3

Kas yra baltai. Naujas požiūris

rugsėjo 3, 2012 Istorija, PASAULĖŽIŪRA

Mindaugas Lučka//

Baltijos pavadinimo reikšmės aiškinimas

Baltijos jūros pavadinimas nusistovėjo palengva. Tacitas Baltijos jūrą vadino Mare Suebicumpagal gentį svebus. Ptolemėjus (II a.) Baltijos jūrą vadino Venedų jūra. Kiti romėnų naudoti pavadinimai buvo Sinus Codanus, Sinus Venetus (Venedus) ir Oceanus Sarmaticus. Pirmasis dabartiniu vardu pavadino XI a. vokiečių kronikininkas Adomas Brėmenietis (Mare Balticum). Arabas Biruni (973–1048 m.) Baltijos jūrą vadino Bahr Varank (Varingų jūra), taip pat ir Nestoras (IX a.) ir kai kurie kiti rusų kronikininkai. Viduramžiais jūra vadinta įvairiai vardais, o Baltijos pavadinimas nusistovėjo tik nuo XVI a. Tad pagrįsta sakyti, kad Baltijos jūra anksčiau buvo vadinama pavadinimais, kildinimais iš įvairių genčių pavadinimų, – venedų, sarmatų, varingų, svebų, baltų.

Pasak kai kurių tyrinėtojų Baltijos jūros pavadinimas kilęs iš indoeuropiečių prokalbės šaknies *bhel. 1688 m. Preatorius savo darbe „Orbis gothicus“ Baltijos jūros pavadinimą taip pat kildino iš liet. baltas. Pagal kitą versiją iš tos pačios indoeuropietiškos šaknies kilę žodžiai įvairiose indoeuropiečių kalbose susiję su pelkėse stebimomis spalvomis, o Baltijos jūros pavadinimas reikštų „žeme apsuptą jūrą“, „įlanką“ kaip priešingybę atvirai jūrai. Teiginys, kad baltų pavadinimas kilęs nuo Baltijos jūros pavadinimo tikėtina yra klaidingas, nes istoriškai bent jau ši jūra buvo pavadinama pagal pasirinktos genties pavadinimą.

Kitas įdomus su tuo susijęs dalykas yra Bala kaip didžiausias ežeras Velse. Šiauriniame ežero krante įsikūręs Balos miestas. Įdomu, kad šį vietovės pavadinimą ir patį žodį Bala anglakalbiai įvardija kaip iškyšulį jūroje ar šlapią vietovę: a ‘bala’ signifies either an ‘outlet’ or else perhaps ‘an isthmus between two lakes or areas of wet ground’. Taip pat Balos apylinėse labiausiai išsilaikusiu welso kalba: „Bala and the surrounding Penllyn region is probably the best region in the whole of Wales to hear the Welsh language being spoken“. Pastraipos informacijos šaltinis: About Welsh Town Bala

Pamąstymai apie Balos miesto gyventojus

Svarbius tiesos išsiaiškinimui atradimus atliko tyrinėtojas Albinas Kurtinaitis. Suvokimai apie Balą šiam tyrinėtojui atsivėrė atradus Balkalnį, nepaprastą vietovę, esančią netoli Pajevonio (Vilkaviškio r.). Bala, anot  A. Kurtinaičio, buvusi čia, senųjų Pajevonio pilkapių, piliakalnių ansamblio, prieglobstyje, 5 kilometrai nuo tuomet plytėjusio Atlanto vandenyno. Tyrinėtojas teigia, kad Balos miestas buvęs įkurtas prieš 14800 m., paskui atsidūrė po vandeniu ir po ledais, dingo prieš 12200 m. Ir štai po tvano jis iškilęs čia, dabartinėse Pajevonio apylinkėse… Į pačią Balą, nuo Balkalnio nutolusią į vakarus tik per 300 metrų, vedė šventas kalnas. Iki šių dienų likę akmeniniai pamatai. Ten, anot A. Kurtinaičio, buvo gal 12 gatvių: 8 gatvės spindulinės, ėjo iš centro, kitos aplink. Čia ir gyvenusi balų gentis. Žodis „balas“ reiškia galingas. Ne vieno tūkstantmečio praeitį iki šiol mena tuose kraštuose išlikę vietovardžiai: pavyzdžiui, Ožkabaliai, Vilkabaliai… (vadinasi, senieji gyventojai kažką žinoję ir tą žinojimą bent pavadinimuose išsaugoję…).Tas miestas buvęs uždaras. Tiek moterys, tiek vyrai turėjo vardus, tačiau, išėję už miesto vartų, vardų jau neturėjo – jie buvo tiesiog balai.

Balos gyventojų gebėjimai išties buvę nepaprasti, jie turėję Žinojimą, kuris aplinkiniams gyventojams, netgi netoli gyvenantiems ar už kelių šimtų kilometrų nuo Balos, buvo tiesiog nesuvokiamas, neprieinamas… Jų pasaulyje dieviškoji Trejybė turėjo tikrąją sampratą: tai, kas nekinta (pavyzdžiui, dvasia kinta laike, tačiau nepavaldi erdvei, o štai kūnas kinta jau ir erdvėje, ir laike…).

„Prieš tvaną, ledynmetį, – pasakoja A. Kurtinaitis, – dalis vyrų ir moterų išėjo iš Balos į Aziją, Artimuosius Rytus. Taigi, matydami, ką jie gali, moka, tų tautų žmonės juos praminė dievais, (pavyzdžiui, dievas Baalas – nuo Balos gyventojų), kitur – stebukladariais. Jie išėjo tam, kad pasaulis visiškai neatitrūktų nuo praeities, nuo Žinojimo… Kiek galėjo kiti žmonės iš jų priimti to Žinojimo, tiek priėmė, todėl ir turime senovines civilizacijas, nežinia, anot istorikų, kodėl ir kaip iškilusias.“

Ar Balos gyventojai, daliai jų patraukus į Afriką, sukūrė Egipto civilizaciją? Klausimas, į kurį dar reiktų paieškoti atsakymo. Egipte mes pragyvenome apie 600 metų (ten, kur dabar yra Kairas). Grįždami iš Afrikos, trijose vietose: Kroatijoje, Bulgarijoje ir Ukrainoje, stovėjome. Visą laiką užsiėmėme žemdirbyste, gyvulininkyste, kai tuo metu Europoje dar nebuvo jokios kultūrinės veiklos… Tai patvirtina dainos žodžiai “Ar iš balos tas gražumas mano prigimimo“.

Balos, civilizacijos žmonės, kaip teigia A. Kurtinaitis, buvo žalčiai. Maždaug prieš 7400 metų žalčių giminės vienuoliai ir kariai apėjo visą Baltijos – Žaltijos rytinį krantą ir kiekvienai giminės genčiai nustatė gyvenamųjų vietų ribas.

Tekstas paimtas iš Sūduvos gidas

Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽ) pateikiami šie išsireiškimai su žodžiu bala ir galimos žodžio bala reikšmės:

1.      ko nors daugybė, begalė; gyvà (visà) balà kaip daugybė; balãgyvis kaip didelė daugybė;

2.      balà žìno kaip neaški padėtis;

3.      iš bãlos im̃ti (paim̃ti) kaip veltui gauti;

4.      palaidà balà kaip netvarka;

5.      bala jo nematė.

Taip pat yra tokie žodžiai:

1.      baladoti (belsti, trankyti, plepėti), kuris galimai kildinamas iš žodžių bala duoti;

2.      balamū̃tyti kaip ką nors netinkamai daryti, kvailioti, plepėti; kilimas iš balą muityti; mùiti – judėti, kraipytis;

3.      balagãnas kaip betvarkiška; kilimas iš balą ganąs.

Kas iš tikro yra balta?

Baltai įvairiomis kalbomis: žemaitiškai: Baltā, suomiškai Baltit, lenkiškai Bałtowie, rusiškai Балты, vokiškai Balten, angliškai Balts. Oxford doctionary rašoma, kad žodis baltic kilo nuo viduramžių lotynų kalbos žodžio balticus.

Atsakymų į klausimą kas iš tikro yra balta pasiaiškinkime šiais aspektai:

  1. Spalva,
  2. Vytis,
  3. Šyva

Balta kaip spalva

Niutonas 1660-1670 metais pradėjo eksperimentuoti su spalvomis ir paneigė nuomonę, kad spalvos randasi tamsos ir šviesos variacijoje. Jis

Baltos šviesos skaidymo į skirtingų spalvų spindulius stebėjimas

suprato, kad Balta šviesa, praėjusi pro stiklinę prizmę, išsiskaido į spektrą, kurį sudaro septynios spalvos: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė. Šios spalvos neskaidomos į kitus atspalvius. Todėl tik balta šviesa turi ypatingą savybę būti išskaidyta į kitus atspalvius. Tuo paaiškinama taip pat vaivorykščių radimasis.

Apskritai spalva tiesiogine prasme nėra daiktų savybė. Esant šviesai daiktuose randasi spalvos, nes objektai atspindi šviesoje esančius atspalvius. Skirtingos spalvos šviesos spindulių sklidimo greitis medžiagoje nevienodas ( raudonieji spinduliai sklinda greičiau už violetinius).

Tad balta spalva yra sudaryta iš spalvų spektro. Vien dėl to Balta yra daugiau negu tik spalva.

Balta kaip vienas iš Vyties bruožų

Vytis yra tai, kas mus sieja su protėviais. Svetainėje Meno Versmė samprotaujama taip: „Kodėl vytis baltas? Ir kodėl jis ant žirgo? Visose tautose visame pasaulyje balta yra skaidrumo, skaistos, spalva. Kadangi skaista visų pirma prasideda dvasioje, balta žymi ir dvasingumą. Mes baltai spalvai apibūdinti turime savo terminą: žila… Čia mums praverstų dar viena kalbininkų taisyklė. ‚T‘ dažnai keičia ‚d‘, ir atvirkščiai. Taigi galime užrašyti vy-t-is kaip vy-d-is, ir gauname vydintį žmogų. Kaip nuostabu, kad vydintis yra ir vedantis (kaitaliodami balses galime padaryti išties daug atradimų!) Ir išmintį nešam per kalbą. Gali būti, kad ją mums kaip pasakas paliko žilieji žyniai išminčiai. Vytis regi šviesą, ir į ją eina. Dėl to ir aisčiais – eisčiais vadinamės. Mes nuolat keliaujam į šviesą. Būkime vyčiai, savo tikrąją praeitį vydintys.“

Iš tikrų labai įdomus derinys baltas raitelis ant balto žirgo vėliavoje. Vėliava tai protėvių vėlių kvietimo priemonė. Kai vėliavoje pavaizduojamas balta vytis, pagrįstai klaustina, kaip vytis sietina su vėlėmis.

Vėlių tikrovė yra vėsuma, tyla ir tamsa. Tačiau protėviai sakydavo, kad „atlėkė šyvas arklys, teip baltas, kad net visą žemę nušvietė“. Štai šyvoji vytis raudoname lauke… Todėl vytis vėliavoje dar reikalauja gilesnio pažinimo…

LKŽ rašoma apie žodį „žilas“, kad tai yra sidabro spalvos, baltas, nubalęs. Be to „žilas“ latviškai yra sirms. Tad žodis baltas, kurio prasmės žymiai platesnės, spalvai apibūdinti keistinas į žodį žilas ar širmas.

Balta kaip Šyvos bruožas

Dabar pateiksiu samprotavimą, kad balta randasi tik esant šioms sąlygoms: šviesa, švara, šventa.

Kaip iš tikrųjų randasi žila ar širma, tiesiog balta spalva? Pirma, tam rastis reikalinga šviesa. Antras svarbus dalykas, kad paviršius, ant kurio tikimasi pamatyti žilą spalvą, turi būti švarus. Tačiau toks paviršius atspindi skirtingos šviesos bangos spindulius, todėl jis gali būti įvairiausių atspalvių. Todėl baltai spalvai rastis reikalinga, papildoma sąlyga, – kad būtų šventa.

Visi pritars, kad Saulės šviesa yra šventa dėl įvairių priežasčių. Tai balta šviesa, kurią išgauti žemiškais būdais yra labai sudėtinga. Dirbtinai išgaunant šviesą ji geriausiu atveju bus pilkšva, gelsva ar kitokio atspalvio. Be to, kaip jau buvo minėta, kad baltoje spalvoje yra visi kiti atspalviai.

Paviršiui atspindint visus į jį krentančius Saulės šviesos spindulius gausime baltą, tuo pačiu šventą spalva.

Tad esant šviesai, švarai, išgauname balta šventa spalva. Kaip minėta balta yra žymiai daugiau negu tik spalva. Tad verta užsiminti apie Šivą.

Šiva, būdamas dievu – kūrėju, yra taip pat ir griovėjas. Žodis Šiva kildinamas iš grynas, tikras, tyras. Šiva yra pats iš savęs švytintis.

Tad tas, kas pats iš savęs švytintis, tuo pačiu griovėjas, saugotojas ir kūrėjas yra ugnis. Ugnis kuria šviesą, švarumą, šventumą. Šviesa randasi kūrybos pasekoje, šventumas dėl apsaugos, o švara randasi sunaikinus tai, kas sena. Tad tikėtina, kad žodžiai šviesa, švara, šventa turi skambėti ,kaip šiviesa, šivara, šiventa. Tai Šivos bruožai.

Išvados

Aišku, kad žodis bala tai nėra apibūdinantis tik ką nors drėgna. Kaip žodis balta nėra tik spalvos apibūdinimas.

Kiekviena čakra spindi skirtingomis spalvomis. Įdomu tai, meditacijoje svarbu sujungti visas septynias čakras per sušumna grandį į visumą. Kuo labiau tai pavyksta, tuo pasireiškia gilesnis žmogaus sąmonės nušvitimas meditacijos metu. Kai žmogus viduje yra visiška darna, kaip pilnai apjungiamos čakros, jis pradeda švytėti balta spalva. Auros tyrinėtojai yra pastebėję, kad kuo žmogaus auroje daugiau baltų atspalvių, tuo jo sąmonė šviesesnė, tuo jis reiškia daugiau išminties, dvasingumo.

Ezoterinėje literatūroje aiškinama, kad balta aura tai dvasingumas, stiprus dieviškojo prado suvokimas, kosminė išmintis, nepriklausomybė, žmones traukiantis vidinis švytėjimas. Tai laimės, proto ramybės, vidinio taurumo, susiliejimo su aukščiausia gamtos darna ir prana spalva. Stipri balta prana gali nušviesti pačią tamsiausią aurą, išvaikyti, neutralizuoti blogį.

Todėl Vytis yra nušvitusi, veiksme esanti būtybė. Raudoname lauke vaizduojama Vytis turi panašumų į baltą liepsną.

Dabar kas ta bala. Visų pirma tenka pastebėti, kad Baltijos jūra viena iš nedaugelio jūrų beveik atribota nuo vandenyno. Įdomu, kad tarptautiniu mastu Baltijos pavadinimas kildintinas iš prasmės pelkė, arba vieta prie jūros, arba baltas. Wikipedia aiškinama, kad: „Baltia might be derived from “belt” and means “near belt of sea (strait)”. Meanwhile others have concluded that the name of the island originates from the Indo-European root *bhel meaning white, fair. This root and its basic meaning were retained in both Lithuanian (as baltas) and in Latvian (as balts).  Yet another explanation is that might have been originally associated with colors found in swamps.“. Įdomu, kad angliškas žodis „belt“ kildinamas iš lotyniško balteus, reiškiančio juosta. Tad pavadinimas Baltija gali būti kildinama iš „apjuostas vandens telkinys“. Be to, Velse esančio ežero ir gyvenvietės pavadinimais Bala kildinamas iš pelkė, ar iškyšulys vandens telkinyje.

Dabar verta grįžti prie Vilkaviškio vietovių. Vilkaviškio apylinkėse yra gausu pavadinimų , kuriuose yra žodis bala: Ožkabaliai, Balakalnis, Virbalis ir t.t. Albinas Kurtinaitis teigia, kad bent prieš 13000 metų šios vietovės buvo tik apie 5 km. nuo Atlanto vandenyno.  Šiose vietovėse buvo Balos miestas ir jo gyventojai buvo balai. Pradėjus rastis ledynmečiui balai pasitraukė piečiau, dalis jų atsikėlė į šiaurinę Afriką. Tai patvirtina Saulės dievo pavadinimo Ra prasminiai ryšiai su tokiais žodžiais kaip: RaTas, RaSa, AušRa. Taip pat tarp lietuvių gajus posakis, kad gandrai atneša vaikus. Būtent gandrai žiemoja Afrikoje. Kad mūsų protėviai galėjo būti balai liudija ir tokie iki šiol naudojami posakiai: „Balas žino“, „Balas nemato“, „Eik po balais“.

Tačiau dar įdomiau, kad lietuviai anksčiau kartais sakydavo balas, kai norėdavo pasakyti baltas. Tai patvirtina ir LKŽ: bãlas, -à adj. (4) J baltas. Manau, kad galėjo būti balaTas, ir pradingus raidei A tapo žodis baltas. Arba žodis balas gavosi žodyje baltas pradingus raidei T. Kaip yra iš tikrųjų tegul aiškinasi akademikai. Tačiau aišku, kad šie žodžiai turi tas pačias ištakas.

Įdomus ir Šivos aspektas lietuviškoje tradicijoje. Šiva, kaip jau buvo minėta, siejamas su šviesa, šventa, švara. Taip pat Šivos įvaizdžio dalis yra gyvatės, trišakis, baltas tauras. Tai prasminiai panašumai su lietuviškos tradicijos gerbimo ir įvaizdžio elementais kaip žalčiai, Gediminaičių stulpai, šyvi taurai ir žirgai.

Taip pat svarbu paminėti, kad baltas tauras indoeuropietiškose tradicijose siejamas su Tauro žvaigždynu.

Prisiminkime, kad lietuviškas Perkūnas taip pat yra kūrėjas, saugotojas ir griovėjas. Kad jis sunaikina tai, kas sena, tačiau savo jaunatvišku bruožu skatina augimą, kūrybą, klestėjimą. Taip pat Perkūnas būdamas dangišku dievu tuo pačiu reiškiasi per mūsų vidų, PerKūną.

Pabaigai

Manau baltiškumas reiškiasi per mūsų vidų ir išorę. Šiandienos aprėptyje baltiškumą įvardinčiau siekiamybe. Baltus būtina pažinti pasaulėjautos būdu. Kaip ugnis gali būti vidinė ir išorinė, taip ir Gabija yra dvasinis ugnies aspektas.

Skatinu visu įsileisti į save baltiškumą, kad taptumėte verti baltų vardo. Todėl, visi kas gali pažadinkime savyje baltą / balą!

Pasiūlyta paskelbimui svetainės teiwas.eu

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Atsiliepimai (3)

 

  1. Proseniškas sako:

    Na, baltos spalvos nėra lietuviškai – yra vaiski neturinti spalvos kuri ir skyla į minėtas. Balta išvestinė savoka.
    Dėl vardo balt- ieškok autoriaus, kas davė ir kaip kalbėjo ir gausi atsakymą.
    Bet…prie šio žodžio prieitą tikslingai.
    Tai daug pasakantis, prisiminus ledynmetį, užšalančią jūrą ir sniego paklotą?
    Bala jokio ryšio neturinti nes tai amorfiškas neapibrėžtas darinys..
    Apie Vytį galėčiau tau paiškinti kas tai, bet tai ilga istorija, trumpai : Gintis ne Vytis. Ginti, o ne Vyti dvi skirtingos reikšmės ir du skirtingi žodžiai iš jo ir Ginklas ir Gintaras…
    Dėkoju

  2. saulė sako:

    Dėl „Vytis“.

    Jei žiūrėti žodį kaip daiktavardį. Kas? Vy-tis, Вит-язь [ru] (Богатыри), Vi-king. Tiesiog riteris.

    Jei žiūrėti žodį kaip pusdalylį. [pasi]-Vyti’s, Погоня [ru], Pogoń [pl] – bėgti paskui, pasivyti.

    Apibendrinant – ritelis kuris, kažką vejasi.

    Jei vy-[t]-is kaip vy-[d]-is, čia t->d
    Gal [V]y-tis, kaip [b]y-t’is, čia v->b. O reikšmė byt – mušti.

    • mėnas sako:

      Manau, kad į vyčio (riterio) draugę tiktų prūsų vitingas istor. didikas, karvedys. Vydis, kaip visaregintis, priklauso žyniui, bet ne kariui. Karys nėra dvasinis vadovas, jam regėti nereikia. Tarp kitko labai įtariai žiūriu į panašius kaitaliojimus a lia nokti/nykti. Jeigu A.Kurtinaitis būtų dievas, patikėčiau jo skelbiamomis tiesomis, tačiau, atrodo, kad jis toks dar nėra. Kad jo geri norai, sutinku. Kad jis NORI viską paaiškinti, viskam turėti atsakymą, labai gražu. Tačiau, kad jis viską žino ir viskam TURI atsakymą, labai kvaila.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.