2022 m. – Sūduvos metaisausio 9, 2022 Baltų gentys, Baltų kalbos 
Vytautas GRINIUS//Lietuvos Prezidento K.Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Etninės globos tarybos narys Kokia kalba bendravo sūduviai? Bet gal ta prūsų kalba buvo slavų, gotų ar dar kokia kitokia – ne baltiška? Deja, gyvoji sūduvių kalba išnyko jau prieš pusę tūkstantmečio. Laimei, ne visiškai. Antai: Sasna, Kirsna, Dovinė, Aista, Zanyla, Seira, Širvinta, Angrapa, Šešupė, Gailiekas, Dusia, Sūduonia […] Lietuvišku Žodžiu link Dieviškos žmogaus prigimtiesspalio 7, 2020 Baltų kalbos, NAUJIENOS, Renginiai 
Rengėjas: Neuroedukacijos Studija Kalbos raktai ir kvantinės fizikos dėsniai kalboje. Kaip tai veikia mūsų sąmonę, kaip žodis virsta kūnu – Vidinis alcheminis savęs stebėjimo raktas. Lietuvių kalbai netinkamos dienos nėrarugsėjo 15, 2020 Lietuviai užsienyje, Lietuvių kalba 
Mokyti lietuvių kalbos man visuomet atrodė ir iki šiol atrodo kaip puiki mintis. Tam nėra netinkamos dienos. Tai – mano mėgstamiausias užsiėmimas ir darbas. Mokyti, tai mokyti, bet kaip yra su mokymusi? Pastaruosius metus turėjau džiaugsmo stebėti, kaip lietuvių kalba bando rasti kelią į žmonių širdis. Mintis apie tai parašyti kilo tuomet, kai su mažaisiais […] Kaip išsaugoti lietuvių kalbą? Uždaryti Valstybinę kalbos inspekcijąliepos 25, 2020 Lietuvių kalba, NAUJIENOS, Valstybė 
Ieva Pakarklytė, Vilniaus mero komandos narė, Laisvės partijos kandidatė į Seimą// Lietuvoje yra tokia institucija iš praėjusio amžiaus – Valstybinė kalbos inspekcija. Kaip galima suprasti iš įstaigos pavadinimo, inspekcija kontroliuoja, prižiūri ir baudžia Valstybinės kalbos įstatymo pažeidėjus. Tačiau norint puoselėti kalbą, ją visų pirma reikia mylėti, o ne stengtis uždaryti, apriboti, kontroliuoti inspekcijose, įstatymuose ir […] Ar tikrai lietuvių kalba valstybinė?kovo 10, 2020 Kova už tautą, Lietuvių kalba, Valstybė 
Mindaugas TAMOŠIŪNAS//respublika.lt/ Na, sakysite, keistas senio (g.1932) klausimas. Klausia tarsi būtų iš dangaus nukritęs… Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje aiškių aiškiausiai parašyta: valstybinė kalba – lietuvių kalba. O kiek būta dar papildomų šio Konstitucijos straipsnio aiškinimų! Ne kartą jo prasmę yra aiškinęs Konstitucinis Teismas. Teisininkė prof. habil. dr. Milda Vainiutė yra paskelbusi net išsamų, labai […] LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1991 m. VYKDYTOS SOVIETŲ AGRESIJOS, DRAUGIJOS NARIŲ KREIPIMASIS Į LIETUVOS ŽMONESsausio 2, 2018 Kova už tautą, Lietuvių kalba 
Nukentėjusiųjų kovoje už Lietuvos Nepriklausomybę Draugijos pavedimu kreipimosi tekstą parašė Algirdas Šukys 2017-12-06 paskelbė Eugenijus Paliokas \\http://paliokas.blogspot.lt\ LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1991 m. VYKDYTOS SOVIETŲ AGRESIJOS, DRAUGIJOS NARIŲ KREIPIMASIS Į LIETUVOS ŽMONES. (NEPAGAILĖKIT SAVO LAIKO PERSKAITYTI VISĄ, TAI LIEČIA KIEKVIENĄ LIETUVĮ. BALTAI.LT RED.) Kodėl lietuvių kalboje gali nebelikti įvardžio „jūs“kovo 24, 2017 Baltų kalbos, Lietuvių kalba 
Autorius: Violeta Melnikienė\\ Jau ir dabar vadovai žemesnio rango bendradarbių prašo kreiptis ne „jūs“, o „tu“ ar vardu, kas rodo, kad realioje vartosenoje statusas tampa nebe toks svarbus – svarbesnis socialinis artumas. Taip LRT KLASIKAI sako Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros vedėja Meilutė Ramonienė. Didvyrių pėdsakai, tęsiant vilkių kultūros paveldo tyrimąsausio 11, 2017 Lietuvių kalba, PASAULĖŽIŪRA 
Vladas Palubinskas\\ Vilkių didybė ir jų technologijų svarba Europos kultūrai: Lietuviai kitiems buvo šventi milžinai. 1. Vielykė Į didžiulį Pieskuvos (Plieskavos, Pskovo, Peipaus, Gudų, Čiūdų, Didžiulį) ežerą ant dab. Estijos ir Rusijos sienos iš Pietų įteka valksnų upė, vardu Velykė (Великая, Muda, Mudava, Mauduva). Nėra labai didelė ta Velykė (slaviškai wielki, великий — didis), greta […] Atskleisti nepaliečių ir lietuvių kalbų panašumai – stulbinarugsėjo 16, 2016 Baltų kalbos, Lietuvių kalba 
>Rūta Mikšionienė\\ „Išaugau sanskrito kultūroje, todėl sužinojęs, kad lietuvių kalba – viena seniausių pasaulyje kalbų – yra panaši į sanskritą, nepaprastai ja susidomėjau“, – pasakojo Nepalo mokslininkas Raghunathas Adhikaris. Zambiai, marogalininkai, šiūšininkai…Pamiršti žodžiairugsėjo 6, 2016 Baltų kalbos, Lietuvių kalba 
Andromeda MILINIENĖ\\ Šiandien dauguma senųjų Klaipėdos krašto kaimų, su jais – ir tarmės, išnykę. Likusios (jeigu likusios) tik kapinaitės su senaisiais vardais. Laimei, sovietmečiu iš širdies pasidarbavo tautosakos rinkėjai, kaip antai kraštietė Marta Juškaitė, dabar jau garbaus amžiaus (spalį sukaks 80 metų) ir silpnos sveikatos. Taip pat Vytautas Kaltenis, kurio šiemet netekome. Ir kiti. Jie […] Tyrėjai atkūrė visų Europos kalbų motiną. Skamba lietuviškailiepos 22, 2016 Baltų kalbos, Lietuvių kalba, Mokslas 
Kembridžo ir Oksfordo universitetų mokslininkai pasitelkė naujausią technologiją, kad atkurtų, kaip realiai skambėjo prieš 8000 metų gyvavusi indoeuropiečių prokalbė, tapusi daugiau negu 440 šiuolaikinių kalbų motina. Pasitelkus sudėtingą algoritmą kompiuteris simuliavo seniai išnykusios ir nepalikusios jokių rašytinių šaltinių kalbos garsus. Britams jie atrodo keisti. Lietuviui – visiškai suprantami (žr. video žemiau). Kaip Lietuvoje atsirado žmonių pavardėssausio 24, 2016 Lietuvių kalba 
Lietuvoje, kaip ir kituose kraštuose, pirmiausia susiformavo turtingųjų, kilmingųjų pavardės, vėliau – vidurinio sluoksnio, o vėliausiai – valstiečių, kitų neturtingųjų sluoksnių, LRT Klasikai sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Daiva Sinkevičiūtė. Lietuvių kalba neišnyks, jei bus ne tik saugoma, bet ir nuolatos kuriamagruodžio 15, 2015 IT, Lietuvių kalba, Technologijos 
Kalba – gyvas organizmas, kuris nuolat keičiasi. Tad lietuvių kalba neišnyks, jei bus ne tik saugoma, bet ir nuolatos kuriama. Taip sako kalbininkė doc. dr. Daiva Vaišnienė. Ar žemaičių pavadinimas Žmud galėjo būti žydiškos kilmės?lapkričio 20, 2015 Istorija, Lietuvių kalba 
L. Balsys, etnopsichologas\\ Pasidomėjus kaip rusakalbiai vadina žemaičius, išgirstame dažniausiai kelis pavadinimus: Жемайты arba жмудь, жамойты, жмудины; Kaip teigia wikipedijos rusų kalba šaltinis, žemaičių terminas turi dvejopą kilmę. Pirmoji kilo nuo žodžio „žemas“, nuo žemumos, priešingai aukštaičiams, kurie gyveno aukštai aukštumose ant kalno. Kita hipotezė, kad kilo nuo žodžio „žemė“. Tačiau dažnai susidursime su dar […] Vilkiai – Vieno žodžio istorinė geografijalapkričio 9, 2015 Lietuvių kalba 
Vladas Palubinskas,\\ Ukmergė Akademikas Zigmas Zinkevičius neseniai išleistoje savo knygoje „Ukmergės rajono gyvenviečių vardynas. Pavadinimų kilmė“1 neištvėrė nepasigyręs: Ukmergės rajonas — vienintelis Lietuvoje, turintis visų savo gyvenviečių išaiškintą kilmę.2 Birželio 30 d. įvyks įspėjamasis mitingas lietuvių kalbai apgintibirželio 29, 2015 Lietuvių kalba 
Birželio 30 d., antradienį, 9–11 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo tautininkai kartu su visuomeninėmis organizacijomis planuoja surengti įspėjamąjį mitingą „Šalin rankas nuo lietuvių kalbos ir nuo valstybės pamatų!“ Mitingo laikas ir vieta jau suderinti su Vilniaus savivaldybe. Vidurinis išsilavinimas – tik išlaikius lietuvių ir užsienio kalbų bei matematikos egzaminus?balandžio 8, 2015 Lietuvių kalba, Švietimas, Valstybė 
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis mano, kad metai iš metų besikartojantys prasti kai kurių didžiųjų miestų mokyklų rezultatai rodo, kad būtina mažų mažiausiai keisti tų mokyklų vadovus, o gal net jas visai uždaryti. Be to, ministras nori, kad vidurinio išsilavinimo įgijimo būtina sąlyga taptų lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos ir matematikos egzaminų išlaikymas […] Prūsų Kalba – archajiškiausia indoeuropiečių Kalba
Prūsų Kalba – pusiau gyva. Pasak kalbininko, baltisto, VDU Letonikos centro vadovo profesoriaus Alvydo Butkaus, būtent Prūsų Kalba „yra arčiausiai prokalbės. Jei Prūsų Kalba būtų gyva, jai tektų archajiškiausios indoeuropiečių Kalbos laurai. Dabar jie tenka Lietuvių Kalbai. Ji yra archajiškiausia iš visų gyvų indoeuropiečių Kalbų. Tačiau 6 puslapiai prūsiško teksto pirmuose dviejuose katekizmuose ir 54 […] Testas atpažinti lietuviškumą. Ar besuprantam kalbančius tarmiškai?spalio 7, 2014 Lietuvių kalba, Švietimas 
ŠILAIKAS RIČARDUS// Kū i kalbet – valstybes auksa karūnu guli sklepi un luntynas Sedėdamus gryčij pru virtuves lungu matau pali darža tvoru vešlu karklaliū kupstu. Kū ti kupstu, cielu kupetu. Aukštaūgij vilietinij karklalij ligi mana smakra, ligi noses. Let sunku patikėte, kad per tukiū sausru. Priekij jū buketėlis geltunos – rudbiekijū. Nu, žinai, atvirukus saldžiausis […] Lietuvių kalba kompiuteriams – brangus riešutėlisrugsėjo 21, 2014 IT, Lietuvių kalba 
Gediminas Gasiulis// Kompiuteriai ir telefonai jau pramoko anglų kalbą: supranta komandas, gali konspektuoti tekstą, padiktuoti straipsnį ar jį išversti į kitą kalbą. Lietuvių kalba jiems vis dar „tamsus miškas“, nors prošvaisčių matyti. Kada su kompiuterine įranga galėsime bendrauti lietuviškai? Šios srities specialistai mano, kad tokia diena gali išaušti po kelerių metų. Technikos mokymas suprasti kalbą […] Gerbkim savo kalbą ir kultūrągegužės 30, 2014 Lietuvių kalba, tautos silpnėjimas 
Dr. doc. Gvidas Kazlauskas// Lietuvos profesinės saugos lygos Mokslinės tarybos pirmininkas Mokytas žemaitis Dionizas Poška prieš porą šimtų metų rašė: „Garbink tėvišką kalbą ir anos kalbrėdą, nes prigimto liežuvio nemokėti gėda.“ Kaip šiais laikais šį paliepimą vykdom? Neseniai buvo paminėtas Svėdasų miestelio 510-tis. Prisiminta garbinga Sėlių krašto miestelio praeitis, paminėti svarbiausieji įvykiai bei iškiliausi žmonės. […] Raidynų konkurencija ir karasgegužės 8, 2014 Archyvai, Kova už tautą, Lietuvių kalba 
Bronys Savukynas// 1. Raides imta deginti Ar baltai, taigi ir lietuviai, yra turėję kokį savo raštą priešistoriniais laikais, nieko tikra neįmanu pasakyti. Kol kas ir vadinamasis runų kalendorius tebėra mįslė – tvirtai, neabejotinai neįrodyta nei jo etninė kilmė, nei radimosi laikas. Pirmieji Lietuvoje rašyti tekstai yra iš XIII a. vidurio – karaliaus Mindaugo donacijų aktai, […] Keisk svetimkalbį įmonės pavadinimą į lietuvišką!kovo 3, 2014 Lietuvių kalba, varžybos 
Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, netrūksta verslo organizacijų, kurios pavadintos užsienio kalba. Todėl reklaminėse iškabose rasti lietuvišką žodį darosi vis sunkiau, nors ir gyvename Lietuvoje. Kad paradoksali ir ydinga praktika nesitęstų, Klaipėdoje grupė entuziastų skelbia konkursą „Keisk svetimkalbį įmonės pavadinimą į lietuvišką!„ Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimokovo 3, 2014 Baltijos šalyse, Baltų gentys, Baltų kalbos 
Alvydas Butkus, Violeta Butkienė// Lietuviai ir latviai – dvi vienintelės likusios baltų tautos su dviem vienintelėmis valstybinėmis baltų kalbomis. Šį statusą kalbos gavo XX a. pradžioje, susikūrus nacionalinėms Lietuvos ir Latvijos respublikoms. Savivaldybėje vasario 22 d. bus rengiamas Nacionalinis diktantasvasario 20, 2014 Lietuvių kalba 
Vilniaus miesto savivaldybėje vasario 22 dieną vyks VšĮ Pilietinės minties instituto organizuojamas Nacionalinio diktanto konkursas. Diktantas bus transliuojamas per LRT radijo pirmąją programą ir internetu 11 val. Diktantą bus taip pat bus galima rašyti visose Vilniaus knygų mugėje, Lietuvos ambasadose užsienyje, kitų miestų savivaldybėse. Senovėje vaikui duodamas vardas reiškė ir svarbų linkėjimąvasario 12, 2014 Lietuvių kalba 
Agnė Skamarakaitė, // Duodami vardą, žmonės galvojo apie vaiko kelią ir tuo vardu jam ko nors linkėjo, sako viena vardyno „Rinkis vardą lietuvišką“ sudarytojų profesorė Dalia Pakalniškienė. Taip atsirado Sakalas, Eglė, Liepa arba Mindaugas, Vytautas, Visvaldas. „Vėliau vardai buvo kuriami tiesiog dėliojant šaknis, ir kartais nebegali pasakyti, kokia jų reikšmė“, – pastebi ji. Lenkiškai kalbantys lietuviaivasario 3, 2014 Lietuvių kalba 
Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo), apie kilmę iš belaisvių, […] Paskaita:BALTIŠKA ŽMOGAUS ENERGETINĖ SANDARA – DEIVIŲ DARBAS?sausio 17, 2014 Baltų kalbos, PASAULĖŽIŪRA, Renginiai 
Dauguma besidomintys dvasiniais dalykais, technologijom, religijom, metodikom žino apie rytų šalių požiūrį į žmogaus energetinę sandarą. Bet kurio labiau išprūsusio lietuvio paklausus ar jis žino kas yra čakra, energetiniai žmogaus centrai , jis puikiai tau paaiškins vartodamas svetimybes ir kitų tautų kalbų žodžius. Susidaro keistoka aplinkybė, kai Lietuvoje įvairios dvasinės mokyklos aiškina apie žmogaus energetiką […] Etimologinių žemėlapių paslaptyslapkričio 7, 2013 Lietuvių kalba 
Kodėl Suomijoje alaus galite pabandyti užsisakyti ir lietuviškai? Taip yra todėl, kad ir lietuviškas žodis „alus“, ir panašiai skambantis suomiškas „olut“ – kaip ir atitinkami pavadinimai visose Baltijos ir Skandinavijos kalbose – kilo iš to paties indoeuropiečių kalbos žodžio, reiškiančio „kartus“. SŪDUVOS DVASIA PAKILO, SUVALKIETĮ PABUDINOrugpjūčio 18, 2013 Baltų kalbos, Istorija, Renginiai 
Apie Sūduvos ir Suvalkijos pavadinimo paslaptis, iš istorijos ūkanų pakylančius Marijampolės piliakalnių neįtikėtinus archeologinius radinius, bei baltų pasaulėžiūrą ir Amžinosios ugnies svarbą dalinsis žiniomis ir įžvalgomis: Lietuvių kalbos išdavystė tebevykstarugpjūčio 14, 2013 Lietuvių kalba 
Aldona Paulauskienė// Ji prasidėjo beveik su nepriklausomybės paskelbimu, kai iš žiniasklaidos dingo kalbos skyreliai ir kalbos valandėlės. Iš pradžių atrodė, kad tai dar ne išdavystė, o tik kai kurių žmonių nesupratimas to, ką jie daro. Lietuvos lenkai lietuvių egzaminą išlaikė ne blogiau nei lietuviailiepos 3, 2013 Lietuvių kalba, Švietimas 
Vytautas Valentinavičius// Trečiadienio rytą paaiškėję lietuvių kalbos egzamino rezultatai atskleidė, kad Lietuvos lenkai ir lietuviai egzaminą išlaikė vienodai. „90 proc. lietuvių ir 89 proc. tautinių mažumų mokyklų abiturientų išlaikė lietuvių kalbos egzaminą“, – trečiadienio popietę pranešė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. Lenkijoje išniekinti lietuviški užrašaibirželio 30, 2013 Lietuviai užsienyje, Lietuvių kalba 
Naktį į sekmadienį Punsko valsčiuje išniekinti lietuviški užrašai – užtepliotos 5 dvikalbės lentos, praneša punskas.lt. Prezidentė Dalia Grybauskaitė: kiekvienam iš mūsų tenka atsakomybė išsaugoti lietuvių kalbągegužės 15, 2013 Lietuvių kalba 
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos kiemelyje atidengė paminklą kalbai. Laiškai iš praeities: ką ainiams paliko karalius Mindaugas?balandžio 30, 2013 Baltų kalbos, Istorija, Statyba 
ARŪNAS KAZYS KYNAS// Gardine Mindaugo laikus mena Koložos cerkvė, kurios konfesinį priklausomumą pabrėžia jai suteiktas Šv. Boriso ir Glebo titulas. Praeitame šimtmetyje dalis šventyklos pastato nuslinko nuo skardžio į Nemuną. Netikėta griūtis padėjo atskleisti iki XX a. nežinotą statybos paslaptį – plytose įspaustus ženklus. Pirmieji juos pastebėjo ir 1948 m. datuotame leidinyje aptarė lenkų archeologai […] Lietuvių kalbos išdavystė tebevykstabalandžio 23, 2013 Lietuvių kalba 
Aldona Paulauskienė Ji prasidėjo beveik su nepriklausomybės paskelbimu, kai iš žinia-sklaidos dingo kalbos skyreliai ir kalbos valandėlės. Iš pradžių atrodė, kad tai dar ne išdavystė, o tik kai kurių žmonių nesupratimas to, ką jie daro. 2013 metai – senovės latgalių vardo/pavadinimo 900-metis (2)balandžio 18, 2013 Baltų gentys, Baltų kalbos 
LATVIŠKO GYVENIMO CENTRAS „ŽALTIS“//tęsinys. Gaunasi, jog iš Latgalos pavadinimo yra kilęs ir valstybės vardas – Latvija? Taip. Leti – taip mūs vadino lyviai ir estai, o iš jų pavadinimą perėmė ir vokiečiai. Vėliau latgalius pradėjo vadinti latviais (kaip mus vadina lietuviai). Iš šio žodžio kilęs vardas “latvietis” – taip pradėjo vadinti ir kitus Latvijos teritorijoje […] Mitinge raginta kalbėti ir rašyti lietuviškai
Į Vinco Kudirkos aikštę prie Vyriausybės rūmų mitinguoti susirinkę žmonės ragino kalbėti ir rašyti lietuviškai, puoselėti ir stiprinti valstybinę kalbą, pasisakė prieš Lenkų rinkimų akcijos valdantiesiems keliamas sąlygas ir Premjerui Algirdui Butkevičiui siūlė šiam diktatui nepasiduoti. Tankiai lenkų apgyvendintose vietovėse siūloma kabinėti miestų pavadinimus ir lenkiškaikovo 3, 2013 Lietuvių kalba, Lietuvos aktualijos 
Pietryčių Lietuvoje tankiai tautinių mažumų apgyvendintose vietovėse siūloma ant namų kabinti lenteles su gatvių pavadinimais dviem kalbomis, gal net dviem kalbomis rašyti miestų pavadinimus, penktadienį pranešė LNK „Žinios“. Krivissausio 24, 2013 Baltų kalbos, PASAULĖŽIŪRA 
Ginas Žiemys// BALTIŠKOJI BŪTOVĖ ETIMOLOGINĖS ANTROPOLOGIJOS POŽIŪRIU Senieji baltai greičiausia rėmėsi dviem pagrindiniais mitybos šaltiniais: medžiokle (bei miško vaisiais) ir žūkle. Juos lėmė turtingi, platūs miškai ir žuvingi ežerai. Anot senųjų žvejų: „Žūva nakčia, ne dieną; Žūsti naktį – dieną miegi; Prijunkęs žūt, negali gyvent; Ajai anūkas, jam kad tik žūt ir žūt, nemiega par […] RUNOS-faktai, ieškojimai, neapykantosgruodžio 13, 2012 Alternatyvus mokslas, Baltų kalbos, Kūrėjai ir kūryba 
Nusprendžiau įkelti dvi rašliavas, kurios atspindi lietuvišką požiūrį į tai, ko negalima iki galo moksliniu protu paaiškinti, tai runos. Todėl paskaičius 2 skirtingas nuomones mes taip nieko ir nesužinosime, bet tautinio auklėjimo pasekmes akivaizdžiai matysime. Tad suskirstyčiau šias rašliavas ne į dvi, bet į tris dalis – SĄMONĘ, PASĄMONĘ IR NESĄMONĘ. Gero skaitymo. Viršaitis Sanskrit words compared to Baltic on the Example of Latvian
SANSKRIT LANGUAGE ORIGINS SANSKRIT WORDS and BALTIC Sanskrit words compared to Baltic on the Example of Latvian SANSKRITA UN LATVIEŠU VALODAS LEKSIKAS SALĪDZINĀJUMS Sanskrita valoda ir mirusi valoda, kas pielietota rakstībā vairākus tūktošus gadus atpakaļ pirms vairākiem tūkstošiem gadu. Latviešu valoda pastāv joprojām. Lokys ir pelėlapkričio 8, 2012 Baltų kalbos 
Dauguma žino pasaką apie lokį ir pelę, o ar žinote kaip ji skamba kitomis baltų kalbomis? Lietuvių kalbos muzika (Skambesiai, panašumai, reikšmės)rugsėjo 15, 2012 Baltų kalbos, Skambesiai 
Alvydas Augustinas Jegelevičius// Rodos, taip paprasta. Kiekvienąkart, kai atverčiam knygą – ką matom, tą skaitom, tą girdim. Pirmiausia girdim savo balsą vidujai ir menamai atpažįstam save kaip skaitytoją. Po to tik vidujai matom tai – ką, ir apie ką skaitom. Įsijautę į skaitymą galim ir girdėti. Matymas su skaitymu (skaitau, reiškia matau) sukuria vidinį, ypatingą […] Lietuvių kalba atkeliavo iš Turkijos, teigia lingvistairugpjūčio 26, 2012 Baltų kalbos, Mokslas 
Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė, jog indoeuropiečių kalbų šeima (jai priklauso anglų, prancūzų, vokiečių, indų, lietuvių ir daugelis kitų kalbų) susiformavo prieš maždaug 9,5 tūkst. metų Vakarų Azijoje – teritorijose, kurios dabar priklauso Turkijai. Lietuvių kalbai dabar – geriausi laikaigegužės 9, 2012 Lietuvių kalba 
Indrė Pepcevičiūtė// Per pastaruosius 500 metų lietuvių kalbos padėtis niekada nebuvo tokia gera kaip dabar. Aišku, grėsmių yra, bet kada jų nebuvo? Tokios nuomonės laikosi žinomi kalbininkai Antanas ir Irena Smetonos. Moderniu požiūriu į kalbą pasižymintys mokslininkai vis dėlto sako, kad ir „kalbinės davatkėlės“ reikalingos, nes tokie žmonės palaiko pusiausvyrą. Pripažįsta, kad puoselėti lietuvybę nelengvagegužės 7, 2012 Lietuviai užsienyje, Lietuvių kalba 
Rūta Lankininkaitė// Lietuvių draugijos skyriaus veiklos 50-metį minintys Suvalkų lietuviai pripažįsta, kad svetimoje šalyje išlaikyti lietuvybę galima, bet nelengva. Pasak Suvalkų lietuvių, svetimoje šalyje svarbiausia išlaikyti kalbą, o prie to daug prisidėjo jau dvidešimt metų lietuvių kalba leidžiamas žurnalas „Suvalkietis“. Jį skaito ne tik Lenkijos lietuviai, bet pristatomas ir į Lietuvą. Priežastys kodėl būtina sulietuvinti svarbiausias tarptautines valstybines sąvokasgegužės 6, 2012 Lietuvių kalba 
Tomas Jonas Girdzijauskas// Šių 123 tarptautinių sąvokų sulietuvinimas lietuvių valstybinėje, teisinėje, dalykinėje kalboje ir viešojoje erdvėje būtinas todėl, kad: Moksleiviai penktą kartą kalbins kompiuterį lietuviškaivasario 29, 2012 Lietuvių kalba, Švietimas, Vaikų ugdymas 
Ar įmanoma su kompiuteriu „bendrauti“ gimtąja kalba? Jei šį klausimą kas nors būtų uždavęs prieš 10 metų, kada kompiuteriai, internetas ir kitos informacinės technologijos žengė pirmuosius tvirtesnius žingsnius Lietuvoje, šio klausimo autorius greičiausiai būtų likęs nesuprastas. Kompiuteris tuomet „kalbėjo“ tik angliškai. Natūralu, kad šitoks „bendravimas“ su technologijomis turėjo pasekmių – lietuvių kalbą netruko praturtinti įvairūs […] „Kas savo kalbą niekina – svetimos neišmoks“sausio 17, 2012 Lietuvių kalba 
Zina Paškevičienė, Monika Petrulienė// Lietuvos kultūros sostinė Anykščiai kartu su Lietuvių kalbos institutu skelbia nacionalinį konkursą „Mano žodynas“ ir visus kviečia kurti savo žodyną. Konkursas skirtas pirmojo lietuvių kalbos žodyno sudarytojui Konstantinui Sirvydui, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Žodis Saitynas buvo pasiūlytas vietoj jau vartojamo žodžio „žiniatinklis“
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Terminologijos pakomisė apsvarstė Informatikos terminijos komisijos pasiūlymą dėl pavadinimo angl. World Wide Web (the Web, WWW) lietuviško atitikmens. Posėdyje dalyvavo Terminologijos pakomisės nariai (Z. Gudžinskas, A. Rimkutė, A. Smilgevičius, R. Stunžinas) ir Informatikos terminijos komisijos nariai (G. Grigas, S. Maskeliūnas, A. Žandaris). Pakomisė neprieštaravo Informatikos terminijos komisijos siūlomam naujam lietuviškam terminui […] Pagerbtos Kalbos premijos laureatės ir pasitikti Muziejų metaigruodžio 19, 2011 Lietuvių kalba, Muziejai, Paveldas 
Erlend Diagilev// Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos surengtame Kalbos vakare, vykusiame Vilniaus Kongresų rūmuose, apdovanotos 2011-ųjų Kalbos premijos laureatės ir iškilmingai pasitikti Muziejų metai. Šių metų Kalbos premiją Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija skyrė dviems Lietuvos kultūros puoselėtojoms. Už Gabrielės Petkevičaitės-Bitės idėjų sklaidą ir rašytojos dvasinio bei kultūrinio paveldo plėtojimą, […] Komisija aptarė poreikį Lietuvoje įsteigti Baltistikos centrą.
Andrius Kubilius Lituanistikos plėtros komisijos posėdyje, kuriame buvo svarstomi trys pagrindiniai klausimai: ilgalaikių lituanistinių projektų finansavimas, studentų pritraukimas į lituanistikos studijų programas bei Baltistikos centro įsteigimo poreikis pritarė ir nusprendė sudaryti specialias darbo grupes. Komisija išsakė, kad Lietuvoje reikia įsteigti Baltistikos centrą. Gaideliai giedojo…rugsėjo 15, 2011 Istorija, Lietuvių kalba, PASAULĖŽIŪRA 
Libertas Klimka/lrt.lt Praeitą savaitgalį maloniai viešėjau kaime, pasidžiaugdamas pirmaisiais rudens ženklais gamtoje. O čia dar ir mėnulio pilnatis šviečia… Tikriausiai ta pilnatis bus patrumpinusi man miegą. Nagi gaidelis, jos apgautas, labai anksti pradėjo aušrą skelbti. Ir darė tai uoliai, bemaž nesustodamas. Taigi galėjau prisiminti viską, ką buvau girdėjęs etniško apie šį kaimo žadintuvą. Lietuvių raštingumas gerokai suprastėjęsrugpjūčio 8, 2011 Lietuvių kalba 
Aušra Jakubonytė* Žmonės nebemoka taisyklingai reikšti minčių nei raštu, nei žodžiu, tvirtina lietuvių kalbos specialistai. „Manau, galima konstatuoti – Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė. Ji taip pat pastebi, kad dalis vaikų neberašo nosinių raidžių. Tokioms mintims antrina mokytoja iš Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos sakydama, kad turime informuotus naujos […] Kuriama naujo tipo lietuvių kalbos gramatikarugpjūčio 7, 2011 Lietuvių kalba 
Skirmantas Pabedinskas /LTV naujienų tarnyb. Rokiškio rajone, Salose, į 8-ąją tarptautinę kalbotyros vasaros mokyklą suvažiavo žinomi šalies ir užsienio kalbininkai, aukštųjų mokyklų studentai. Ar jaunimas nužudys lietuvių kalbą?birželio 17, 2011 Lietuvių kalba 
Rugilė Audenienė | Alfa.lt* „Einu į „meetą“, – pareiškė pažįstama reklamos srities darbuotoja. Iš šios 25 metų merginos kalbos jau kurį laiką ištrintas žodis „susitikimas“, bet ar galima kaltinti jaunimą dėl nepagarbos kalbai? Ar tikrai trumpųjų žinučių rašymas „naikina“ lietuviškus rašmenis? Ar tikrai jaunimas daugiau keikiasi? Latviešu tradicionālajā kultūrā lietotie simboli un zīmesgegužės 28, 2011 Baltų gentys, Baltų kalbos 
Viena iš mūsų broliškų baltų tautų yra Latviai, ką mes žinome apie latviškus simbolius, jų kalbą, dainas, gamtą, kultūrą ir t.t.? Siūlome pasižvalgyti latvišką kultūrą pristatančioje svetainėje. Gelbėkime kalbą, švęskime dūzges!gegužės 19, 2011 Lietuvių kalba 
Aušra Lietuvaitė | Alfa.lt Pasaulyje, kuriame mokesčių sumoki daugiau, nei sulauki pagalbos gyvenimiškų lūžių – taip taip, kalbu ir apie lūžtančius kaulus, – momentais, visuomet pasirodo armija civilių, pasiruošusių ką nors gelbėti. Žinoma, tai suprantama, kai kalbame apie rizikos šeimose augančių vaikų gerovę, apie benamių kačiukų gelbėjimą arba gelbėjimą žmonių populiacijos, kuriai kyla grėsmė atsidurti […] Gimtosios kalbos, lietuviškos knygos ir spaudos ateitis bus aptariama Prezidentūrojegegužės 8, 2011 Lietuvių kalba 
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino visus, kurie prisideda prie gimtosios kalbos ir lietuviškos knygos puoselėjimo bei spaudos laisvės ir garbingos žurnalistikos stiprinimo. „Gegužis“ ar „gegužė“?gegužės 2, 2011 Baltų kalbos, Lietuvių kalba 
El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiamas žodis gegužė reikšme „penktas metų mėnuo“. Taigi pirmenybė teiktina (ypač prestižinėje bendrinėje kalboje) pagrindiniam (neutraliajam) normos variantui gegužė: Pirmasis gegužės sekmadienis – Motinos diena. Studentų diena rengiama gegužės dvyliktą dieną. Babelio bokšte ieškant vietos baltų kalboms
Gediminas Zemlickas* 2010 m. lapkričio 4–5 d. Vilniuje vyko XII Baltijos šalių intelektinio bendradarbiavimo konferencija „Mokslas ir visuomenė“. Jos metu buvo įteikti Baltijos šalių mokslų akademijų medaliai trims Estijos, Latvijos, Lietuvos ir vienam Italijos mokslininkui – jų darbai pripažinti kaip ypač reikšmingi visam Baltijos regionui. Trojos arklys lietuvių kalbai
Valerija Vaitkevičiūtė * 2009 08 04 LR laidoje Ilinojaus (Illinois) universiteto Čikagoje prof. Giedrius Subačius (g. 1960), nuo 1994m. čia dėstantis Lituanistikos katedroje, teigė, kad kalba turi turėti 3 sluoksnius. „Žargonas gerai!“ – tvirtino jis. Anot G. Subačiaus, jei nebus vidurinio sluoksnio, tai kalba mirs, kaip mirė labai išpuoselėta senoji lotynų kalba. Taip lietuvių kalboje […] Erškėčiuotu keliu lydėjo kalbą į Lietuvos mokyklą (2)
(pradžia 20110128 d.) Arnoldas Piročkinas * J. Jablonskio pastangos 1905–1918 m. įkurdinti lietuvių kalbą mokykloje. Erškėčiuotu keliu lydėjo kalbą į lietuvių mokyklą (1)
Arnoldas Piročkinas * Jono Jablonskio 150-ojo gimtadienio 2010-ųjų metų proga. Pasakyti, kad lietuvių kalbos kelias į Lietuvos mokyklą iki 1918 m. buvo erškėčiuotas, lyg ir per maža. Po 1863 m. sukilimo numalšinimo prasidėjo beveik absoliutus lietuvių kalbos gujimas iš visų lygių Lietuvos mokyklų. Lietuviškas vardas jau nepopuliaru?sausio 27, 2011 Baltų kalbos, Švietimas 
Zita KATKIENĖ* Per praėjusius metus Šiaulių civilinės metrikacijos skyriuje užregistruoti 1364 kūdikiai: 677 mergaitės ir 687 berniukai. Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Vilma Melenienė pažymėjo, jog šiauliečiai rinkdami vardus vadovaujasi tų pačių populiariausių vardų sąrašu. Gabijos, Emilijos, Matai, Lukai populiariausiųjų vardų viršūnėje laikosi dešimtmetį, lyg būtų nepakeičiami… Paskutinioji kuršininkų kartagruodžio 20, 2010 Archyvai, Baltų kalbos 
Doc. dr. Dalia KISELIŪNAITĖ, Klaipėda. Etninės kultūros ir kalbos reliktai. Kuršių nerijos gyventojų etninė sudėtis nuo XVI a. iki Antrojo pasaulinio karo keitėsi palyginti nežymiai ir tolygiai. Be pagrindinio verslo – žvejybos – darėsi vis svarbesnis nerijos, kaip kurorto, vaidmuo, tačiau naujų gyventojų po 1923 m. atsirado palyginti nedaug. Daugiausia tai buvo tarnautojai iš Lietuvos. […] Anglų kalba sunki tėvams, o jų vaikams – lietuviųlapkričio 30, 2010 Baltų kalbos 
Mažus vaikus auginantys tėvai Anglijoje vaikui pradėjus tarti pirmuosius žodžius labai greit pastebi, kad jie daug lengviau išmoksta angliškai negu lietuviškai. Lietuvių kalbos įgūdžiai ypač suprastėja vaikui pradėjus eiti į anglišką darželį ar mokyklą. Istorinė atmintis.BALTŲ PROTĖVYNĖlapkričio 21, 2010 Baltų gentys, Baltų kalbos, Istorija 
Jonas Misevičius. BALTŲ PROTĖVYNĖ. Mūsų tautos praeitis nėra tokia, kad jos gerbimas turėtų būti vadinamas romantika. Jos kalboje vis dar glūdo aiškiausia ariškų tautų sąmonė. Lietuvių tauta ir kraujo atžvilgiu vis dar yra išlikusi grynausia tauta; kitaip jos kalba seniai būtų tiek jau pakitusi, kaip kitų tautų“ (Vydūnas). Iš tiesų, visa, kas yra praėję, atrodo […] Filologijos daktaras A.Smetona: „Lietuvių kalba tikrai neišnyks“lapkričio 20, 2010 Archyvai, Baltų kalbos 
Lietuvių kalbos padėtis yra geriausia per visą istorijos pjūvį, tad nereikia tikėti apokaliptinėmis vizijomis, kad ateityje liks tik anglų kalba, o lietuvių – išnyks. Tokiomis optimistinėmis gaidomis dalijosi filologijos daktaras, Vilniaus universiteto Filologijos dekanas Antanas Smetona, skaitęs paskaitą „Lietuvių kalbos padėtis dabartinėje visuomenėje ir ateities perspektyvos“ Paremkite Baltai.lt skirdami 2%Naujausi įrašai
PaieškaBaltų svetainėsArchyvaiLankytojai     ŽymosAukuras
Baltai
Baltieji žyniai
baltųjų žynių mokykla
baltų tikėjimas
burtai
Darna
Eilės
emigrantai
gaisras
gintaras
Joninės
Kalėdos
Kaunas
Klaipėda
kosmosas
Kuronas
Kuršių nerija
kūnovara
Kūčios
Laikas
LDK
Lietuva
lietuviai
Lietuvių kalba
margučiai
Nasa
Neringa
Neris
Nida
paukščiai
piliakalniai
Rasos
rašytojai
religija
Rusija
Smegenys
sveikata
Ukraina
vaikai
Velykos
Vilnius
Vydūnas
vėlinės
Žemė
|
Latvijas Dievturu Sadraudze