Vienintelis pasaulyje mitinių būtybių žemėlapis Lietuvojegegužės 8, 2019 Leidiniai, mitologija, NAUJIENOS 
Vilniaus universitetas išleido vienintelį pasaulyje mitinių būtybių žemėlapį Europos mitinių būtybių žemėlapis (angl. The Map of Mythical Creatures in Europe) – vienintelis toks žemėlapis pasaulyje, o jame pavaizduota net 213 mitinių būtybių. Apie pavasarinę vaivorykštębalandžio 27, 2016 Gamtos reiškiniai, mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
L. Klimka\\ …praeitą savaitę Vilniaus padangę pavakarėmis vis puošdavo vaivorykštės. Gal ir kitose Lietuvos vietovėse teko tai matyti? Pavasarį ir tokiu paros metu tai nėra dažnas atmosferinis reiškinys. Juk vaivorykštė – saulės spindulių lūžio lietaus lašeliuose efektas; kad jį stebėti, spinduliai turi kristi tam tikru kampu ir sutikti po debesimis ne ledokšnius, o susiformavusius lašelius. Kas pakeitė vilniečių mitinės būtybės bazilisko baimę?gruodžio 4, 2015 Archyvai, mitologija, TAUTOSAKA 
Jurgita Ogulevičiūtė\\ Praeityje vilniečiai nuo mitinės pabaisos – bazilisko – žvilgsnio gynėsi veidrodėliu. Kad pamatęs savo atvaizdą pats iš siaubo nusibaigtų. Ko bijo dabartiniai miestiečiai ir kokius siaubūnus slepia savyje? Apie tai – pokalbyje su Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros docentu Pavelu Lavrinecu. Viduramžių groteskas: gargolos ir chimerosrugpjūčio 29, 2013 Architektūra, Istorija, mitologija 
VITALIJUS MICHALOVSKIS „Joks simbolizmas negali paaiškinti siaubingos katedrų faunos. Jeigu iš viso egzistuoja beprasmiai kūriniai, tai šie yra būtent tokie. Visi mėginimai juos paaiškinti yra pasmerkti žlugti“, – taip prancūzų meno istorikas Émile’is Mâle’is (1862–1954) rašė apie dekoratyvines pabaisas: akmenines chimeras, grifonus, baziliskus, kitas groteskiškas figūras – žymiąsias daugelio viduramžių Europos bažnyčių ir kai kurių […] ATVIRKŠTINIO PASAULIO MODELIS SENŲJŲ LIETUVIŲ PASAULĖŽIŪROJE(2)sausio 20, 2012 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
tęsinys/Gintaras Beresnevičius// Galima atsekti ir dar vieną „atvirkštinio“ pasaulio požymį. Lietuvoje archeologai tarp įkapių randa keistų daiktų, padėtų prie mirusiojo. Jie grynai ritualinės paskirties, gaminti specialiai dėti į kapą. Tai miniatiūriniai juostų vijimo įrankiai, dalgeliai, keramikos dirbiniai ir pan. ATVIRKŠTINIO PASAULIO MODELIS SENŲJŲ LIETUVIŲ PASAULĖŽIŪROJE(1)sausio 19, 2012 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
Gintaras Beresnevičius// Senųjų tautų erdvės ir laiko sampratos nagrinėjimas, laužydamas mūsų mąstymo ir stereotipus, dažnai atveda prie gana netikėtų išvadų. Tai tinka ir kalbant apie baltų pasaulėžiūrą. Kiek galima spręsti iš tautosakos bei su ja sugretinamų archeologijos duomenų, senieji lietuviai turėję numatyti „atvirkštinio“ pasaulio galimybę. Kol kas per anksti vienareikšmiškai šį faktą interpretuoti, tačiau manoma, […] SIELA IR GAMTOS ELEMENTAI(4)Pražuvaspalio 8, 2011 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
G. Beresnevičius*/ Senovės lietuvių sielos sampratos metmenys: PRAŽUVA Kalbant apie sielos sąsajas su gamtos elementais, gali kilti klausimas, kiek šios sąsajos yra glaudžios, ir ar jos negali iš esmės paveikti sielos pomirtinio likimo – pavyzdžiui, ar siela, būdama tiesiogiai susieta su vienu iš elementų, po žmogaus mirties negali visiškai į jį įsilieti, t.y. išnykti? SIELA IR GAMTOS ELEMENTAI(3)Oras ir Žemėspalio 2, 2011 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
G. Beresnevičius. Senovės lietuvių sielos sampratos metmenys: SIELA IR ORAS Sielos sąsajos su oro stichija menkiau žymios, nors kartais mirusiųjų pavidalai nusakomi kaip “ Vėjo dvelksmas“[32], rūkas, garas, jie permatomi „lyg voratinklis“[33]. Sielos ar dvasios orinė prigimtis žinoma ne tik pagoniškąjai, bet ir krikščioniškąjai tradicijai: Viduramžiais manyta, kad dvasios galinčios susikurti kūną, sutirštindamos orą ir […] SIELA IR GAMTOS ELEMENTAI(2)Ugnisrugsėjo 30, 2011 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
Beresnevičius G. Senovės lietuvių sielos sampratos metmenys: SIELA IR UGNIS Minėtoje N. Vėliaus studijoje konstatuojama, kad velnias lietuvių tautosakoje taip pat siejamas su ugnimi, tiesa, rečiau nei su vandeniu[20]. Siela ar vėlė taip pat pasirodo greta ugnies ar ugnyje, tad lietuviai tikėjo, kad „ugnin negalima spjauti ir nešvariu vandeniu užlieti, nes ugnyje dūšelės kenčia“ (BLMM […] SIELA IR GAMTOS ELEMENTAI (1)VANDUOrugsėjo 28, 2011 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
„Po Norberto Veliaus netekties 1996 metais Gintaras Beresnevičius raše, kad dar kelios etnologu kartos busiančios jo. Skaudu, bet po dešimtmečio ši fraze iškyla jau mąstant apie paties Gintaro palikimą – į knygas sudėtus ir įvairiuose leidiniuose pasklidusius tekstus, atradimus ir įžvalgas, pagaliau dosniai pažertas įdejas, laukiančias pratęsimo ar polemikos, jo pamokas esamiems ir būsimiems mokiniams. „Nojaus arka“ ant Gedimino kalnorugsėjo 27, 2011 JUMORAS, mitologija, Pasaulio įvykiai 
2012 metų Odisėja/humoreska Dievas pašaukė vilnietį Nojų ir tarė: „Lygiai po metų aš sukelsiu pasaulinį Tvaną, visą žemę apsems vanduo ir visa kas gyva mirs. Bet aš noriu, kad būtų išgelbėti teisuoliai ir po porą kiekvieno gyvo padaro. Įsakau tau statyti arką„. Apie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventės ištakasrugpjūčio 24, 2011 mitologija, Šventės 
JAMES GEORGE FRAZER* Pateikiama nedidelė ištrauka (atsisakius daugumos autoriaus išnašų, kuriose nurodyti informacijos šaltiniai) iš vieno ryškiausių XIX a. pab.–XX a. pr. religijotyros, mitologijos tyrinėtojų Jameso George’o Frazerio žymiausio veikalo „Aukso šakelė. Iš magijos ir religijos tyrinėjimų“ (The Golden Bough. A Study in Magic and Religion). Versta iš trečio, papildyto, 1920 metų leidimo, nes kaip […] Raganos skaičius – penkibirželio 22, 2011 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
GINAS ŽIEMYS* Tautosakoje ir mitikoje retsykiais susiduriame su unikaliu reiškiniu – penkianare sistema, kurią sudaro moterys. „Karvutėje verpėjoje“ (AT 511) iš karvutės kraujo lašo išdygsta graži obelis. Paskinti obuolių ir pasemti vyno bando trys raganaitės ir našlaitė, o joms vadovauja Ragana. Aukštadvario apylinkių velnio duobėsbirželio 20, 2011 mitologija, Paveldas 
RITA BALSEVIČIŪTĖ* Geografiškai daubos apibūdintinos kaip žemės įdubimai su dugne telkšančiomis pelkėmis. Mitologiniu požiūriu jos susijusios su pasakojimais apie velnius. Dažnai pasakojama, kad daubos atsirado ten, kur prasmego pilys, bažnyčios, dvarai, smuklės. Dievaiti Perkūne, tu mūsų valdovas: žaibų legendomis ir gyvenimo takais (2)gegužės 12, 2011 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
Dr. Egidijus MAŽINTAS* Pradžia 20110510 Tęsinys//Tylėjimas ne visada yra protingumo įrodymas, bet visada yra įrodymas kvailumo stokos Bet dažniau žaibas slysta medžio kamienu, palikdamas griovelio pavidalo pėdsaką. Jei rusai visada bijodavo ąžuolo, nes į šį dažnai trenkiąs Perkūnas, tai Lietuvoje ąžuolas dėl šių savybių būdavo ypač gerbtinas, nes jis paskirsto visą žaibo energija į šalis […] Dievaiti Perkūne, tu mūsų valdovas: žaibų legendomis ir gyvenimo takais (1)gegužės 11, 2011 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
Dr. Egidijus MAŽINTAS* Daugiau kaip prieš kelis tūkstančius metų baltų žyniai kaip ir graikų orakuklai mokėjo sėkmingai gintis nuo žaibų. Prie savo šventyklų statydavo aukštus stulpus, apkaltus varinėmis plokštėmis. Štai tada ir buvo išrastas žaibolaidis. 1769m.rugpjūčio 18d.rytą griaustinis trenkė į švento Nazarijaus bokštą Bresčėje. Po šiuo bokštu buvo rūsys, kuriame buvo laikoma 10 30000 kg. […] Šv. Jurgis ir žmogus, ir mitas.gegužės 3, 2011 Istorija, mitologija 
Manoma, kad Šv. Jurgio legenda prasidėjo XII a. ir buvo nuolatos perpasakojama, ypač XIV a., kai dainos forma ją platino trubadūrai. Pagonybės refleksai Raseinių kraštekovo 30, 2011 Akmenys, Archyvai, mitologija, Paminklai 
Liudvikas BAKAS* Antanas Rybelis mano, kad pagonybės terminas Europos krikščioniškoje literatūroje vartojamas nuo IVa. vidurio. Istorikai A.Bumblauskas ir A.Gudavičius bei apžvalgininkas A.Čekuolis mano, kad 500 metų trukusi kova tarp pagonybės ir krikščionybės trukdė Lietuvos vystymuisi. Rezultatas – vėlai įvesta valstybinė raštija, nepakankami ryšiai su krikščioniškosiomis Europos valstybėmis, nežymi piniginė įplauka, blogas kultūros vystymas ir kiti […] Senovės tikėjimų fragmentai: gyvatė – daugiaprasmis skandinavų mitologijos simbolis(2)sausio 6, 2011 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
(pradžiaNr.1) GRO MANDT Gyvatės motyvas prieš rašto atsiradimą Ankstyviausios gyvatės motyvo apraiškos skandinavų areale priskiriamos neolitui, maždaug 4000–3000 m. pr. Kr. Toks motyvas pirmiausia buvo aptiktas uolų piešiniuose, pavyzdžiui, ant dviejų didelių uolų vakarų Norvegijoje, Ausevike ir Vingene. Šiuose piešiniuose dominuoja kilnusis elnias, bet dažnai pasitaiko tiek natūralistinis gyvatės piešinys, tiek abstraktus gyvatės vaizdavimas spiralėmis, […] Tauralaukio akmuo mena baltų žynius ir žvaigždessausio 5, 2011 mitologija, Paminklai 
Liutauras BALSYS Baltasis Klaipėdoje pedagoginį darbą dirbantis Jonas Remeika savo knygoje „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“ aprašo Tauralaukio Velnio akmenį, šis didžiulis, 4 metrų ilgio, 3,5 metrų pločio ir apie 50 tonų svorio akmuo yra valstybės saugomas kaip respublikinės reikšmės gamtos paminklas. Senovės tikėjimų fragmentai: gyvatė – daugiaprasmis skandinavų mitologijos simbolissausio 5, 2011 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
GRO MANDT* Straipsnio autorė – Bergeno (Norvegija) universiteto archeologijos profesorė. Jos mokslinių interesų sritis – Vakarų Norvegijos uolų piešiniai ir jų išsaugojimas bei lyčių studijos remiantis archeologijos duomenimis. Erazmo Stelos paraštėsegruodžio 15, 2010 Archyvai, mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
GINTARAS BERESNEVIČIUS. Kaip rašoma Erazmo Stelos kronikoje „Apie Prūsijos senovę“, arba De Borussiae antiquitatibus, (1518 m.) „vėliausiai į sritį atsikraustė prūsai – tautos, kurios, Ptolemėjo liudijimu, gyveno prie Rifėjų (Ripheos) kalnų, kur jie plačiai išsidriekia į šiaurę, netoli tos vietos, kur iš jų išteka Tanaidė“ (Tanais) (BRMŠ II 19, vertė Eugenija Ulčinaitė) … Krosnis – aukuras, namų šventovėgruodžio 14, 2010 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
DAINIUS RAZAUSKAS. Ugnis senovėje buvo šventa, aukuruose kūrenta nepaliaujamai, už jos aplaidų užgesimą atsakingi asmenys buvo baudžiami net mirtimi. Namų židinio ugnis Gabija Lietuvoje šventa vadinta dar visai neseniai, ir namų židinio ugnis buvo atitinkamai saugoma, kad neužgestų. Mitologinės traukos paviliotaslapkričio 25, 2010 mitologija, PASAULĖŽIŪRA 
Jolanta Matkevičienė. Vilniuj gimęs, Vilniuj augęs, taip pat turėjęs grupę „Ramapedas“, kurioje grojo pianinu ir gitara, šiandien ir pats su šypsena prisimena muzikinių „šėlionių“ laikus, bet, kaip sakoma, nė viena patirtis gyvenime nepamaišo. Baigęs matematiką Vilniaus universitete, jis netapo „tiksliukų profesoriumi“, o, atvirkščiai, tapo mokslininku – religijotyrininku, savarankiškai perskaitęs milžinišką kiekį filologinės literatūros ir apgynęs […] Paremkite Baltai.lt skirdami 2%Naujausi įrašai
PaieškaBaltų svetainėsArchyvaiLankytojai     ŽymosAukuras
Baltai
Baltieji žyniai
baltųjų žynių mokykla
baltų tikėjimas
burtai
Darna
Eilės
emigrantai
gaisras
gintaras
Joninės
Kalėdos
Kaunas
Klaipėda
kosmosas
Kuronas
Kuršių nerija
kūnovara
Kūčios
Laikas
LDK
Lietuva
lietuviai
Lietuvių kalba
margučiai
Nasa
Neringa
Neris
Nida
paukščiai
piliakalniai
Rasos
rašytojai
religija
Rusija
Smegenys
sveikata
Ukraina
vaikai
Velykos
Vilnius
Vydūnas
vėlinės
Žemė
|
Latvijas Dievturu Sadraudze