0

Ar turkų dvasininko mokymas nėra tiksinti bomba Lietuvai?

rugsėjo 2, 2012 Švietimas, Vaikų ugdymas

Eglė BUITKIENĖ //LR apžvalgininkė.

Kuo gali būti pavojingas mokymas, kuris ragina dirbti bendram labui, pasisako už kultūrų ir religijų dialogą, taiką, švietimą? Regis, niekuo. Tačiau būtent toks populiarėjantis judėjimas, kuris norėtų būti nušviečiamas tik teigiamai, jau kelia ir baimę. Seniai buvau mačiusi tokį įsibaiminusį žmogų kaip trumpam į Lietuvą atskridęs turkas. Jis vis dairėsi, ar niekas nesiklauso pokalbio, ir nė kart neišdrįso ištarti Fethullah Güleno vardo. Nors būtent apie jį pakalbėti ir buvome susitikę.

F.Güleno idėjos žavi milijonus, bet jo judėjimo paslaptingumas ir neva slypintys raginimai nepastebimai prasismelkti į valdžios viršūnes kelia ir nerimą. R.Danisevičiaus nuotr.

„Jeigu gyventumėte Turkijoje, taip smarkiai šituo nesidomėtumėte, – ironiškai pažymėjo vyras, pageidavęs, kad jį vadinčiau Mehmetu. – Dabar ten negali laisvai reikšti minčių, kaip prieš 15 metų.” Nors F.Gülenas Lietuvoje mažai kam žinomas, šį vardą derėtų įsiminti: į aštuntąją dešimtį įžengęs turkas yra tapęs viena įtakingiausių islamo pasaulio figūrų.

Savanoriškoje tremtyje JAV gyvenantis musulmonų dvasininkas savo mokymu yra sužavėjęs milijonus žmonių Turkijoje ir už jos ribų. O kai kuriuos – įbauginęs. Ar išties pagrįsta baimė dėl jo užburiančio mokymo?

Vilniuje – svajonių mokykla

F.Güleno sekėjų ratas, jų pačių vadinamas „Hizmet” („Savanoriška tarnystė”), nuolatos auga. F.Gülenas tikinčiuosius ragina būti tolerantiškus, dirbti bendram labui, pasisako už kultūrų ir religijų dialogą, taiką ir smerkia terorizmą.

O svarbiausia jam – švietimas. „Statykite ne mečetes, o mokyklas”, – šią F.Güleno frazę puikiai žino visi jo sekėjai. Į vieną panašią mokyklą Vilniuje po savaitės sugužės ir daugiau kaip šimtas lietuvių vaikų. O spalio mėnesį per valstybinį vizitą galbūt čia užsuks ir pats Turkijos prezidentas. Tai Vilniuje veikianti tarptautinė mokykla „Vilnius International Meridian School” (VIMS), įsikūrusi sostinės M.Daukšos gatvėje. Įėjus pro aptvertos teritorijos vartus ir įžengus į pastatą pasitinka remonto darbų garsai. Čia įrengiamos naujos klasės – mokykla sulaukia vis daugiau tėvų prašymų priimti jų vaikus.

„Kai 2006-aisiais atidarėme mokyklą, pirmaisiais metais čia mokėsi tik 7 vaikai. O dabar turime apie 130 mokinių”, – didėjančiu įstaigos populiarumu džiaugėsi VIMS direktorius Saimas Sayinas. Vaikštinėjant po nuotaikingai įrengtas mokyklos patalpas lengva patikėti, kad vaikai nori ją lankyti, o tėvai geidžia, kad jų atžalos mokytųsi būtent čia. Jaukias klases puošia iš Turkijos atkeliavę naujutėlaičiai modernūs suolai. Aiškiai išdėstyti pamokas padeda interaktyviosios lentos. Be to, čia yra daugybė prietaisų ir priemonių – jos padeda mokiniams įsiminti informaciją.

Turkiška tradicija remti

„Mokytojas turi norėti plušėti iš širdies. O jei jis nori eiti namo po vidurdienio – mums toks netinka”, – vieną pagrindinių pedagogų atrankos kriterijų įvardijo turkas ir pridūrė, jog su malonumu deda pastangas, kad mokykla būtų geriausia iš visų.

Todėl jo pavaldiniai po pamokų ne tik padeda auklėtiniams paruošti namų darbus ir ugdo juos būreliuose, bet ir dirba mokyklos labui. Pavyzdžiui, ieško rėmėjų VIMS organizuojamiems renginiams. Rasti tokių atsidavusių, lanksčių pedagogų nėra lengva, todėl VIMS pagelbėja Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetai. Pagal pasirašytas sutartis minėtos mokslo įstaigos rekomenduoja mokyklai geriausius savo absolventus.

Nors tėvai mokesčiu už mokslą prisideda prie mokyklos išlaikymo, vis dėlto didžiausias įstaigos rėmėjas yra VIMS savininkas – verslininkas Cemilis Onalis, kuris taip pat yra ir Lietuvos turkų verslininkų asociacijos prezidentas. „Tai – populiari turkų tradicija, – labdaringos užsieniečio veiklos motyvus aiškino mokyklos direktorius. – Jeigu pats ką nors turi, tai reikia duoti ir kitam.”

VIMS direktorius S.Sayinas teigė, kad jis tiesiog vadovauja Vilniuje įsikūrusiai privačiai mokyklai, nors neslėpė, kad jam patinka F.Güleno skleidžiamos idėjos.

Skatina pažinti Turkiją

2004 metais į Lietuvą atvykęs S.Sayinas karjerą mūsų šalyje pradėjo dėstydamas turkų kalbą tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete. „Tada ir pamatėme, kad Lietuvoje nėra mokyklos”, – prisiminė S.Sayinas ir patikslino turėjęs galvoje tokią mokyklą, kurioje mokiniai būtent skatinami pažinti Turkijos kultūrą ir papročius.

Įstaigos vadovas nustebo, kai „Lietuvos rytas” paaiškino, kad žurnalistus pas jį atvedė domėjimasis „Hizmet”. Nors, „Lietuvos ryto” šaltinių duomenimis, VIMS yra įsteigta būtent judėjimo „Hizmet” narių, S.Sayinas gynėsi, kad tai – netiesa. Jis aiškino nepriklausąs šiam judėjimui, nors ir neneigė turįs pažįstamų „Hizmet” savanorių, kurie užsiima ugdymo įstaigų kūrimu.

S.Sayinas tikino, kad VIMS tėra paprasčiausia privati mokykla, moksleivius ugdanti pagal bendrąsias programas ir siūlanti jiems galimybes mokytis papildomai.

Tėvai nieko nežino

Vis dėlto mokyklos vadovas neslėpė, kad jam patinka F.Güleno idėjos. Tačiau jis teigė nemanąs, kad mokinių tėvams reikėtų apie tai pasakoti. „Tai gana sudėtinga. Pakalbėsime, kai turėsime laiko, nes dabar dirbame. Iš kur jie gali žinoti? Lietuvoje labai mažai žmonių tai žino. Net jeigu aš pasakyčiau, jie to nesuprastų. Man nereikia pasakoti apie sistemą. Kam? Jie patys tai mato”, – kiek sutrikęs bandė paaiškinti direktorius.

Vienas tokių tėvų – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas Gintaras Rinkevičius, kurio dvi jaunėlės dukterys lanko VIMS. Šią mokyklą garsusis muzikantas pasirinko dėl patogios vietos. Klasėse nedaug mokinių, kainos nesikandžioja, o mokymo kokybė esą aukšta. Nuostaba ir išgąstis. Tokia buvo pirmoji žymiojo dirigento reakcija išgirdus, jog mokykla galimai yra įsteigta F.Güleno sekėjų.

„Kad šios mokyklos steigėjai – turkai, mes žinome. Bet apie jokius judėjimus nesame informuoti”, – prisipažino sunerimęs tėvas. Atlėgus pirmosios reakcijos bangai G.Rinkevičius ėmė svarstyti, kad baimė, užplūstanti europietį išgirdus apie pašonėje dirbančius musulmonus, gal yra tiesiog islamofobijos apraiška. „Jokių užuominų, kad kas nors būtų negerai, nepajutau. Tai – normali privati mokykla”, – galiausiai nutarė maestro.

Pasaulyje kurs taiką?

Vadinamųjų F.Güleno mokyklų visame pasaulyje šiandien veikia apie tūkstantį Tarptautinės „Meridian” mokyklos ugdo ir latvių atžalas Rygoje, lenkų Varšuvoje, čekų Prahoje, britų Londone, ukrainiečių Kijeve ir kitur.

Internete gausu šaltinių, nurodančių, kad žodis „Meridian” mokyklos pavadinime žymi būtent F.Güleno žmonių įkurtą mokymo įstaigą.

Tiesa, pasaulyje yra daugybė ir kitais besikartojančiais pavadinimais mokyklų, kurias įsteigė „Hizmet” savanoriai. Kai kuriose jų apie F.Güleno švietimo misiją nežino net dirbantys mokytojai. Kitos nemato priežasčių to slėpti. „The New York Times” vertinimu, 2011-aisiais vien JAV veikė 120 „Hizmet” mokyklų. Interneto svetainėje fethullah-gülen.net rašoma, kad visos šios mokyklos ugdo protingą kartą, kuri visame pasaulyje kurs taiką ir draugystę.

Įsilieja ir buvę mokiniai

Pačiam S.Sayinui Vilnius nėra pirmasis bandymas. Prieš tai pedagogas dalyvavo steigiant mokyklą Kirgizijoje, kur taip pat veikia F.Güleno judėjimo įkurtų mokymo įstaigų. VIMS direktorius atskleidė, kad pats turėjo garbės asmeniškai susitikti iškiliuoju dvasininku.

„Bet jei aš susitinku su, pavyzdžiui, su politiku Gintautu Babravičiumi, ar tai jau reiškia, kad aš su juo kaip nors susijęs?” – retoriškai klausė pašnekovas. Žurnalo „Foreign Policy” 2008 metų didžiausiu pasaulio intelektualu pripažintas F.Gülenas paprastai savo svečius priima savo namuose Pokono kalnuose Pensilvanijos valstijoje. Teigiama, jog kukliai gyvenančio F.Güleno sveikata pastaruoju metu labai silpna.

Tačiau jis sugeba savo mokiniams įkvėpti tiek energijos, kad jie kaip skruzdėlės dirba visame pasaulyje: steigia ne tik mokyklas, bet ir šimtus įvairiausių tarpusavyje nesusijusių nevyriausybinių organizacijų, rengia diskusijas, konkursus, šventes ir keliones. Daugelį įstaigų vienija tie patys tikslai – skatinti kultūrinį ir religinį bendradarbiavimą. Beje, F.Güleno mokyklų abiturientai neretai irgi tampa ištikimais judėjimo atstovais – ypač talentingiausieji.

Visas straipsnis lrytas.lt

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.