis sureikšminta tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus gimimo 166-ąja sukaktimi. Gal lapkričio 23-iąją tekančios saulės spinduliai praskirs rytmečio ūkanas ir apšvies aukuro akmenį ant Atgimimo ąžuolyno kalvos Ožkabaliuose; būtent tą jo pusę, kur iškalta tautos patriarcho gimimo data. Po 18 metų grįžęs emigrantas nesupranta tautiečių elgesio: „Tai šlykštu ir žema“spalio 9, 2017 Kurkime Lietuvą, Lietuviai užsienyje, tautos silpnėjimas 
Marijus Sagulinas\\ Po beveik 18 metų (su pertraukomis), praleistų gyvenant ir dirbant Anglijoje, sugrįžau į tėvynę. Tai buvo planuotas sugrįžimas ir galbūt ne viskas įvyko būtent taip, kaip norėta, tačiau jau beveik pusę metų aš jau Lietuvoje, savo namuose. Artėjantį rudenį išduoda rugpjūčio naktysrugpjūčio 4, 2017 Laikas, tradicijos ir papročiai 
L. Klimka\\ Rugpjūčio mėnesį galėsime dar pasidžiaugti ne tik vasaros šiluma, bet ir jos dosnumu. Mėnesio pradžioje prinoksta vasariniai obuoliai, daržo gėrybės, miške – uogos ir grybai. Nuo seno mėnuo vadintas tiesiog pjūčiu – juk rugiai paprastai jau būdavo nukirsti, o laukuose belikęs javų vasarojus ir linai. Todėl senuose raštuose galima rasti ir visjavio pavadinimą. […] Ar užmigo „Septyni broliai“?liepos 13, 2017 Laikas, tradicijos ir papročiai 
L.Klimka.\\ Tradiciniame kalendoriuje pirmadienis buvo įvardintas Septyniais broliais miegančiais. Kaimo senolių išmintis byloja, kad nuo tos dienos prasidedanti drėgnesnė vasaros pusė. Lietūs gali lankyti mūsų kraštą netgi septynias savaites. Todėl žemaičiai tiesiai sako –„Broliai šlapukai“. Kiek Norvegijos valdžia gali tyčiotis iš žmonių, atiminėdama vaikus?gegužės 25, 2017 Lietuviai užsienyje, tautos silpnėjimas, vaikai 
Indrė Vainalavičiūtė\\ Viešnagė Norvegijoje baigėsi drama: iš lietuvės paimtas vienų metų sūnus „Negaliu patikėti, kad tai iš tiesų įvyko, ir net nebežinau, kur kreiptis pagalbos“, – sunkiai žodžius rinko šiuo metu Norvegijos Holmestrando mieste esanti lietuvė Erika Sipavičiūtė. Prieš parą iš Norvegijoje besisvečiuojančios moters buvo paimtas jos vienų metų sūnus. Vaikas šiuo metu perduotas laikiniems […] „Be velykinio pyrago šventinis lietuvių stalas neįsivaizduojamas“ + 3 gardžių pyragų receptaibalandžio 15, 2017 Kulinarija, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Etnologas Libertas Klimka sako, kad seniau Šv. Velykoms buvo gaminama daug gardžių ir gilią prasmę turinčių patiekalų, šios tradicijos suvienydavo šeimas. „Gaila, kad artėjant šventėms dabar dažniausiai skubame į prekybos centrus pirkti jau pagamintų skanėstų, kuriuos galėtų paruošti pačios šeimininkės, patirtimi pasidalindamos su vaikais ir artimaisiais. Juk namuose keptų pyragų kvapas malonesnis ir skonis daug […] Lietuvių Tautos pašaukimas (1)vasario 16, 2017 Šventės, Tautos balsas, Tautos stiprėjimas 
Juozas Venclova\\ „Naujosios kartos turi būt gerai supažindintos su tautinio pašaukimo esme… tautinis pašaukimas yra tautos gyvybės klausimas ir kad atsisakyti jį vykdyti reikštų pražudyti savo tautą… Jaunoji karta yra tinkamai išauklėta tautiniam pašaukimui tada, kai ji yra tautiškai aktyvi ir kai ji yra sąmoningai nusistačiusi savo tautybės atžvilgiu“ — Dr. A. Maceina „Tautinis auklėjimas“. […] Apie meilės dievaitę Gervelę ir kitas vasario 14-osios sureikšminimo priežastisvasario 15, 2017 Gamtos reiškiniai, Šventės, tradicijos ir papročiai 
L. Klimka\\ Laikas nuo Trijų karalių, kai diena pailgėjo „per gaidžio žingsnį“, senoviniame kaime būdavo vadinamas Mėsiedu. Šis nelabai poetiškas pavadinimas iš tikrųjų reiškė smagų poilsio, linksmybių ir pramogų metą, besitęsiantį iki pat Užgavėnių. Kada gi ūkininkas atsigaus nuo darbų, jei ne šiuo metu, – pernykščiai darbai pabaigti, naujus pradėti dar anksti. Na nebent į […] Vasario 16-ąją „Valstybingumo maršrutai Geltona. Žalia. Raudona“vasario 13, 2017 Kultūra, Renginiai, Šventės 
Jau antrus metus iš eilės Vasario 16-ąją per Vilnių nusidrieks šventiniai „Valstybingumo maršrutai: Geltona. Žalia. Raudona“, kviečiantys linksmai, turiningai ir prasmingai atšvęsti valstybės gimtadienį. Pusiaužiemis – Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d.sausio 25, 2017 tradicijos ir papročiai 
L. Klimka\\ Sausio 25-oji tradiciniame mūsų tautos kalendoriuje itin reikšminga data – Pusiaužiemis. Įveikėme pusę niūraus gamtoje meto, bet ir pasidžiaugėme sniegu pasipuošusiais medžiais, apledėjusiais upokšniais, sustingusiais ežerais… Nuostabūs tie pokyčiai mūsų tėviškėje. Senoliai kaime pasakytų: diena jau pailgėjo per avinuko šuolį. Didvyrių pėdsakai, tęsiant vilkių kultūros paveldo tyrimąsausio 11, 2017 Lietuvių kalba, PASAULĖŽIŪRA 
Vladas Palubinskas\\ Vilkių didybė ir jų technologijų svarba Europos kultūrai: Lietuviai kitiems buvo šventi milžinai. 1. Vielykė Į didžiulį Pieskuvos (Plieskavos, Pskovo, Peipaus, Gudų, Čiūdų, Didžiulį) ežerą ant dab. Estijos ir Rusijos sienos iš Pietų įteka valksnų upė, vardu Velykė (Великая, Muda, Mudava, Mauduva). Nėra labai didelė ta Velykė (slaviškai wielki, великий — didis), greta […] Tarpušvenčiu senajame Lietuvos kaimesausio 4, 2017 PASAULĖŽIŪRA, tradicijos ir papročiai 
L. Klimka\\ Ši išaušusi sausio 3-ioji diena jau aštuoneriomis minutėmis ilgėlesnė nei per žiemos saulėgrįžą. Peržengus laiko ribą, pradėjus Naujuosius metus, dera priminti, kad kiekviena karta privalo atgaivinti ir sureikšminti tautos atmintį, kurią sudaro istorija ir tradicinė kultūra. Tik taip įsijungiama į tautos ir valstybės istorijos tėkmę, suvokiamas pilietiškumas. į Nerį išsiliejus tūkstančiams tonų fekalijų, Kudirkos aikštėje žydai šventė Chanukos šventęgruodžio 27, 2016 PASAULĖŽIŪRA, Sostinė Vilnius, tautos silpnėjimas 
Algimantas Lebionka \\ Išsityčiota iš Vinco Kudirkos atminimo ir lietuvių tautos Vincas Kudirka – Lietuvos valstybės simbolis, valstybės himno autorius. Dėkinga Tauta rinko pinigus ir pastatė šiam Didžiavyriui paminklą Vilniuje. Gruodžio 24 dieną judėjų sekta Chabad-Liubavič prieš Vinco Kudirkos paminklą užgriozdino didžiulę menorą ir ėmė švęsti Chanukos šventę, čia šokti savo šokius, surengė fejerverką . Tik 7 proc. išlaikytų įprastas lietuviškas tradicijas per Kalėdinį laikotarpįgruodžio 21, 2016 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Jei tik turėtų galimybę, 65 proc. lietuvių didžiąsias metų šventes mielai sutiktų svetimoje šalyje, parodė tyrimų bendrovės „Berent“ atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Lietuviai prisipažino, kad norėtų ne tik pakeisti aplinką, bet ir pasimėgauti kitų šalių šventinėmis tradicijomis. Apie tautinį drabužį „Nuo kirtlės iki undaroko“lapkričio 24, 2016 Amatai, Renginiai, tradicijos ir papročiai 
Šių metų lapkričio 16 dieną Vytauto Didžiojo universitete bei Perkūno name buvo surengtas susitikimų ciklas „Nuo kirtlės iki undaroko: apie tautinį ir istorinį kostiumus iš pirmų lūpų“, kurio tikslas – populiarinti tautinį ir istorinį kostiumus, paskatinti domėjimąsi jais bei atkreipti visuomenės dėmesį į problemas, kylančias rekonstruojant šiuos kostiumus. Dieviškosios hierofanijos ir aukojimas „visiems dievams“spalio 26, 2016 Archyvai, Baltų gentys, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA 
GINTARAS BERESNEVIČIUS\\ Hierofanija čia bus suprantama pagal M. Eliadės terminologiją tai šventybės apsireiškimas gamtos objektuose, daiktuose, asmenyse. Tai reikštų, kad hierofanija yra maždaug šventybės įsidaiktinimas, įsidabartinimas. Objektai gali būti labai skirtingi, tačiau juos sieja pačios šventybės apsireiškimas. Senojo lietuvių Mėnulio ir Saulės kalendoriaus pradžia – Perkūno pergalė prieš Velinąspalio 15, 2016 Astronomija, Laikas, tradicijos ir papročiai 
Lietuviams svarbios ne tik šeimos, bet ir kalendorinės gamtos šventės, kuriose žmogus įsitraukia į pasaulio, gamtos ir protėvių gyvenimo ritmą. Lietuviams svarbiausios buvo ne istorijos, bet gamtos šventės. Visas lietuvių gyvenimas, darbas ir kūryba buvo susiję su gamta. Šventės ženklino be tik gamtos, bet ir svarbius įvykius – tam tikrų darbų pradžią ir pabaigą. beveik […] Spalis tradiciniame kalendoriujespalio 5, 2016 Šventės, tradicijos ir papročiai 
L. Klimka\\ Štai ir peržengėme spalio, pačio spalvingiausio metų mėnesio slenkstį. Gražiai šiemet Lietuvoje prasidėjo ruduo – giliomis šalnomis dar nenugąsdino. Tad neskuba į šiltesnius kraštus ir paukščiai. Pamaryje ant arimų ilsisi didžiuliai būriai pempių, varnėnų, kregždžių. O ir gervės pulkuojasi pavakariais raisteliuose. Lygiadienio šventė ant Marijampolėje esančių piliakalniųrugsėjo 28, 2016 Šventės, Šventvietės 
V. Kulvinskas\\baltai.lt Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Tai diena, priešinga pavasario lygiadieniui (kovo 21 d.), po kurio naktis tampa trumpesnė už dieną ir toliau trumpėja iki Rasų (kai naktis trumpiausia). Gieda kieme gaidelis-rugsėjo 22 dieną, 17 val. ir 51 min. Žemė pasieks savo orbitos lygiadienio taškąrugsėjo 22, 2016 Baltų pasaulėžiūra, Šventės 
L. Klimka. \\ Lietuviškame Lauryno Ivinskio kalendoriuje, išleistame lygiai prieš 160 metų, įrašyta tokia patarlė: „Gaidžiai giest, pinučiai matyt, ragaišiai kvepia – kaimas netoli.“ Išties, kaimą ar sodžių iš tolo galima girdėti gaidžių giedojimu. O ir vienkiemyje, kaip sako priežodis, „akli namai be šuns, kurti be gaidžio“. Paskaita SULYGO GYVIEJI IR MIRUSIEJI – LAI VERIASI PROTĖVIŲ VARTAIrugsėjo 16, 2016 Kultūra, Renginiai, tradicijos ir papročiai 
KVIEČIAM Į PASKAITĄ SULYGO GYVIEJI IR MIRUSIEJI – LAI VERIASI PROTĖVIŲ VARTAI Rugsėjo 18 d. SEKMADIENĮ Marijampolėje įvyks paskaita apie artėjantį rudens lygiadienį ir jo istorinę ir dvasinę reikšmę. Su jumis bendraus etnopsichologas Liutauras Baltasis G.Mažeikis:Lietuvoje egzistuoja privilegijuota fantazijos sfera – krikščionybėrugsėjo 12, 2016 Dvasinis ugdymas, FILOSOFIJA ir filosofai, PASAULĖŽIŪRA 
Agnė Kairiūnaitė, LRT KLASIKOS laida „Manasis aš“\\ Dauguma fantazijos sferų Lietuvoje uždraustos, tačiau viena – krikščionybė – privilegijuota, LRT RADIJUI sako filosofoas Gintautas Mažeikis. Anot jo, pavyzdžiui, taro kortas interpretuojantys žmonės neretai nesiskiria nuo bet kurio kito dvasinio mokytojo. Islandija ramina piktus elfus: atkasė užkerėtą akmenįrugsėjo 5, 2016 Neįprasti reiškiniai ir įvykiai, PASAULĖŽIŪRA, Pasaulyje 
Islandija buvo priversta nusileisti elfų spaudimui ir atkasti užkerėtą jų akmenį, kurį netyčia palaidojo kelininkai, tuo smarkiai papiktindami šias mitines būtybes. Baltų pėdsakai po Lietuvos krikšto. Aitvaro klausimuliepos 31, 2016 Baltų mitologija, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA 
Rosita GARŠKAITĖ\\Lietuvos žinios Naujoje knygoje „Baltų religijos ir mitologijos reliktai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“ (Lietuvių katalikų mokslų akademija, 2016) neverta ieškoti pasakojimų apie ikikrikščionišką senovę, kaip Jono Dlugošo ar Motiejaus Strijkovskio raštuose. Joje surinkti vien originalūs XIV-XVIII a. tekstai, fiksuojantys senojo baltų pasaulėvaizdžio pėdsakus po Lietuvos krikšto. Sietynas pateka, o septyni broliai užmiegaliepos 9, 2016 tradicijos ir papročiai, Žvaigždėtyra 
Prof. Libertas Klimka\\ Kitados manyta, kad antrosios vasaros pusės orams labai reikšminga Septynių brolių miegančiųjų diena, liepos 10-oji. Jei tądien lyja, nesiliaus pliaupti septynias dienas, o gal ir septynias savaites ar 40 dienų. Žemaitijoje, kur lietaus dažnai būna per daug, toji diena vadinama „broliais šlapukais“. Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena paminėta kūrybiškailiepos 6, 2016 Kurkime Lietuvą, Šventės 
Laurita Putnaitė\\ Dar viena puiki galimybė atšvęsti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Buvo organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, kurios truko net keturias valandas. Šį renginį oganizavo LT identity/BALTAI Šventojoje atnaujinama istorinė vieta – Žemaičių alkasbirželio 2, 2016 Baltų mitologija, Pagonybė, Šventvietės, Žvaigždėtyra 
Šventojiškių ir kurorto svečių pamėgtas Žemaičių alkas Jonines arba Rasų šventę pasitiks gerokai atsinaujinęs – šiuo metu vyksta senosios paleoastronominės observatorijos bei jos prieigų tvarkymo darbai. Gegužės mėnesio gražumasgegužės 17, 2016 Gamta, Gamtos reiškiniai, tradicijos ir papročiai 
L. Klimka\\ Neveltui gegužės mėnuo senovėje vadintas žiedžiu. Štai tik keletas dienų, kai ciklonai atgynė šilto oro bangas, ir viskas gamtoje pasikeitė. Žaliasis sprogimas! Vienu metu pražydo ievos, šermukšniai, kaštonai, alyvos; o soduose – ir kriaušės bei ankstyvosios obelys. Pievas ir pakeles užliejo linksmas pienių, o įkalnes – raktažolių geltonis. Koks žalumos gaivumas! Kiekviena augalo […] Apie pavasarinę vaivorykštębalandžio 27, 2016 Gamtos reiškiniai, mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
L. Klimka\\ …praeitą savaitę Vilniaus padangę pavakarėmis vis puošdavo vaivorykštės. Gal ir kitose Lietuvos vietovėse teko tai matyti? Pavasarį ir tokiu paros metu tai nėra dažnas atmosferinis reiškinys. Juk vaivorykštė – saulės spindulių lūžio lietaus lašeliuose efektas; kad jį stebėti, spinduliai turi kristi tam tikru kampu ir sutikti po debesimis ne ledokšnius, o susiformavusius lašelius. Tradicijos. Šiaurės Lietuvoje sodybų želdiniaibalandžio 16, 2016 tradicijos ir papročiai 
Gražina Žumbakienė\\ Šiaurės Lietuvoje medžius mylėjo ir sodino, be jų sodybos atrodė tuščios ir negyvenamos, net ir gražiausiai sutvarkytos. Gatvinių kaimų apželdinimas skyrėsi nuo vienkiemių. Gatviniuose kaimuose dėl vietos stokos medžius daugiausia sodino prie gatvės, o vienkiemiuose sodino daugiausia sodybų pakraščiais, dažnai apsodindavo keliukus sodybas. Kraujo gėda Nepalebalandžio 10, 2016 PASAULĖŽIŪRA, Pasaulyje, tradicijos ir papročiai 
Nepalietės menstruacijų metu išvaromos miegoti su karvėmis Penkioms dienoms kas mėnesį Sofalta Rokaya apleidžia lovą namuose, esančiuose Vakarų Nepale ir eina miegoti kartu su šeimos auginamomis karvėmis. Atvelykis – vaikų velykėlėsbalandžio 1, 2016 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atvelykis – tai Velykų pakartojimas, jis užbaigia Velykų savaitę. Ypač daug dėmesio šią dieną derėtų skirti vaikams, nes tai jų šventė. Tradiciškai iki Atvelykio būtinai reikėdavo aplankyti savo krikštavaikius, apdovanoti juos […] „Margutis neturi nieko bendro su krikščionybe“kovo 29, 2016 tradicijos ir papročiai 
Jurgita Noreikienė\\ Pramušiau ledą – radau sidabrą. Pramušiau sidabrą – radau auksą. Kas? Žinoma, kiaušinis, mokslininkų vadinamas didžiausia pasaulio ląstele, o senovės žmonių suvoktas kaip pradžių pradžios simbolis. Ledas – tai kiaušinio lukštas, per svarbiausią pavasario šventę sužydintis augaliniais ir gyvuliniais motyvais. Velykų eksperimentas Nr.1: kaip pagaminti žėrintį ir šokinėjantį margutįkovo 26, 2016 NAUJIENOS, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Mokslas IT siūlo jums per Velykas ne tik dailinti margučius, bet ir atlikti keletą įspūdingų ir namų sąlygomis nesunkiai padaromų eksperimentų. Baltai kartu su Arijais švenčia BARSUKO metus pagal Saturno cikląkovo 20, 2016 Baltų bendruomenės, NAUJIENOS, Šventės, Šventvietės 
Pagal 32 metų Saturno ciklą iš eilės penkioliktieji metai vadinami BARSUKO metais. Per lygiadienį švenčiami Didžiojo Saturno ciklo arba laiko bangos Naujieji Metai. Arijai švenčia ugnies pergalę prieš tamsą „Čaharšanbe Suri“kovo 17, 2016 Arijai, Laikas, Pasaulyje, Šventės 
Liutauras Baltasis\\ Ši Zooratristinė šventė švenčiama prieš Novrūzą (pers. نوروز = Nowrūz − „nauja šviesa“) − Naujųjų Metų šventė pagal tradicinį iraniečių kalendorių, dar vadinama Persų naujaisiais metais. Švenčiama ne tik iranėnų tautų, bet ir kitų regionų, kurie susiję su Senovės Persija (Irane, Afganistane, Vidurinėje Azijoje, Kurdistane, Azerbaidžane, Pakistane, Indijoje, Balkanuose ir kt.). Už ko aš ištekėsiu? (II dalis) Iš kur atjos piršliai?kovo 4, 2016 tradicijos ir papročiai 
Parengė Aistė Vareikytė, „Šeimos instituto“ bendradarbė\\ Tęsiame interviu su tautosakininke, etnologe, žurnaliste, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Tautosakos archyvo skyriaus mokslo darbuotoja Gražina Kadžyte. Merginos savarankiškai iškepė pirmąjį duonos kepalą, susikrovė kraitį, yra pasirengusios tekėti. Laikas laukti piršlių? Už ko aš ištekėsiu? I daliskovo 3, 2016 tradicijos ir papročiai 
Parengė Aistė Vareikytė, „Šeimos instituto“ bendradarbė\\ Interviu su etnologe ir tautosakininke Gražina Kadžyte Lietuvių tautosaka – puikus rengimo šeimai vadovėlis. Mūsų folkloras ne kartą yra paliudijęs, kad visuomenės gyvenimas buvo smelkte persmelktas šeimos dvasia. Bendruomenės vaikai, jaunimas vakarėliuose vienas kitą vadino broliais ir seserimis, o naujos šeimos kūrime didelį vaidmenį vaidino ne tik giminės ir […] Pusiaužiemis, Kirmėlinėsausio 25, 2016 PASAULĖŽIŪRA, Šventės 
Sausio 25 diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes […] Biblijos tyrėjo išvada: Ieva buvo sukurta iš Adomo peniosausio 19, 2016 Atradimai, PASAULĖŽIŪRA 
Anot Biblijos, sukūręs dangų ir Žemę, Dievas ėmėsi žmonių. Senojo Testamento Pradžios knygoje rašoma, kad Adomas buvo sukurtas iš žemės dulkių, o vėliau iš miegančio Adomo šonkaulio sukūrė ir Ievą. Tačiau ar ten tikrai buvo šonkaulis? Paskelbtas pavojingiausių krikščionims šalių sąrašassausio 19, 2016 KARO PAVOJUS, PASAULĖŽIŪRA, Pasaulyje 
Nevyriausybinė organizacija „Open Door“ savo 2015 m. ataskaitoje praneša, kad, jų duomenimis, praėjusiais metais dėl tikėjimo žuvo daugiau nei 7 tūkst. krikščionių įvairiose pasaulio šalyse. Tai beveik 3 tūkst. žmonių daugiau nei 2014 m., skelbia svetainė „Christianity Today“. Kai kurie poetiniai-mitologiniai Lietuvos provaizdžiai: Žaltys, Puta, Velniassausio 13, 2016 NAUJIENOS, PASAULĖŽIŪRA 
Mindaugas Kaktavičius\\ Ištrauka iš būsimos knygos, skirtos seniausiajai lietuvių religijai – toteminiam Žalčio kultui – nagrinėti. Lietuvos vardas glaudžiai susijęs su keliais svarbiais poetiniais-mitologiniais provaizdžiais, lemiančiais ne tik valstybės ir joje gyvenančios tautos vardą, bet ir šios tautos charakterį, vidinį psichologinį klimatą, kitaip tariant, šie provaizdžiai yra giliausieji archetipai, glūdintys kiekvieno lietuvio pasąmonėje. Glaustai aptarsime […] Baltiškoji pasninko kilmėgruodžio 30, 2015 Istorija, PASAULĖŽIŪRA 
GINAS ŽIEMYS\\ Manymas, kad žuvis yra visa ko pradžia, pagrindas, gyvūnas, teikiantis pasauliui gyvybę, ko gero, buvo visuotinis ir gyvavo ne vieną tūkstantmetį! Plg. lietuvių tikėjimą: „Da[ba]r sako: bacėnas atanešė, ė anksčiau – žuvys jam dav[ė] bernioką ar mergiotę“ (LŽ XIII 139, LŽ XX 1009); lietuvių folklore: žuvį (žuvis) gaudyti – priimti kūdikį (LŽ XX […] Švęsti Kalėdas lietuviškai – misija įdomi, bet neįmanomagruodžio 29, 2015 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Artūras Jančys \\ Tautinių papročių puoselėtojai murma, kad Kalėdos prarado savo tikrąją prasmę, katalikišką ir dar senesnę, baltiškąją saulės grąžos šventę, jos tapo pagal amerikietišką kurpalį padarytomis komercinėmis linksmybėmis. Sostinės Gedimino kalno šlaitas pasipuošė lazerių projekcijomisgruodžio 25, 2015 piliakalniai, Sostinė Vilnius, Šventės 
Kūčių vakarą, nuo 21.00 val. iki 1.00 val., ant kalno šlaito vilniečiai ir miesto svečiai gali stebėti poros minučių trukmės lazerių projekcijų – krintančias snaiges, rogėmis keliaujantį Kalėdų Senelį ir šventinius sveikinimus vilniečiams bei miesto svečiams net keturiomis kalbomis. Palangos Birutės parke prieš Kalėdas apsigyveno Girinisgruodžio 19, 2015 Kultūra, PARKAI, Pramogos, Šventės 
Lankytojų pamėgtas Palangos Birutės parkas, kaip ir kasmet, prieš šv. Kalėdas dabinasi šventiniais akcentais. Šiemet jie džiugina ne tik parko lankytojus – vaikus bei jų tėvus, bet ir sparnuočius. Pasigaminkite paprastą, bet nepelnytai pamirštą Kūčių patiekalągruodžio 17, 2015 Kulinarija, Paveldas, tradicijos ir papročiai 
Giedrė Balčiūtė\\ Nors dabar daug kas pagrindiniu Kūčių patiekalu laiko kūčiukus, tačiau nuo gilios senovės pagrindiniu šios šventės valgiu buvo iš įvairių grūdų gaminama kūčia. Pagal šį patiekalą buvo pavadinta ir pati Kūčių šventė. Kalėdinis traukinukas išvažiavo į Vilniaus gatvesgruodžio 14, 2015 Kultūra, Sostinė Vilnius, Šventės 
Violeta Grigaliūnaitė\\ Pirmadienį lygiai vidurdienį į pirmą kelionę Vilniaus gatvėmis šiuo kalėdiniu laikotarpiu išlydėtas kalėdinis traukinukas. Šiemet jo maršrutas drieksis ir palei Nerį, tad važiuojantys galės pamatyti, kaip atrodo ne tik papuoštos miesto gatvės, bet ir upė. Kas pakeitė vilniečių mitinės būtybės bazilisko baimę?gruodžio 4, 2015 Archyvai, mitologija, TAUTOSAKA 
Jurgita Ogulevičiūtė\\ Praeityje vilniečiai nuo mitinės pabaisos – bazilisko – žvilgsnio gynėsi veidrodėliu. Kad pamatęs savo atvaizdą pats iš siaubo nusibaigtų. Ko bijo dabartiniai miestiečiai ir kokius siaubūnus slepia savyje? Apie tai – pokalbyje su Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros docentu Pavelu Lavrinecu. Žvakutė ant kapo – labai nesena tradicijalapkričio 1, 2015 tradicijos ir papročiai 
L. Klimka\\ Žvakė ant kapo – visai nauja tradicija, o kryžiai – meno kūriniai, pripažinti visame pasaulyje, kurių mes savo noru atsisakome, apie laidojimo papročių praeitį pasakoja etnologas Libertas Klimka. Ji papildo krematoriumo direktorius Vytenis Labanauskas, pasakojantis apie naujausias technologijas ir laidojimo papročių ateitį. Lietuvoje galiojantys įstatymai neleidžia išbarstyti žmogaus pelenų bet kurspalio 14, 2015 Amžina Atilsi, Įstatymai, Valstybė 
Legendinė režisierė ir aktorė Galina Dauguvietytė palaidota nelegaliai? Sekmadienį į paskutinę kelionę palydėta Lietuvos aktorė, režisierė, scenarijų autorė Galina Dauguvietytė. Jos urna su pelenais palaidota Biržų rajone, Dauguviečiuose – jos senelių ir tėvų sodyboje. Viskas padaryta paisant jos pačios norų. Tačiau, pasirodo, kad Lietuvos įstatymai neleidžia kremuotų palaikų laidojimo ne tam skirtoje vietoje, skelbia TV3 […] Eidamas 69-uosius, po sunkios onkologinės ligos mirė Stasys Povilaitis
Antradienį, spalio 6-osios rytą, kovą su sunkia liga pralaimėjo dainininkas, poetas, mūsų visų mylimas Stasys Povilaitis. Jis ėjo 69-uosius metus. Lietuva prarado neblėstančio talento dainininką ir išskirtinės stiprybės žmogų. Ilsėkis ramybėje, maestro. Miške stovinti Drungeliškės (Gvaldų) koplyčia – vieta, kur pagonybė susitinka su katalikyberugsėjo 11, 2015 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA 
Liaudies išmintis moko, kad nereikėtų mesti kelio dėl takelio, tačiau kartais būtent tai gali lemti įdomiausius nuotykius. Kai grįžtant iš Ventės išgirdau kolegos pasiūlymą „Čia kažkur netoli yra koplyčia miškuose. Gal užsukam?“, žinojau, kad neatsisakysiu. Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia, arba Gvaldų koplyčia, unikali ne tik dėl to, jog yra pastatyta viduryje miško (tiesiogine to […] PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(3)rugsėjo 4, 2015 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA 
Rimantas Balsys\\Pradžia čia tęsinys 2. 2. KARO BELAISVIŲ AUKOJIMAS Kiek kitaip vertintini duomenys apie belaisvių aukojimą Jau Lenkų analuose (1279 m.) aprašytąjį atvejį galima būtų interpretuoti kaip belaisvių aukojimo dievams pavyzdį(45). Tačiau teksto autoriui, regis, labiau rūpėjo ne pats faktas, o noras pavaizduoti krikščioniškojo dievo daromus stebuklus, tad iš tikrųjų lieka neaišku, ar paimti nelaisvėn […] PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(2)rugsėjo 2, 2015 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA, TAUTOSAKA 
Rimantas Balsys\\Pradžia čia tęsinys 2. ŽMONIŲ AUKOJIMAS Žmonių aukojimas – ritualinis žmogaus nužudymo veiksmas, aktas religiniais motyvais. Žmogaus gyvybė atiduodama kaip didžiausia dovana dievybei. Žmonių aukojimas kilo iš kraujo, kaip gyvasties simbolio, sureikšminimo. Išliejamas kraujas simbolizuodavo derlingumą laukams, jis simboliškai palaistydavo pasėlius, todėl žmonių aukojimo ritualai būdavo kur kas labiau paplitę žemdirbių tautose, o ne […] Nuostabiausių haremo gražuolių nuotraukosrugpjūčio 1, 2015 Moterys ir Vyrai, Pasaulyje, tradicijos ir papročiai 
Paruošė Saulius Veržikauskas\\ Kartą, seniai seniai, tolimoje Persijoje (Iranas) gyveno šachas, vardu Naseras. Na, jei tiksliau, angliškai jo vardas buvo rašomas taip: Naser al-Din Shah Qajar, o jei dar tiksliau, tai jis buvo اصرالدین شاه قاجار. Pagaliau išsiaiškinome, kuo vardu buvo Persijos valdovas, todėl tęsiame toliau. Ir mėgo šachas fotografuoti. Užsiėmimas tai buvo ne paprastas, […] Pabėgę iš Babilonoliepos 30, 2015 Lietuvos aktualijos, Moterys ir Vyrai, PASAULĖŽIŪRA 
Vaivorykštės šeima iš viso pasaulio prie Ilgio ežero laukia pilnaties. Šiuo metu Zarasų rajone vyksta pirmasis Baltijos šalyse Europos „Rainbow gathering“ susibūrimas. Jis prasidėjo liepos viduryje, o šiuo metu dar tik įpusėjo. Sakoma, kad „Rainbow“ yra didžiausia pasaulyje neorganizuota organizacija, prasidėjusi Vudstoko laikais (Woodstock Festival). Sveiki sugrįžę namo, į šeimą! Mirė aktorius L. Zelčius
Mirė Kauno dramos teatro legenda, aktorius režisierius ir pedagogas Leonardas Zelčius. Dėl aktoriaus mirties užuojautą pareiškė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Skinhedų judėjimo istorijabirželio 30, 2015 Lietuvos aktualijos, PASAULĖŽIŪRA 
Almis\\ DIY or DIE, Nr. 1 9 iš 10 Lietuvos skustagalvių yra fašistuojantys. Visi skinhedai – rasistai, nacionalistai ir naciai! Deja, tai dažnai pasitaikantis stereotipas, paplitęs tarp nelabai daug ką išmanančių žmonių, atstovaujančių įvairioms subkultūroms (apie tai bene daugiausia žino punk/hardcore scenos žmonės, bet ne visi, tai ypač pasakytina apie neseniai į šią sceną atėjusius […] Kur švęsti Jonines, Rasas ir atgaivinti sieląbirželio 23, 2015 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Naktį iš antradienio į trečiadienį daugelyje šalies vietų bus deginami laužai, pinami ir plukdomi vainikai, buriama. Vilkpėdėje atidengta mitologinė skulptūra su vilko pėdomisbirželio 8, 2015 Baltų mitologija, Paveldas, Šventvietės 
Vilkpėdės gatvėje, netoli Vilkpėdės ligoninės vartų, atidengta mitologinė legendinė skulptūra, kurios autorius – skulptorius Kęstutis Musteikis ir architektas Henrikas Žukauskas. Skulptūrinę kompoziciją sudaro 8 tonas sveriantis rausvo granito akmuo, ant kurio iškalta Vilkpėdės legenda, o ant akmens užšokusi nuo vilko bėganti juoda ožkytė. Kas saugo lietuvių žemėse esančius lobius?gegužės 10, 2015 Baltų mitologija, PASAULĖŽIŪRA, TAUTOSAKA 
Lietuvių mitologijoje esama dvasių,saugančių žemėje slypinčius, taip pat žmonių paslėptus, dažnai ir užkeiktus lobius. Turimi negausūs duomenys neleidžia išsamiau jų apibūdinti. Pagrindinis šaltinis šiuo atveju yra tautosaka — sakmės apie požemio dvasias: barstukus, kaukus, vėlinus arba vėles. Semantika rodo, kad minėtos dvasios susijusios su mirusiųjų pasauliu, aiškiaregyste, regėjimu, ganykla, mišku, pieva, kur tariamai gyvenusios vėlės. […] Valpurgijos naktis – siautulinga pavasario šventėgegužės 8, 2015 PASAULĖŽIŪRA, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Valpurgijos naktis – tai pagoniška senovės germanų pavasario šventė, minima kiekvienų metų balandžio 30 dieną. Pasak legendos, Valpurga buvo britų vienuolė, kuri atvyko į Vokietiją VIII amžiuje, ieškodama vietos, kur įkurti vienuolyną. Dievobaiminga moteris buvo palaidota Eichstate, kur iš jos antkapio akmens tryško gydomųjų galių turintis aliejus. Lietuvių ir prūsų dievų atvaizdai rašytinių šaltinių duomenimis(1)gegužės 5, 2015 Baltų pasaulėžiūra, Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA 
RIMANTAS BALSYS\\ Remiantis rašytiniais baltų religijos ir mitologijos šaltiniais, kurie teikia duomenų apie lietuvių ir prūsų galimai turėtus dievų atvaizdus, taip pat pasitelkiant archeologijos duomenis, siekiama nustatyti, ar ikikrikščioniškuoju laikotarpiu lietuvių ir prūsų gentys turėjo antropomorfinio pavidalo dievų stabų. OŽYS BALTŲ PASAULĖJAUTOJE (1)balandžio 21, 2015 Baltų mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
Rimantas Balsys\ NUO AUKOS AUKŠČIAUSIEMS DIEVAMS IKI VELNIO GYVULIO\\ Dar prieš sėsliąją žemdirbystę klajokliai augino avių ir ožkų bandas, taip apsirūpindami pienu, sūriu, mėsa ir drabužiais (1 ). Iš ožkų odos buvo daromi indai vandeniui, iš vilnų – audžiamas audeklas palapinėms. Tiek avys, tiek ožkos buvo pjaunamos aukojimui įvairių tautų maldyklose, šventyklose ir šventvietėse“ (2). Poezijos sielai Algirdui Patackui nuo Balto kunigobalandžio 9, 2015 Amžina Atilsi, Eilės, Įžymūs žmonės 
Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys Algirdas Patackas su visais atsisveikino savo paties parašytu eilėraščiu, kurį perskaitė A.Patacko brolis Gintaras. Mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolasbalandžio 6, 2015 Amžina Atilsi, Įžymūs žmonės 
Pirmadienį, antrąją šv. Velykų dieną, mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, VI ir VII Seimų narys Romualdas Ozolas. Velykų šventės datos ir papročiaibalandžio 5, 2015 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Krikščioniškos Velykos dabar yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Taigi, Velykos yra išlaikiusios tradicinį ryšį su archaiškuoju mėnulio kalendoriumi. Astrologiškai, kai Saulė pasiekia Avino žvaigždyno nulinį laipsnį, šis momentas laikomas Lygiadienio pradžia. Anksčiau laikytos tolimiausia planeta Saturnu-Kronu, lietuvių vadintos Sėlija, apsisukimo aplink Saulę ciklas buvo 32 metai. Šia tolimiausia […] Natūralių kiaušinių dažų receptaibalandžio 3, 2015 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Prieš Velykas parduotuvėse pilna pačių įvairiausių dažų kiaušiniams – nuo miltelių plastikiniuose maišeliuose iki spalvingų lipdukų. Tačiau valgydami velykinius kiaušinukus ir duodami juos vaikams, jausitės tikrai ramiau, jei jie bus nudažyti, naudojant natūralias medžiagas. Be to, ir bus daug įdomiau dažyti natūraliais dažais… Paremkite Baltai.lt skirdami 2%Naujausi įrašai
PaieškaBaltų svetainėsArchyvaiLankytojai     ŽymosAukuras
Baltai
Baltieji žyniai
baltųjų žynių mokykla
baltų tikėjimas
burtai
Darna
Eilės
emigrantai
gaisras
gintaras
Joninės
Kalėdos
Kaunas
Klaipėda
kosmosas
Kuronas
Kuršių nerija
kūnovara
Kūčios
Laikas
LDK
Lietuva
lietuviai
Lietuvių kalba
margučiai
Nasa
Neringa
Neris
Nida
paukščiai
piliakalniai
Rasos
rašytojai
religija
Rusija
Smegenys
sveikata
Ukraina
vaikai
Velykos
Vilnius
Vydūnas
vėlinės
Žemė
|
Latvijas Dievturu Sadraudze