Sveikinimai Lietuvos žmonėms su Saulėgrįža ir Naujais 2025 metaisgruodžio 31, 2024 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Oi atabėga bistrus alnelis Lėliu Kalėda, Kalėda. Bistrus alnelis devyniaragis Lėliu Kalėda, Kalėda. Ant devinto rago kavolėliai kalė Lėliu Kalėda, Kalėda. Atlakia alnias devyniaragis Oi Kalėda, Kalėda. Jis atlėkis vandeny žiūro, Oi Kalėda, Kalėda. Vandeny žiūro ir ragus skaito, Oi Kalėda, Kalėda. Lygiadienis 2023 m. baltų Nauji Metai – Povo metaikovo 20, 2023 Baltų pasaulėžiūra, Laikas, Lietuviškas metskaitlis 
Dvidešimt antrieji POVO metai pagal Saturno ciklą 1831; 1863; 1895; 1927; 1959; 1991; 2023; 2055 Pavasario lygiadienis 2023 m. stos kovo 20 d. (pirmadienį) vėlai vakare – 23 val. 24 min. Lietuvos laiku. Pavasario saulė tą dieną pateka tiksliai rytuose, tada 12 valandų keliauja dangumi ir nusileidžia tiksliai vakaruose. Visoje mūsų planetoje (išskyrus ašigalių sritis) lygiadienio […] Naujieji Mėnulio metai – baltiškos Kumeliuko krikštynossausio 19, 2023 Šventės, tradicijos ir papročiai 
XIX a. antrojoje pusėje vyskupas Antanas Baranauskas, rašęs ir eiles aprašė Aukštaitijoje dar gyvuojantį Kumeliuko krikštynų ritualą. Sveikinime baltų tautos žmones su Saulėgrįža
Oi atabėga bistrus alnelis Lėliu Kalėda, Kalėda. Bistrus alnelis devyniaragis Lėliu Kalėda, Kalėda. Ant devinto rago kavolėliai kalė Lėliu Kalėda, Kalėda. Atlakia alnias devyniaragis Oi Kalėda, Kalėda. Jis atlėkis vandeny žiūro, Oi Kalėda, Kalėda. Vandeny žiūro ir ragus skaito, Oi Kalėda, Kalėda. Oi ir atlakia Du juodu elniu, Kalėda. Oi ir atveja Du mudru strielčiu, […] Vėlinių laikotarpio lietuvių liaudies dainų psichologinės prasmėsspalio 18, 2022 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Psichologė Austėja Agnietė Čepulienė//psichika.eu Artėjant Vėlinėms, orui vis labiau rudenėjant, trumpėjant dienoms, gamtai po truputį šąlant ir stingstant turbūt neretas iš mūsų pradeda jausti ir besikeičiančius vidinius, psichologinius, procesus. Atrodo, ir kultūra, ir gamta kviečia nurimti, susitelkti į savo vidų, daugiau laiko praleisti apmąstymuose, prisiminti gyvenimo ir mirties santykį, savo laikinumą, įsisąmoninti, kas laikina, o […] Ar sena Kalėdų eglutės tradicija?gruodžio 24, 2021 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Libertas Klimka,etnologas//LRT.LT Praeis tik pora dienų ir saulutė pradės ilginti šviesiąją paros dalį; žiemos saulėgrįža šiemet – gruodžio 21-ąją, 16 val. Nuo vaikystės esame susigyvenę su Šv. Kalėdų ir Naujųjų Metų įvaizdžiu – išpuošta eglute. Ir kaip maloniai žaliaskarė kambaryje kvepia mišku! O kaip radosi ši nuostabi kalėdinės eglutės tradicija? Ir kada ji atėjo į […] Vėlinės Karmazinuose, tarsi prisikeltų baltų protėviailapkričio 13, 2021 Baltų pasaulėžiūra, kapinynai, Šventės, Šventvietės 
Dovilė P.//Kurono akademija Spalio 30-ta diena buvo šilta, saulėta ir šviesi. Visai nepanaši į įprastai man žinomas, šaltas ir darganotas Vėlinių dienas. Tokia pati neįprasta man buvo ir ši mirusiųjų paminėjimo diena – Vėlinių apeiga Karmazinų pilkapyne. Iki tol, Vėlines suvokiau kaip dieną, kada visi einame į mums žinomas kapines prie savo artimųjų kapo. Čia […] Apie senąsias Devintinių tradicijasbirželio 7, 2021 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Libertas Klimka// lrt.lt Sekmadienį Lietuvos bažnyčiose bus pažymima Dievo Kūno ir Kraujo šventė. Šią reikšmingą tradiciją įvedė popiežius Urbonas IV dar 1264 metais priminimui paskutinės Kristaus vakarienės su apaštalais; švente pagerbiamas Švč. Sakramentas, paliktas žmonėms Eucharistijoje. Mūsų laikais šventė keliama į devintąjį velykinio ciklo sekmadienį. Tai paskutinė iš kilnojamųjų kalendoriaus švenčių. Devintinės vyksta tarp gegužės […] Atbėga elnias devyniaragisgruodžio 19, 2020 Archyvai, Šventės, tradicijos ir papročiai 
ALDONA RAGEVIČIENĖ\\ Kodėl per šventes į visas kaimo trobas užeidavo vyrai? Įrudenėjus dar visai neseniai (XIX–XX a.) visoje Europoje per įvairias šventes nuo Šv. Martyno (ir net anksčiau) iki Trijų karalių (ir net po jų) pulkais po namus vaikščiodavo jauni vyrai giedodami senas giesmes, linkėdami gausių šeimų, visokio labo, o išeidami išsinešdavo jiems duodamas šventines […] LYGIADIENIS – visų atgimimo šventė – tikrosios Velykos
Indoiranėnų metskaitliu remiasi ir mūsų protėviai. Pagal juos devynioliktieji metai pagal Saturno ciklą – DRAMBLIO metai 1924; 1956; 1988; 2020 Kūčios – baltiškas paprotys, vėliau įtrauktas į krikščionišką pasaulėžiūrągruodžio 25, 2019 Baltų pasaulėžiūra, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Gruodžio 23-ioji svarbi tuo, kad po ilgo laiko, kai dienos vis trumpėjo, šviesusis paros metas pradeda viena minute ilgėti. „Taigi saulutė sugrįžo. Ir saulutės sugrįžimas kartu yra ir didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Tas laukimas tikrai neprailgs, jei tinkamai tam pasiruošite“, – sako etnologas prof. Libertas Klimka. Mitologinio mąstymo aidai žiemos tradicinėse šventėsegruodžio 9, 2019 Baltų mitologija, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Libertas Klimka,etnologas// Belaukiant didžiųjų žiemos švenčių gal būtų įdomu prisiminti ir senuosius advento papročius? O gal iš to ką nors galima pritaikyti ir nūdienai? Nes tautiniai papročiai yra tarsi savaime įsiterpę į adventą. Ir juose tiek gražaus vaizduotės polėkio… Sveikiname su Lygiadieniu – arijų kalendoriaus DANIELIAUS metaiskovo 20, 2019 Laikas, Lietuviškas metskaitlis, Šventės, Šventės 
32 metų arijų Zoroastros kalendoriaus ciklas orientuojasi į Saturno karalystę. Tai paskutinė paprasta akimi matoma planeta. Ateina aštuonioliktieji ciklo metai pagal Saturno ciklą, kurie vadinami totemo DANIELIAUS vardu. Įprastai prasidės nuo pilnaties, Lietuvoje pilnatis nuo kovo 21 d. 05 val. 42 min. Vilniaus laiku. Lietuvoje šventinamos Danieliaus totemu Perkūno žvakės, lietos vasario 2d. Apeigų laikas. Saulės laikas Kyla: […] Kovo 11-osios Patriotinės eitynės: Vyčio grąžinimas Vilniuikovo 10, 2019 Kova už tautą, Kurkime Lietuvą, Šventės 
Išsami informacija Kviečiame į Kovo 11-osios Patriotines eitynes Vilniuje, tradiciškai sudalyvauti žygyje Gedimino prospektu, pažymint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir reikalaujant Kovo 11-osios Lietuvos valstybės. Vasario 24 d. – Vieversio dienavasario 24, 2019 Gamta, Gyvūnija, Lietuviškas metskaitlis 
Vasario 24 d. – Vieversio, diena. Tai – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu. Vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu […] Vilniaus Gedimino prospekte suliepsnojo 70 laužųvasario 16, 2019 Šventės, Tautos balsas, Valstybė 
Vasario 16-ąją Vilniaus Gedimino prospekte suliepsnojo 70 laisvės laužų. Vilnius iškilmingai švenčia Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir mini 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracijos pasirašymo 70-ąjį jubiliejų, rašoma pranešime spaudai. Vasario 16-sios eitynės su deglaisvasario 10, 2019 Kova už tautą, Šventės, Valstybė 
2019 m. vasario 16-ąją jau antrus metus iš eilės patriotiškas jaunimas bei įvairios Lietuvos tautinės organizacijos ir judėjimai organizuoja eitynes su deglais reikšmingiausiai Lietuvos laisvės datai paminėti. Duonelės kepimas – šventa apeigavasario 4, 2019 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Libertas KLIMKA// Žiemos metą tradiciniame kalendoriuje švenčių nedaug tebūta. Tačiau pasibaigus vilkų mėnesiui, švente būdavo pagerbiama duonelė kasdieninė. Toji reikšminga data – Duonos diena – tai vasario 5-oji. APIE ATEINANČIUS 2019 METUS – SVEIKINIMAI TIKRIEMS TAUTIEČIAMSgruodžio 31, 2018 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Sveikinant tautą išgyvenusiems tarpijas (taip senovėje vadindavo tamsiąsias penkias dienas), neprošal priminti kad mūsų protėviai nėra kiniečiai ar kiti azijiečiai, anglai ir kitos tautos. Ačiū visiems, kurie dar kalba lietuviškai, vietoj OK (angl. oll correctly) pasakantys GERAI, vietoje SORIUKAS (angl. sorry) ,primena soras, pasakantys ATSIPRAŠAU, vietoj visų kitų parazitinių svetimybių aiškiai suvokiantys savo lietuviškus žodžius. Sveikiname su pavasario lygiadieniukovo 19, 2018 NAUJIENOS, Šventės 
Sveikiname visus su Lygiadieniu, kuris anksčiau buvo senųjų Velykų šventė. Pagal arijų ir baltų laiko bangą šiemet 2018 metų lygiadienio totemas yra EŽYS, antitotemas – beždžionė. Metai prasidės kovo 20 dieną 6 valandos 25 minutės Vilniaus laiku. Pagal Saturną tai septyniolikti metai iš eilės, šių metų spalva yra balta, baltams ypač šventa. Ankstesni metai gimusiems […] Pažymint tautos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus 166-ąją gimimo sukaktįlapkričio 22, 2017 Įžymūs žmonės, Šventės 
L. Klimka\\ Šios savaitės dienų istorinė atmintis sureikšminta tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus gimimo 166-ąja sukaktimi. Gal lapkričio 23-iąją tekančios saulės spinduliai praskirs rytmečio ūkanas ir apšvies aukuro akmenį ant Atgimimo ąžuolyno kalvos Ožkabaliuose; būtent tą jo pusę, kur iškalta tautos patriarcho gimimo data. Lietuvių Tautos pašaukimas (1)vasario 16, 2017 Šventės, Tautos balsas, Tautos stiprėjimas 
Juozas Venclova\\ „Naujosios kartos turi būt gerai supažindintos su tautinio pašaukimo esme… tautinis pašaukimas yra tautos gyvybės klausimas ir kad atsisakyti jį vykdyti reikštų pražudyti savo tautą… Jaunoji karta yra tinkamai išauklėta tautiniam pašaukimui tada, kai ji yra tautiškai aktyvi ir kai ji yra sąmoningai nusistačiusi savo tautybės atžvilgiu“ — Dr. A. Maceina „Tautinis auklėjimas“. […] Apie meilės dievaitę Gervelę ir kitas vasario 14-osios sureikšminimo priežastisvasario 15, 2017 Gamtos reiškiniai, Šventės, tradicijos ir papročiai 
L. Klimka\\ Laikas nuo Trijų karalių, kai diena pailgėjo „per gaidžio žingsnį“, senoviniame kaime būdavo vadinamas Mėsiedu. Šis nelabai poetiškas pavadinimas iš tikrųjų reiškė smagų poilsio, linksmybių ir pramogų metą, besitęsiantį iki pat Užgavėnių. Kada gi ūkininkas atsigaus nuo darbų, jei ne šiuo metu, – pernykščiai darbai pabaigti, naujus pradėti dar anksti. Na nebent į […] Vasario 16-ąją „Valstybingumo maršrutai Geltona. Žalia. Raudona“vasario 13, 2017 Kultūra, Renginiai, Šventės 
Jau antrus metus iš eilės Vasario 16-ąją per Vilnių nusidrieks šventiniai „Valstybingumo maršrutai: Geltona. Žalia. Raudona“, kviečiantys linksmai, turiningai ir prasmingai atšvęsti valstybės gimtadienį. Tik 7 proc. išlaikytų įprastas lietuviškas tradicijas per Kalėdinį laikotarpįgruodžio 21, 2016 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Jei tik turėtų galimybę, 65 proc. lietuvių didžiąsias metų šventes mielai sutiktų svetimoje šalyje, parodė tyrimų bendrovės „Berent“ atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas. Lietuviai prisipažino, kad norėtų ne tik pakeisti aplinką, bet ir pasimėgauti kitų šalių šventinėmis tradicijomis. Spalis tradiciniame kalendoriujespalio 5, 2016 Šventės, tradicijos ir papročiai 
L. Klimka\\ Štai ir peržengėme spalio, pačio spalvingiausio metų mėnesio slenkstį. Gražiai šiemet Lietuvoje prasidėjo ruduo – giliomis šalnomis dar nenugąsdino. Tad neskuba į šiltesnius kraštus ir paukščiai. Pamaryje ant arimų ilsisi didžiuliai būriai pempių, varnėnų, kregždžių. O ir gervės pulkuojasi pavakariais raisteliuose. Lygiadienio šventė ant Marijampolėje esančių piliakalniųrugsėjo 28, 2016 Šventės, Šventvietės 
V. Kulvinskas\\baltai.lt Lygiadienis – metas, kai diena susilygina su naktimi. Rudens lygiadienis yra astronominio rudens pradžia. Nuo šios dienos nakties trukmė jau tampa ilgesnė už dienos trukmę ir toliau ilgėja. Tai diena, priešinga pavasario lygiadieniui (kovo 21 d.), po kurio naktis tampa trumpesnė už dieną ir toliau trumpėja iki Rasų (kai naktis trumpiausia). Gieda kieme gaidelis-rugsėjo 22 dieną, 17 val. ir 51 min. Žemė pasieks savo orbitos lygiadienio taškąrugsėjo 22, 2016 Baltų pasaulėžiūra, Šventės 
L. Klimka. \\ Lietuviškame Lauryno Ivinskio kalendoriuje, išleistame lygiai prieš 160 metų, įrašyta tokia patarlė: „Gaidžiai giest, pinučiai matyt, ragaišiai kvepia – kaimas netoli.“ Išties, kaimą ar sodžių iš tolo galima girdėti gaidžių giedojimu. O ir vienkiemyje, kaip sako priežodis, „akli namai be šuns, kurti be gaidžio“. Karaliaus Mindaugo karūnavimo diena paminėta kūrybiškailiepos 6, 2016 Kurkime Lietuvą, Šventės 
Laurita Putnaitė\\ Dar viena puiki galimybė atšvęsti Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Buvo organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, kurios truko net keturias valandas. Šį renginį oganizavo LT identity/BALTAI Atvelykis – vaikų velykėlėsbalandžio 1, 2016 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Velykos – kilnojama šventė, švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Ji turi gilias tradicijas. Velykos mūsų protėvių buvo švenčiama kaip gamtos atbudimo šventė. Atvelykis – tai Velykų pakartojimas, jis užbaigia Velykų savaitę. Ypač daug dėmesio šią dieną derėtų skirti vaikams, nes tai jų šventė. Tradiciškai iki Atvelykio būtinai reikėdavo aplankyti savo krikštavaikius, apdovanoti juos […] Velykų eksperimentas Nr.1: kaip pagaminti žėrintį ir šokinėjantį margutįkovo 26, 2016 NAUJIENOS, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Mokslas IT siūlo jums per Velykas ne tik dailinti margučius, bet ir atlikti keletą įspūdingų ir namų sąlygomis nesunkiai padaromų eksperimentų. Baltai kartu su Arijais švenčia BARSUKO metus pagal Saturno cikląkovo 20, 2016 Baltų bendruomenės, NAUJIENOS, Šventės, Šventvietės 
Pagal 32 metų Saturno ciklą iš eilės penkioliktieji metai vadinami BARSUKO metais. Per lygiadienį švenčiami Didžiojo Saturno ciklo arba laiko bangos Naujieji Metai. Arijai švenčia ugnies pergalę prieš tamsą „Čaharšanbe Suri“kovo 17, 2016 Arijai, Laikas, Pasaulyje, Šventės 
Liutauras Baltasis\\ Ši Zooratristinė šventė švenčiama prieš Novrūzą (pers. نوروز = Nowrūz − „nauja šviesa“) − Naujųjų Metų šventė pagal tradicinį iraniečių kalendorių, dar vadinama Persų naujaisiais metais. Švenčiama ne tik iranėnų tautų, bet ir kitų regionų, kurie susiję su Senovės Persija (Irane, Afganistane, Vidurinėje Azijoje, Kurdistane, Azerbaidžane, Pakistane, Indijoje, Balkanuose ir kt.). Pusiaužiemis, Kirmėlinėsausio 25, 2016 PASAULĖŽIŪRA, Šventės 
Sausio 25 diena ypatinga tuo, kad tą dieną visi įdėmiai stebėdavo orus. Buvo tikima, kad tos dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę. Jeigu tądien saulėta, buvo spėjama būsiant gražią vasarą ir gerus metus, jei debesuota – tais metais daug žmonių mirsią, jeigu lyja ar sninga, tąmet būsiąs didelis brangymetis, nes […] Švęsti Kalėdas lietuviškai – misija įdomi, bet neįmanomagruodžio 29, 2015 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Artūras Jančys \\ Tautinių papročių puoselėtojai murma, kad Kalėdos prarado savo tikrąją prasmę, katalikišką ir dar senesnę, baltiškąją saulės grąžos šventę, jos tapo pagal amerikietišką kurpalį padarytomis komercinėmis linksmybėmis. Sostinės Gedimino kalno šlaitas pasipuošė lazerių projekcijomisgruodžio 25, 2015 piliakalniai, Sostinė Vilnius, Šventės 
Kūčių vakarą, nuo 21.00 val. iki 1.00 val., ant kalno šlaito vilniečiai ir miesto svečiai gali stebėti poros minučių trukmės lazerių projekcijų – krintančias snaiges, rogėmis keliaujantį Kalėdų Senelį ir šventinius sveikinimus vilniečiams bei miesto svečiams net keturiomis kalbomis. Palangos Birutės parke prieš Kalėdas apsigyveno Girinisgruodžio 19, 2015 Kultūra, PARKAI, Pramogos, Šventės 
Lankytojų pamėgtas Palangos Birutės parkas, kaip ir kasmet, prieš šv. Kalėdas dabinasi šventiniais akcentais. Šiemet jie džiugina ne tik parko lankytojus – vaikus bei jų tėvus, bet ir sparnuočius. Kalėdinis traukinukas išvažiavo į Vilniaus gatvesgruodžio 14, 2015 Kultūra, Sostinė Vilnius, Šventės 
Violeta Grigaliūnaitė\\ Pirmadienį lygiai vidurdienį į pirmą kelionę Vilniaus gatvėmis šiuo kalėdiniu laikotarpiu išlydėtas kalėdinis traukinukas. Šiemet jo maršrutas drieksis ir palei Nerį, tad važiuojantys galės pamatyti, kaip atrodo ne tik papuoštos miesto gatvės, bet ir upė. Kur švęsti Jonines, Rasas ir atgaivinti sieląbirželio 23, 2015 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Naktį iš antradienio į trečiadienį daugelyje šalies vietų bus deginami laužai, pinami ir plukdomi vainikai, buriama. Valpurgijos naktis – siautulinga pavasario šventėgegužės 8, 2015 PASAULĖŽIŪRA, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Valpurgijos naktis – tai pagoniška senovės germanų pavasario šventė, minima kiekvienų metų balandžio 30 dieną. Pasak legendos, Valpurga buvo britų vienuolė, kuri atvyko į Vokietiją VIII amžiuje, ieškodama vietos, kur įkurti vienuolyną. Dievobaiminga moteris buvo palaidota Eichstate, kur iš jos antkapio akmens tryško gydomųjų galių turintis aliejus. Velykų šventės datos ir papročiaibalandžio 5, 2015 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Krikščioniškos Velykos dabar yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Taigi, Velykos yra išlaikiusios tradicinį ryšį su archaiškuoju mėnulio kalendoriumi. Astrologiškai, kai Saulė pasiekia Avino žvaigždyno nulinį laipsnį, šis momentas laikomas Lygiadienio pradžia. Anksčiau laikytos tolimiausia planeta Saturnu-Kronu, lietuvių vadintos Sėlija, apsisukimo aplink Saulę ciklas buvo 32 metai. Šia tolimiausia […] Natūralių kiaušinių dažų receptaibalandžio 3, 2015 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Prieš Velykas parduotuvėse pilna pačių įvairiausių dažų kiaušiniams – nuo miltelių plastikiniuose maišeliuose iki spalvingų lipdukų. Tačiau valgydami velykinius kiaušinukus ir duodami juos vaikams, jausitės tikrai ramiau, jei jie bus nudažyti, naudojant natūralias medžiagas. Be to, ir bus daug įdomiau dažyti natūraliais dažais… Mamytės tęsia margučių marginimo tradicijasbalandžio 3, 2015 Šventės, Tautos balsas, tradicijos ir papročiai 
Margučių dažymas bičių vašku turi gilias ir senas tradicijas. Toks marginimo būdas žinomas nuo senų senovės… Eilės Kovo 11 – ąjaikovo 11, 2015 Eilės, Kūrėjai ir kūryba, Šventės 
Ginas Žiemys Ir pagaliau, o Viešpatie, mus atvedei į rojų savo, Kur teka pieno upės, kur noksta gelsvas javas. Kuomet suklupę pavedėm Praamžiui baltų tautą, Kad ji skaisti per amžius kaip saulė viešpatautų. Su klestinčia ir žydinčia Lietuva! „Stintapūkis“ išvaikys net šalčiausią žiemą iš kiemovasario 18, 2015 Renginiai, Šventės 
Jau kitą savaitgalį – vasario 20-22 dienomis – po Neringą pakeliauti ir skanėstų paragauti kvies jau kasmetine tapusi „Stintapūkio“ šventė Neringoje. Čia džiugins gausios vaišės, azartą žadins poledinės žūklės varžybos „Preilos blizgė“, o šventišką šurmulį dar labiau sustiprins Europos „Ice – Blockart“ ledrogių čempionatas. Ir tai dar ne viskas! Kokios pramogos dar laukia šventės svečių, […] Baltasis.Eilės. Vasario Laisvėvasario 16, 2015 Eilės, Kūrėjai ir kūryba, Šventės, Valstybė 
Vasario antrą Dievai pramerkė akį, Vardan Perkūno atliejome žvakes. Neveltui mūsų prabočiai vis sakė, Pavasarį atgimsime ir švęsime šventes. Vilniuje blynais kvepės dvejos Užgavėnės – lietuviškos ir rusiškosvasario 10, 2015 Neįprasti reiškiniai ir įvykiai, Šventės, tautos silpnėjimas, tradicijos ir papročiai 
Šiemet Vilnius dukart kvepės blynais – sostinėje ketina surengti tiek lietuviškas, tiek rusiškas Užgavėnes. Pirmąsias tradiciškai organizuoja Vilniaus etninės kultūros centras, jose šėls persirengėliai, bus kepami blynai, veiksmas vyks V.Kudirko aikštėje ir Gedimino prospekte vasario 14 dieną. Rusiškos Užgavėnes linksmybes žada dar po savaitės K.Sirvydo skvere. Kokį likimą Kūčių vakarą mums gali išburti riešutai?gruodžio 25, 2014 Burtai, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Etnologas Libertas Klimka\\ Dar ne taip seniai Kūčių vakaras buvo neįsivaizduojamas be riešutų namuose, kruopščiai rinktų rudenį ir taupiai valgytų Advento laikotarpiu, kad užtektų žiemos šventėms. Riešutas buvo nepamainomas patiekalas ant stalo, vertinga dovana artimiesiems, dažnas eglutės papuošalas ir… likimo pranašas. Iš riešutų Kūčių vakarą burdavo ir jaunimas, ir senjorai. Rudens lygiadienio ugnies ir muzikos misterija MITASrugsėjo 19, 2014 PASAULĖŽIŪRA, Renginiai, Šventės 
Kiekvieną Rudens lygiadienį švenčiame rudens Lygės šventę, pabrėždami šiltojo metų laiko pabaigą ir perėjimą į šaltąjį metų laiką. Nuo žilos senovės žinomi papročiai šiuo metų laiku atnašauti dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių, tuo pabrėžiant ribų tarp skirtingų klimato sąlygų svarbą. Tarybiniais laikais tokio pobūdžio šventės pavirto rudens gėrybių mugėmis, derliaus šventėmis. Lietuvoje švenčiamos dvejos Joninės: kuo jos skiriasi?birželio 24, 2014 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Ieva Urbonaitė-Vainienė//delfi.lt Lietuvoje švenčiamos radikaliai skirtingos Joninės: vienos – išrinktiesiems, kitos – masėms. Liaudžiai siūloma šiek tiek tradicijų ir mistikos. Pabaigoje populiarios grupės pasirodymas su šokiais, alumi, bandymais šokinėti per laužą ir visomis su tuo susijusiomis pasekmėmis, kurių apstu pošventinėse policijos suvestinėse. Neringoje – Joninių tradicijos ir paparčio žiedo paieškosbirželio 24, 2014 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Dainomis ir šokiais Neringos lankytojus šį savaitgalį džiuginęs festivalis „Tek saulužė ant maračių“ stebins ir trumpiausią metų naktį. Kad pumpuri sprāgst un Jurģis (Jorė) palaiž rasubalandžio 30, 2014 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Gunta Saule// Lietuvieši aizvadītajās brīvdienās svinēja Jori – pirmā pavasara zaļuma svētkus un pirmo ganību dienu. Tāpēc mazliet par šiem svētkiem, kas tuvi mūsu Ūsiņiem, bet tomēr ar citām niansēm, un kuru norisēs atpazīsim pat dažas mūsu Lielās dienas tradīcijas. Visskaistāk par šo svētku būtību stāsta Knuta Skujenieka atdzejotā leišu tautasdziesma “Jurģi, sialdi zemi…”, kurā […] kiaušinių dažymas natūraliais dažaisbalandžio 8, 2014 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Kiaušinių dažymas – labai smagus užsiėmimas tiek mažiems, tiek dideliems. Kokius dažus rinktis (t.y. sintetinius ar natūralius), paliksime spręsti patiems, tačiau pasidalinsime keliais patarimais ir gudrybėmis, kad jūsų Velykų margučiai būtų dar gražesni! Gandrinė – Ritualinės paukščių sutiktuvėskovo 25, 2014 Laikas, Šventės, tradicijos ir papročiai 
NIJOLĖ LAURINKIENĖ// Viena svarbiausių ritualinių paukščių sutiktuvių švenčių Lietuvoje – Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai diena (kovo 25-oji), kitaip dar vadinama Blovieščiais, Zviestavone arba Gandrinėmis. Tai dangaus ir požemio gyvūnų (gandrų, pempių, gyvačių) migracijos iš mitologizuotų žiemos buveinių ir sugrįžimo į žemę (tiksliau – į antžeminę jos sritį) diena. Susiklostė tradicija šią gamtiniu požiūriu išskirtinę […] Pavasario lygiadienis „Šventaragio ugnys“
Pavasario lygiadienis – diena lygi nakčiai, šviesa lygi tamsai. Nuo Pavasario lygės tamsa tirpsta lyg sniegas, užleisdama vietą šviesai, vis ilgesniam saulutės ratui. Tai atskaitos taškas, kai saulė pateka tiksliai rytuose, leidžiasi vakaruose, o žemdirbiškoje tradicijoje tada buvo pradedami skaičiuoti Naujieji metai. O pradžia be ritualo neįmanoma. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną apsilankant Gedimino pilyjekovo 11, 2014 NAUJIENOS, Šventės 
Gedimino pilies bokštas – Vilniaus ir Lietuvos simbolis sulaukia didžiausio į sostinę atvykstančių užsienio turistų susidomėjimo. Pilies bokšto mūro sienos mena senuosius laikus miesto ir valstybės kūrimosi pradžią. Apie Užgavėnių įdomybeskovo 4, 2014 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Libertas Klimka// Švelni šiemet žiema, žiemužė… Bet ir tokią tenka išvaryti, nes iki Velykų teliko 40 dienų. Užgavėnės krikščioniškajame kalendoriuje atriboja pokalėdinį laikotarpį nuo priešvelykinio. Mįslė apie didžiąją pavasario šventę: „Septynios mylios sauso tilto, gale rožė žydi. Kas?“ Atsakymas – Velykos. Vasario 16-ąją Vilniuje – išskirtiniai renginiaivasario 16, 2014 Lietuvos aktualijos, Renginiai, Šventės 
Vasario 16-ąją, sekmadienį, Vilniuje nuo pat ryto vyks Lietuvos valstybės atkūrimo dienos minėjimo renginiai. Sostinės meras Artūras Zuokas 8.30 val. dalyvaus 1918 metų Vasario 16-osios Nepriklausomybės signatarų pagerbime Rasų kapinėse, kur padės gėles. AČIŪ baltai.lt skaitytojamsgruodžio 31, 2013 Pranašavimas, Šventės, Tautos stiprėjimas 
Ačiū, kad buvote, esate ir būsite, Ačiū, kad ieškot, skaitot, nerimstat, Ačiū, kad dalinatės, siunčiat ir aptariat, AČIŪ, KAD REMIATE IR ATGIMSTATE / BALTŲ ŽYNIŲ LINKĖJIMAS TAUTAI Druidai ir jų tikėjimas (1)spalio 3, 2013 Pagonybė, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Druidų šventės ir prūsų bei lietuvių artimos savo senąja pasaulėžiūra. Supažindiname su šiuolaikinio druidizmo švenčių ratu, kuriame be vargo atpažinsime tas pačias mūsų baltų protėvių švęstas šventes. Baltųjų žynių bendruomenė pristato druidizmo straipsnius geresniam keltų ir prūsų panašaus dvasinio pasaulio pažinimui. Darnos mokyklos atidarymas ir rudens lygiadienio šventė Marijampolėjerugsėjo 22, 2013 Baltų mokyklos, Šventės, Švietimas 
Rugsėjo 22 dieną Marijampolės sveikatos centro salėje (Lietuvininkų g. 18) 13:00 val. Darnos mokyklos ir Kurono akademijos pristatymas. 14:00 val. Darnos mokyklos įvadinė paskaita apie pirmąsias baltų žynyčias, jų svarbą ir mokymo pagrindus. Pasakosime apie mokymo istoriją, filosofiją ir praktiką. Katlakalna 2.starptautiskais folkloras festivāls RUDENĀJIrugsėjo 20, 2013 Latvija, Šventės 
Gunta saule// Katlakalna 2.starptautiskais folkloras festivāls RUDENĀJI svētdien 22.septembrī viesosies Etnogrāfiskā brīvdabas muzeja Ražas svētkos 22. septembrī no plkst. 12:00 līdz 16:00 Brīvdabas muzejā norisināsies tradicionālie Rudens ražas svētki ar Rudens saulstāvju laika dziesmām, dejām un ražas tirdziņu. Vilniuje Rudens lygiadienis LAIMOS JUOSTOS (2013)rugsėjo 20, 2013 Miestai, Šventės 
Kiekvieną Rudens lygiadienį švenčiame rudens Lygės šventę, pabrėždami šiltojo metų laiko pabaigą ir perėjimą į šaltąjį metų laiką. Nuo žilos senovės žinomi papročiai šiuo metų laiku atnašauti dievybėms už išaugintą, subrandintą derlių, tuo pabrėžiant ribų tarp skirtingų klimato sąlygų svarbą. Tarybiniais laikais tokio pobūdžio šventės pavirto rudens gėrybių mugėmis, derliaus šventėmis. Senovės gyvenvietę prikels „Baltų kultūros šventė 2013“rugsėjo 20, 2013 Baltų gentys, Šventės 
Šį savaitgalį beveik visoje Žemėje susilygins dienos ir nakties trukmė. Nuo seno lietuviai rudens lygiadienį pasitikdavo atlikdami ritualinius aukojimus: aukodavo gyvulius, apdainuodavo derlių. Rugsėjo 21-osios popietę Kruonio kultūros centras (Kaišiadorių r.) jau penktą kartą kviečia į „Baltų kultūros šventę 2013“, kurioje bus prisimenamas etninės kultūros paveldas, senieji baltų papročiai ir tradicijos. Maisiejūnų piliakalnio papėdėje, prie […] Dovanos rugsėjo pirmosios proga – nauja tradicija?rugsėjo 2, 2013 Renginiai, Šventės, Švietimas 
Vasarai skaičiuojant paskutinius atokvėpius atėjo rugsėjo pirmoji – diena, kuomet į mokyklos suolus sugrįžta mokiniai, o auditorijas užtvindys studentai. Mažyliai ir jaunuoliai vėl kibs į sunkų, devynis mėnesius trunkantį darbą… Lietuvoje jau tampa tradicija šios šventės proga simboliniu gėlės žiedu ar kitokia dovanėle pasveikinti ne tik mokytojus, bet ir mokinius. Kokios mokinių ir studentų sveikinimo […] Apie paparčio žiedo ieškojimą, kupoliavimą ir Joninių maudynesbirželio 25, 2013 Augalija, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Astra Petkūnaitė// Vien garsiausių šalies žolininkių Adelė Karaliūnaitė per Jonines vos spėja suktis. Beveik savaitę šią šventę švenčianti moteris spėja aplankyti ne vieną Joninėms skirtą renginį, susitikti su kitais žolininkais ir, žinoma, pasimėgauti trumpiausia vasaros naktimi. RASOS ŠVENTĖ KERNAVĖJE 2013 Birželio 23–24 d.
PROGRAMA Piliakalniuose ir prie Neries upės 20.00 Vartų ratelis. Laukų lankymas Pajautos slėnyje, žaidimai, burtai prie Didžiosios kupolės Pilies kalne. Gajos-Jorės reiškinys vėluojagegužės 2, 2013 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Liutauras Baltasis// Šventos Jurginės – tai pavasario žalumos, jaunimo, žemdirbių ir gyvulių išvarymo į ganyklas šventė. Ši šventė iš senų laikų buvo švenčiama Rytų Lietuvoje ir buvo laikoma žemdirbių Naujaisiais metais. Manoma, kad balandžio 23-ąją dieną arti, kasti ar kitaip judinti žemės negalima. Pavasario virsmas – VELYKOS
Aleksandras Žarskus// Nuo senovės lietuviai pavasarį šventė Gamtos ir visa kas gyva atbudimo, prisikėlimo šventę. Velykos yra šio Didžiojo Prisikėlimo sukilninimas ir pakėlimas į žmogaus dvasios lygmenį, kai šventės smaigalys nukreiptas ne į atbundančią Gamtą, o į žmogaus sielos prabudimą ir prisikėlimą. Lietuviškuose Velykų švenčių papročiuose į vieną neatskiriamą kultūrinį darinį yra persipynę, suaugę senieji […] 2013 m. Kovo 21 d. prasideda VARNO metai pagal arijų kalendorių
Dvyliktieji metai pagal Saturno ciklą VARNO metai pagal astrologą Pavelą Globą Spalva juodai mėlyna 1917; 1949; 1981; 2013 Avesta įvardija varno metus kaip Tištrijos metus. Laikas, kuris aprašytas kaip prognozė primena kažkada planetoje vykusią sausrą, kuri nugalėjo. Tištrija –tai žvaigždė Sirijus. Sirijus – ryškiausia naktinio dangaus žvaigždė, pagrindinė Didžiojo Šuns žvaigždyno žvaigždė. Ji gali būti […] Pavasario šauktuvėskovo 12, 2013 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Kitados nuo šio pavasario mėnesio prasidėdavo žemdirbio metai. Pirmosioms jo dienoms būdavo teikiama ypatinga reikšmė – metų pradžia lemia žemės ūkio darbų sėkmę, būsimą derlių. Daugelyje Lietuvos vietų išgirsi sakant: kokia pirmoji kovo diena, toks bus pavasaris, antroji rodo vasarą, trečioji – rudenį, ketvirtoji – žiemą. Vasario 16-osios gatvėje šventę švęs ne visi
Birutė Vyšniauskaitė („Sostinė”) Kokiomis nuotaikomis ir prisiminimais rytoj švenčiamą Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pasitinka vilniečiai, gyvenantys ir dirbantys būtent Vasario 16-osios gatvėje? Trys karaliai pasveikino kauniečiussausio 7, 2013 Renginiai, Šventės 
Sausio 6 d. šventinį laikotarpį Kaune pabaigė tradicinės Trijų karalių eitynės. Gerą žinią nešantys išminčiai priminė, jog laikas grįžti prie įprasto gyvenimo ritmo ir pasveikino visus su Saulėgrąžos šventės pabaiga. Sveikiname su atėjusia Šviesos šventegruodžio 24, 2012 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Sveikiname visus baltai.lt skaitytojus, tautiečius gyvenančius Lietuvoje ir užsienyje, esančius svetimoje šalyje ir Lietuvoje, visus baltiško krašto gyventojus. Baltų žinyčia Jums linki šiais 2013 metais Baltų tikėjimo žmonės SIUNČIA VISIEMS ŠVIESOS, SKALSOS, SVEIKATOS, TVIRTYBĖS IR PRATURTĖJIMO. Jūsų šeimoms linkime GAUSOS, RODOS, DOROS, LAIMĖS MEILĖS IR SANTARVĖS. Baltai.lt viršaičiai Dzūkė raudotoja: tikiu, kad vėlė pavirsta paukšteliu ar gyvuliuku kokiulapkričio 4, 2012 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Saulė Pinkevičienė// Dzūkiškos raudos – ypatinga folkloro dalis. Net šiuolaikiška garso, vaizdo technika nepajėgi įamžinti skausmo dėl artimo brangaus žmogaus netekties, kuris raudos žodžiais liejasi iš pasąmonės ir nepalieka abejingų. Tikras raudas girdėjome retas mūsų, nes jų neįmanoma atlikti scenoje, kaip dainos ar šokio, tik – išgyventi. Alytuje gyvena bene vienintelė šią unikalią tradiciją Dzūkijoje […] BALTŲ VIENYBĖS ŠVENTĖ prie Kauno.Kviečiame susiburtirugsėjo 19, 2012 Baltų bendruomenės, Renginiai, Šventės 
BALTŲ VIENYBĖS ŠVENTĖ – UGNIES SĄŠAUKA Kviečiame kartu švęsti Baltų vienybės dieną bei pagerbti mūsų Protėvius. Įsikūrusios kaimynystėje baltų gentys išgyveno daugelį tūkstantmečių. Mus nuo amžių sieja bendri papročiai, giminystės ryšiai. Protėviams dažnai tekdavo ginti savo žemes, savo gyvastį, savo kultūrą. Protėvių ryžtas, stiprybė vienybėje ir tikėjime padėjo mus išlikti ir išsaugoti savo kalbą. 2012 […] AMŽINOSIOS UGNIES ŠVENTĖ ANT ŠATRIJOS KALNOliepos 12, 2012 Dvasinis ugdymas, NAUJIENOS, PASAULĖŽIŪRA, Šventės 
2012 metų liepos 22 d. kviečiame dalyvauti Amžinosios Ugnies šventėje ant Šatrijos kalno. 1994 m. ant Šatrijos buvo uždegta Amžinoji Ugnis. Nuo kalno Amžinoji Ugnis buvo pargabenta į Ryškėnus ir apsigyveno Kunigaikščio Ringaudo dvaro židinyje. Židinys patapo šventu Deivės Gabijos alku. Ugnis kasmet per Vidurvasarį nugabenama ant Šatrijos kalno. Visi atvykę gali dalyvauti Amžinosios Ugnies […] Vasara Jonines latviai šventė nuogibirželio 25, 2012 Latvija, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Kai lietuviai trypė rasotą žemę aplink Joninių laužus, Latvijoje surengtas šventinis nuogalių bėgimas. Kaimyninėje šalyje, kur vardas Janis yra labai populiarus, Rasos švenčiamos itin triukšmingai ir aistringai. RASOS ŠVENTĖ ANT LUBINŲ KALNObirželio 22, 2012 Šventės, tradicijos ir papročiai 
2012 m. birželio 23-24 d. lietuviškų senųjų papročių gerbėjus kviečiame į Rasos šventėje, kartu išgyventi didįjį vasaros šviesos ir gamtos virsmą, ant Lubinų kalno, netoli Vijurkų (Gardelių) kaimo, kairiajame Dubysos upės krante, Kurtuvėnų regioniniame parke. Birželio 22d. Saulėgrįžos šventė ant Pavištyčio piliakalniobirželio 22, 2012 NAUJIENOS, Renginiai, Šventės 
Birželio 22 d. 18 val. ant Pavištyčio piliakalnio/ prie Vištyčio ežero / Baltų sąšauka. Joninės Klaipėdoje,Palangoje, Šventojojebirželio 22, 2012 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Palanga šiemet žada nustebinti nuostabiais Joninių laužais, šokiais, žaidimais bei, žinoma, daugybe įspūdingų ir akį kerinčių renginių. Vienas jų – Jūratės ir Kastyčio skvere. Rasos šventė vyks ir Žemaičių Alkos kalne, Šventojoje. Pinami vainikai, deginami laužai, buriama, pasitinkama tekanti saulė. Šventė vyksta ir miestelio žvejybos uoste. Kaip pasiruošti Rasų šventeibirželio 22, 2012 NAUJIENOS, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Parengė Eglė Vindašienė// Tik išbuvus visame šventės vyksme, galima atrasti paparčio žiedą ir sužinoti svarbiausią gyvenimo paslaptį. Šventės poveikis kiekvienam bus tuo didesnis, kuo labiau visi įsitrauks į šventinį vyksmą, todėl čia nebus žiūrovų – visi dalyvaus bendru ritmu ir jausmu. Kaip pasiruošime šventei, taip ir švęsime. JONINĖS KAUNE 2012birželio 22, 2012 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Gyvosios istorijos festivalyje ,,Europa. Napoleonas I Kaune 1812″ 2012 m. birželio 23 d., šeštadienis, 19 val. Nemuno saloje Tradiciniai lietuviškų Rasų papročiai, laužai, vainikų plukdymas, kupolių rinkimas, būrimas, saulės palydos, ugnies pagarbinimas, paparčio žiedo ieškojimas. Komentarai įrašui VASAROVIDŽIO virsmas RASA. KUPOLĖ. KREŠĖS yra išjungti VASAROVIDŽIO virsmas RASA. KUPOLĖ. KREŠĖSbirželio 21, 2012 NAUJIENOS, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Aleksandras Žarskus // RASA IR KITOS METŲ ŠVENTĖS Vasarovidžio naktį, kai stojasi trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena, visoje Europoje ant kalnų ir kalnelių užsiliepsnodavo šventiniai laužai, o jų atšvaitai atsispindėdavo tamsiame vandens paviršiuje. Tai metas, kai saulė ir visa gamta pasiekia aukščiausią savo galią. Tai ypatinga diena, nes ji yra persilaužimo – virsmo metas, […] XIV tarptautinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“ ir rasų šventėbirželio 18, 2012 Renginiai, Šventės, tradicijos ir papročiai 
2012 m. birželio 22–24 d., NIDA Tema „Su meile mūsų mažiesiems broliams“ PROGRAMA Birželio 22 d., penktadienis, „Kas lauke, kas miške, ant žemės ir po žeme“ 11 val. Leidinių apie gyvūnus parodos „Mūsų mažiesiems broliams“ atidarymas Tomas Taškauskas. Eilėraštis TĖVUIbirželio 1, 2012 Eilės, Šeima, Šventės 
TĖVAS į mane lyg prie starto linijos renkas prabėgusios dienos ir naktys jos lyg nartūs žirgai prakaituoti jų kūnai ir raumenys žvilga taip norėtum juos glostyt bet dar mažas esi, dar bijai ir matai – tėvas pančioja žirgą jį suriša, įsitempę jo raumens rimtas jo veidas, tėvas ima didžiulę įkaitusią geležį jo aky, juodoje išgaubtoj […] Lietuviškoji Meilės diena. Deivės Mildos šventėgegužės 12, 2012 PASAULĖŽIŪRA, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Eglė Zubkauskaitė// Lietuviai turėjo Mildą, meilės, laisvės ir piršlybų deivę. Jos vardas pirmąkart paminėtas 1315 m. kryžiuočių Tryro magistro dokumente, kuriame rašoma apie upę Mildą. Galbūt tai tas pats Varėnos rajone netoli Perlojos iš Ašarinio ežero ištekantis upeliukas Mildupis? Iš lūpų į lūpas sklandė legenda, kad kadaise ten vaikštinėjo gražuolė kunigaikštytė Milda. Kiti faktai byloja, […] Lietuvių Meilės šventė Londone 2012 gegužės 13d.gegužės 11, 2012 PASAULĖŽIŪRA, Šventės, tradicijos ir papročiai 
KVIEČIAME VISUS Į MEILĖS ŠVENTĘ LONDONE, PUTNEY HEATH MIŠKE. Renkamės gegužės 13d 12val. prie The Green Man užeigos, kurios adresas: Wildcroft Road, Putney Heath, London SW15 3NG . Mildos šventė Anglijos Romuvoje. Susitikime ir pakraukime vienas kitą meile, viltimi ir laime! Teįkvepia mums tikėjimą savimi ir šviesia ateitimi Lietuviškos dainos! Tesuteikia jėgų Lietuviškų šokių siautulys! […] Gegužės 7d. spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienagegužės 7, 2012 Istorija, Leidiniai, Šventės 
Ramūnas Terleckas// Ši diena primena, kad visos carinės Rusijos pastangos sunaikinti lietuvišką žodį nuėjo perniek, kad meilė savo kalbai ir savo tautiniam išskirtinumui įveikė okupanto užmačias. Tradiciškai gegužės 7-oji yra ir žurnalistų profesinė šventė. Ar yra šiemet ką švęsti, sunku pasakyti. Jorė ant Jusaičių alkakalnio
2012 m. balandžio 28 d. (šeštadienį) kviečiame švęsti pirmosios pavasario žalumos – Jorės šventę ant Jusaičių (Šėtkalnio) alkakalnio, Jusaičių km., Bubių sen., Šiaulių rajonas. Kartu pasidžiaugsime atbundančia gamta ir prisiminsime senolių papročius. Jorė, Jurginių šventė – Pergubrio šventės atspindys (2)balandžio 22, 2012 PASAULĖŽIŪRA, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Liutauras Baltasis// Šv. Jurgis ir Jurginių šventė savo pavadinimą kildintinas greičiau iš slaviškų žodžių nei lietuviškų. Ярила, Ярило-Jarila, Jarilo (rus.), Ярыло-Jarilo (baltarus.) Rusiškai ярость lietuvių – rusų žodyne pateikiama 1) įniršimas ; įtūžimas ; šėlas ; įniršis ; įtūžis ; tūžmas ; niršulys 2) įnykis ; įkarštis ; užsidegimas. Įvairiausi kiaušinių marginimo būdai: nuo pačių seniausių iki naujoviškiausiųbalandžio 6, 2012 NAUJIENOS, Šventės, tradicijos ir papročiai 
Marginimas natūraliais dažais Tai vienas iš pačių seniausių marginimo būdų. Marginimui naudojami natūralūs dažai, gaunami iš augalų dalių. Reikia paimti tiek vandens, kad jis apsemtų dažomus kiaušinius. Į vandenį įpilti 1 šaukštelį acto ir tam tikrą kiekį intensyvią spalvą turinčių augalų dalių. Mišinys verdamas 15 min. Į atvėsusius dažus merkiami kiaušiniai ir dar verdama 15 […] Apie lygiadienį ir žemės šventumąkovo 21, 2012 Astrologija, Laikas, Mokslas, Šventės 
Libertas Klimka// Štai ir sulaukėme pavasario! Tai šiandien ryte 7.14 val. Žemė savo kasmetinėje kelionėje aplink Saulę pasiekė tam tikrą orbitos tašką, pažymėtą astronominiuose brėžiniuose Avino žvaigždyno ragais ir vadinamą pavasario lygiadieniu arba ekvinokcija. Sveikiname su 2012 pavasario lygiadieniu ir Voverės metaiskovo 19, 2012 Astrologija, Laikas, Šventės 
Pavasario lygiadienį arijai jau šventė nuo labai senų laikų. Senovėje (iki XIV a.) Naujieji metai buvo skaičiuojami nuo pavasario lygiadienio – kovo 21 d. Naujųjų metų šventimas sausio 1-ąją dieną yra dirbtinai įvestas vėliau. Štai Persijoje stebint romėniškai vadinamą Saturną, graikiškai Kroną arba persiškai Keivaną buvo susiformavęs 32 metų šventimo ciklas, kurį lėmė Saturno apsisukimas […] UŽGAVĖNĖSvasario 20, 2012 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Tai sena tradicinė ne tik lietuvių, bet ir daugumos Europos šalių gyventojų šventė. Ji švenčiama likus 46 dienoms, t.y. 7 savaitėms iki Velykų. Netikėta sukaktisvasario 17, 2012 Šventės, Valstybė 
Gintaras Aleknonis // Netikėta sukaktis – dvidešimt antrą kartą vasario šešioliktąją švenčiame nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. Bet iš tikrųjų tai didžiulis ir iki galo nesuvoktas mūsų laimėjimas. Tarpukario Lietuvoje Nepriklausomybės dieną suspėta atšvęsti tik dvidešimt du kartus. Po Naujų iki trijų…sausio 6, 2012 Šventės, tradicijos ir papročiai 
Naujųjų metų šventė. Švęsti Naujuosius metus mūsų krašte, o ir visoje Europoje, yra gana nauja tradicija. Tačiau kai kurie šios šventės elementai – žalioji eglutė ir jos papuošalai – raudonviršiai obuoliai, riešutėliai, šiaudinukai, žvakutės – yra artimi baltų pasaulėjautai. Tikra žiema 2012 Seneliui Kalėdai tik svajonėsegruodžio 31, 2011 NAUJIENOS, Orai, Šventės 
Naujųjų metų naktis bus rami, spustelės nedidelis šaltukas. Tačiau jau pirmąją 2012-ųjų dieną vėl plūstelės šiltesni ir drėgnesni orai, skelbia Lietuvos meterologai Danų mokyklose – kalėdinės reformos mums ne naujienagruodžio 29, 2011 Šventės, Švietimas 
Diena iš dienos, metai iš metų, siekiant naudos naujiesiems atvykėliams, Europos tradicijos, atrodo, turi išnykti. Vis stipriau įsitvirtinantys Europos žemėje atvykėliai kelia vis naujus reikalavimus, susijusius su jų tradicijomis. Paremkite Baltai.lt skirdami 2%Naujausi įrašai
PaieškaBaltų svetainėsArchyvaiLankytojai      ŽymosAukuras
Baltai
Baltieji žyniai
baltųjų žynių mokykla
baltų tikėjimas
burtai
Darna
Eilės
emigrantai
gaisras
gintaras
Joninės
Kalėdos
Kaunas
Klaipėda
kosmosas
Kuronas
Kuršių nerija
kūnovara
Kūčios
Laikas
LDK
Lietuva
lietuviai
Lietuvių kalba
margučiai
Nasa
Neringa
Neris
Nida
paukščiai
piliakalniai
Rasos
rašytojai
religija
Rusija
Smegenys
sveikata
Ukraina
vaikai
Velykos
Vilnius
Vydūnas
vėlinės
Žemė
|
Latvijas Dievturu Sadraudze