Ginas Žiemys. Eilės
gruodžio 14, 2012 Eilės, Kūrėjai ir kūryba
PAGUODA
Nors virš galvų perkūnai kris
Ir nesiliaus dagiai žydėję,
Talžys ledai ir lietūs merks akis,
Į priekį eisim mes, kaip ėję!
Nors gūdžiame miške vilkų ruja
Ims stūgaut, nirdama iš keršto.
Neabejok, įveiksime ir ją,
Ir kailį pilką jai iškaršim.
Jeigu tau sūrio gabalą numes,
Pelėkautus statys prie kojų,
Apgaule netikėki, nes
Nereikalingas melas rojui.
Kuomet žiauri lemtis nutrems
Į užpustytą, šiaurią salą,
Sugrįšim į senąsias žemines
Ir ten gyvensim kaip gyvenę.
Jeigu, bičiuli, dar ko neramus,
Pajuski įgimtą lietuvio dvasią,
Te ji išsklaido baisumus
Ir trykšta džiugesys tavasis.
© 2012, viršaitis. All rights reserved.
Tik tikras Lietuvis gali taip kviesti. Gera, kad yra tokių žmonių aplink. Būkite, Ginai, ir ateityje tokiu. 20 metų dar mažai. Kažin 40 užteks?