0

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus akmenys ėmė švytėti kaip Stounhendže

balandžio 1, 2017 Akmenys, KOSMOSAS, Neįprasti reiškiniai ir įvykiai

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus akmenys ėmė švytėti kaip Stounhendže

Martynas Juocevičius\\ Lietuvos etnokosmologijos muziejaus pranešime skelbiama, jog lankytojams laikinai uždarytas įstaigos teritorijoje esantis kalendorinis akmenų ratas. Muziejaus administracija atsiprašo dėl laikinų nepatogumų ir tikina, kad visai netrukus smalsuoliai vėl galės gėrėtis iš didžiulių riedulių suformuota paleoastronominine stebykla.

0

Kaip ledynmetis puošė Lietuvos veidą

gruodžio 10, 2015 Akmenys

Kaip ledynmetis puošė Lietuvos veidą

Raminta Česnauskaitė\\ Prieš tūkstančius metų viešpatavęs ledynmetis Lietuvoje paliko gilių savo pėdsakų – įvairių nuogulų bei performuotą žemės paviršių. Tiek naudingųjų iškasenų klodai, tiek akį džiuginantis kraštovaizdis – priminimas, jog kadaise mūsų šalis buvo užklota didžiulio, iš šiaurės slenkančio ledyno.

0

Akmenys mituose: velnių nešti rieduliai ir užkeikti žmonės

gruodžio 7, 2015 Akmenys

Akmenys mituose: velnių nešti rieduliai ir užkeikti žmonės

Raminta Česnauskaitė\\ Senovėje žmonės įvairiems gamtos reiškiniams paaiškinti kurdavo istorijas, atitikdavusias jų pasaulio suvokimą. Ko gero ne vienas esame girdėjęs istorijas apie tai, jog, pavyzdžiui, žaibuoja todėl, kad perkūnas nori nubausti ir laido strėles į iš jo besišaipantį kipšiuką.

0

20-asis Saulės laikrodžio Nidoje jubiliejus

lapkričio 11, 2015 Akmenys, Architektūra, Laikas

20-asis Saulės laikrodžio Nidoje  jubiliejus

Jurgita Andriejauskaitė\\ Šį savaitgalį Neringa mini 54-ąjį miesto jubiliejų. Jis sutampa su keliomis sukaktimis, tarp jų – saulės laikrodžio, be kurio nebeįsivaizduojama Kuršių nerija, 20-uoju jubiliejumi. Vienas jo autorių, profesorius Libertas Klimka puikiai pamena, kaip gimė Saulės laikrodžio idėja. Profesoriaus teigimu, nėra kitos tokios vietos Lietuvoje, kur šis laikrodis taip puikiai tiktų.

0

Kaip naikino šventuosius akmenis

spalio 9, 2015 Akmenys, NAUJIENOS

Kaip naikino šventuosius akmenis

Aleksandr’as Mešalkin’as\\ Aleksandras Jakovlič’ius Volnuhin’as, žinomas Tverės ir už jos regiono ribų kraštotyrininkas, steigėjas ir Kornilov ‘o giminės Riasnoje muziejaus saugotojas, neseniai pranešė mums: „Atvykite aptiktas išskirtinis Tverės regionui archeologinis radinys iš o, bus jums puiki medžiaga straipsniui!„

0

Mokslininkai aptiko antrąjį Stounhendžą

rugsėjo 9, 2015 Akmenys, Šventvietės, šventyklos

Mokslininkai aptiko antrąjį Stounhendžą

Užsienio žiniasklaida skelbia, jog mokslininkams pavyko aptikti antrąjį paslaptingų akmens struktūrų Stounhendžą, kuris yra vos už trijų kilometrų nuo garsiojo Didžiosios Britanijos statinio.

0

Geologai išrinko nacionalinį Lietuvos akmenį

rugsėjo 6, 2015 Akmenys, Konkursai, Lietuvos aktualijos

Geologai išrinko nacionalinį Lietuvos akmenį

Išrinktas Lietuvos nacionalinis akmuo. Tai – titnagas, minimalia balsų persvara nurungęs gintarą. Nacionalinį Lietuvos akmenį rinko Lietuvos geologų sąjungos XXV suvažiavimo dalyviai, Geologų dienos šventės dalyviai ir Lietuvos geologų sąjungos svetainės lankytojai, pranešime spaudai informuoja Lietuvos geologijos tarnyba.

0

Menininkas bando įminti nuosavame miške atrasto akmens mįslę

rugpjūčio 2, 2015 Akmenys, alkai

Menininkas bando įminti nuosavame miške atrasto akmens mįslę

Daiva Zimblienė\\ Vilnietis menininkas Paulius Arlauskas savaitgaliais skuba į Ukmergės rajone Rizgonių kaime esančią iš tėvų paveldėtą sodybą ir bando įminti čia neseniai aptikto mistinio, iš amžių glūdumos išnirusio akmens paslaptis.

0

Ledynmečio pėdsakai Tytuvėnų regioniniame parke

balandžio 29, 2015 Akmenys, Gamta, PARKAI

Ledynmečio pėdsakai Tytuvėnų regioniniame parke

Tytuvėnų regioniniame parke, Užpelkių botaniniame zoologiniame draustinyje, atidaromas Akmenų rūžos (ruožo) takas, kuris unikalus ne tik gamtine, bet ir menine prasme. Garsūs Lietuvos skulptoriai iš akmenų sukūrė originalias skulptūras ir instaliacijas. Akmenų rūžos pažintinio tako ilgis – apie 1,3 km.

0

Agaro seniūnaitijos žmonių iniciatyva atvėrė riedulyną

balandžio 27, 2015 Akmenys, Gamta, miesteliai

Agaro seniūnaitijos žmonių iniciatyva atvėrė riedulyną

Edita MIKELIONIENĖ\\ Jau daug metų akį džiugina gražiai sutvarkyta „Tylos“ viešbučio teritorija ir Apaščios upės pakrantė šalia jo. Tačiau kitoje upės pusėje iki pakrantės prasibrauti galėdavo tik atkakliausi žvejai: visa paupio juosta driekėsi tankūs krūmynai. Šį pavasarį vaizdas pasikeitė: iškirtus krūmus, atvėrė puiki erdvė. Anot miesto seniūno Vyto Jarecko, tai – Agaro seniūnaitijos seniūnaičio Romo […]

0

Archeologai po Stounhendžu atrado milžinišką struktūrą

rugsėjo 30, 2014 Akmenys, Archeologija, Mokslas

Archeologai po Stounhendžu atrado milžinišką struktūrą

Ketverius metus tyrinėję vieno garsiausių pasaulio priešistorinių monumentų – Stounhendžo – apylinkes, Birmingamo universiteto archeologai priėjo išvadą, kad tai – tik aisbergo viršūnė. Mat sudarius tiksliausią iki šiol Stounhendžo požeminį žemėlapį, paaiškėjo, kad po didžiulių akmenų monumentu plyti net 1,5 km perimetro ratilas, kurį mokslininkai spėjo pakrikštyti „Superhendžu“.

0

Didžiausia pasaulyje gintaro kasykla Lietuvos pašonėje traukia ir lengvo pelno medžiotojus

gegužės 15, 2013 Akmenys, Amatai

Didžiausia pasaulyje gintaro kasykla Lietuvos pašonėje traukia ir lengvo pelno medžiotojus

Eglė Petkutė// Palvininkų (Jantarno) gyvenvietė Kaliningrado srityje iš pirmo žvilgsnio primena apleistą užkampį – vieną iš tūkstančių mažyčių miestelių Rusijos platybėse. Tačiau ši vieta viena svarbiausių ne tik Baltijos pakrantėje, bet ir visame pasaulyje. Būtent čia, penkiasdešimties metrų gylyje, glūdi beveik visos planetos gintaro atsargos.

1

Neįprastas akmenukas iš Šiaulių

gruodžio 30, 2012 Akmenys, Alternatyvus mokslas

Neįprastas akmenukas iš Šiaulių

NSO.LT gavo pranešimą apie surastą akmenuką. Kiek perdirbę praneštą informaciją ją skelbiame, kartu su mokslininkų įvertinimu. Autorių pageidavimu, pavardės neskelbiamos. Praeitą rudenį [2011 m.] Šiauliuose, Talkšos ežero pakrantėje, nežinia iš kur atvežtų akmenų, skirtų pakrantės dekoravimui, krūvoje radau nedidelį, maždaug vištos kiaušinio dydžio  (6,0 x 4,5 x 2,3 cm), keistą akmenėlį. Jis keičia spalvas ir […]

0

Puntuko brolis

gruodžio 29, 2012 Akmenys, Kelionės po Lietuvą

Puntuko brolis

Pašventupio šile, tarp aukštų eglių ir pušų, giliai įsirausęs į žemę slepiasi didžiulis riedulys – Puntuko brolis. Manoma, susiformavęs maždaug prieš 1.7-1,9 mlrd. metų dabartinėje Skandinavijos teritorijoje ir iš ten į dabartinę vietovę atgabentas priešpaskutinio Lietuvos teritoriją dengusio ledyno. Nors šis riedulys yra mažesnis už Puntuką ir visai kitos kilmės, tačiau nuo seno žmonių buvo […]

0

Akmuo, vadinamas “Juoduoju” arba “Meilės” akmeniu

gruodžio 11, 2012 Akmenys, Gamta, PASAULĖŽIŪRA

Akmuo, vadinamas “Juoduoju” arba “Meilės” akmeniu

Tai Respublikinės reikšmės geologijos gamtos paveldo paminklas, kuris yra Viekšnių seniūnijoje, Žibikų miške, apie 0,2 km į šiaurę nuo Viekšnių-Tirkšlių kelio. Akmuo plokščiu paviršiumi, netaisyklingos ovalinės formos, 5,59 m ilgio, 3,76 m pločio, 1,98 m aukščio. Paviršius grubus, nenugludintas. Akmenį sudaro silikatų klasės mineralai plagioklazas, granatas ir mikroklinas, silicio dioksido mineralas kvarcas, filosilikatinis mineralas biotitas.

2

Apeiginiai akmenys užburia smalsuolius

rugsėjo 11, 2012 Akmenys, Muziejai

Apeiginiai akmenys užburia smalsuolius

Darius Peckus // Privačią dubenuotųjų akmenų ir girnų kolekciją Pasvalyje galima apžiūrėti neperkant bilieto. Pasvalio krašto įžymybes aplankyti susiruošę žmonės neaplenkia kraštotyrininko, muziejininko Antano Stapulionio muziejaus po atviru dangumi. Čia galima išvysti ir akmenyje įspaustą velnio pėdą, akmenį su grafo Paco inicialais.

11

Rambyne sunaikintas aukuras, tarnavęs šventai atgimimo Ugniai

liepos 1, 2011 Akmenys, Istorija, PASAULĖŽIŪRA

Rambyne sunaikintas aukuras, tarnavęs šventai atgimimo Ugniai

Liutauras Balsys* Istoriniai šaltiniai liudija, jog prieš 14 tūkst. metų, pasitraukus paskutiniam ledynui iš vakarinės Lietuvos dalies, prie upės ties Rambynu pradėjo kurtis klajokliai medžiotojai. Nemuno ir Jūros upių slėniuose I – VI mūsų eros amžiais susiformavo etninė skalvių grupė, išsiskyrusi savo kultūra iš gretimų genčių. Manoma, kad Rambyne buvo dvasinis skalvių centras, Ramigės pilis, […]

0

Pagonybės refleksai Raseinių krašte

kovo 30, 2011 Akmenys, Archyvai, mitologija, Paminklai

Pagonybės refleksai Raseinių krašte

Liudvikas BAKAS* Antanas Rybelis mano, kad pagonybės terminas Europos krikščioniškoje literatūroje vartojamas nuo IVa. vidurio. Istorikai A.Bumblauskas ir A.Gudavičius bei apžvalgininkas A.Čekuolis mano, kad 500 metų trukusi kova tarp pagonybės ir krikščionybės trukdė Lietuvos vystymuisi. Rezultatas – vėlai įvesta valstybinė raštija, nepakankami ryšiai su krikščioniškosiomis Europos valstybėmis, nežymi piniginė įplauka, blogas kultūros vystymas ir kiti […]