0

3-OJI BALTŲ DVASINIŲ BENDRUOMENIŲ KRIVŪLĖ PRŪSIJOJE(papildyta)

birželio 5, 2013 Baltų bendravimas, Baltų kalbos, KRIVŪLĖ

2013 metai
Baltų tradicinių dvasinių bendruomenių visuotinė metinė sueiga

Jotvingių, prūsų gyvenvietėje, Ožkiniai 42, Punsko valsčius, Seinų apskritis.

2011 metais įvyko pirmasis Baltų tradicinių dvasinių bendruomenių ir jų dvasinių vadovų susirinkimas „Baltų Krivūlė“ Kurtuvėnuose (Lietuva). Antrasis vyko Beverynos apskrityje, Trikatoje (Latvija), kur kartu nusprendėme, jog trečiąją Baltų Krivūlę sušauksime Lenkijoje, Sūduvos žemėje. Todėl šiemet, birželio 7-8-9 d. Sueiga vyks Lenkijoje, Jotvingių, prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose.

Baltų krivūlės 2013 rengėjai:

2013 metų Baltų Krivūlės tema – ŠVENTA UGNIS ir KALBA.

Trečioji baltų sueiga Prūsijoje  tęsia jau besiklostančią tradiciją pasirinkti vieną iš šventenybių ir šį kartą mes skiriame Šviesai, ugniai ir kalbai.

Tebūnie Šviesa – mes taip sakome, kai neviltis ir sąmonėje nežinios tamsa užgožia mūsų gyvenimą. Tada baltų žyniai uždega aukurą, žmonės laužą ar žvakutę ir Gyvoji Ugnis atgaivina ir sustiprina tikėjimu mūsų sielas.

Pasaulis ir mes esame gyvi tik dėl šviesos, kurią skleidžia Saulė ir žvaigždės, Šventoji Ugnis, į kurią kreipiamės Dievų vardais: prūsai kreipdavosi į Pannike, lietuviai į Gabiją, latviai ugnį vadino Uguns. Kalba neatsiejama nuo pažinimo ir sąmonės šviesos. Žodžiai byloja apie stiprų ryšį su šviesa ir ugnimi. Prūsų kalboje šviesa vadinama swāigstan, o Šviesos dievas Swaikstiks. Lietuviai jį pažįsta kaip Švaistiką arba Žvaigždikį( žiūr. simbolį aukščiau). Šviesos Svaikstikio ženklas šiuo metu yra ir Lietuvos baltų tikėjimo bendruomenės “Romuva” simbolis.

Prūsas siejamas su žinojimu apie šventą ugnį, apie ugnies svarbą žmogui. Diena ir daina buvo šviesos ženklas mūsų jausmuose. Žinantys kaip žodžiai kalboje neša džiaugsmą, tikėjimą ir viltį vadinosi mokytojais. Ir Lietuvoje žinomas žodis išprusęs, reiškiantis mokytą, išsilavinusį žmogų. Šie atitikmenys mums primena apie senovės žynius, kažkada mokiusius apie Pasaulio tvarkos dėsnius ir dėsnių priklausymą nuo Dievų.

Ugnis baltams visada buvo pirminė, ji degė Amžinuose Aukuruose prie šventų ąžuolų, šildė žmones lauke ir namuose, pasitikdavo gimstantį ir išlydėdavo mirusį.

Todėl mus vadino ugnies garbintojais.

Šviesa visada siejama su šventumu, todėl ir kalboje žodis šventas kilo iš šviesos. Šviesus yra baltas, priešingas juodai spalvai ir tamsai. Šviesa visada yra viltis ir tikėjimas. Šios baltos spalvos drabužiais šventiškai rengdavosi tiek žyniai, tiek žmonės.

Atgimstanti baltų gentis prūsai neatgaivinę savo kalbos, negalėtų savęs atpažinti kad jie prūsai, kaip lietuviai ir latviai be savo kalbos nesivadintu lietuviais ir latviais. Mūsų baltų kalbos yra panašios, kažkada turėjusios bendras šaknis. Mums baltams kalba yra pirmoji šventenybė, kurios pagalba mes pažįstame pasaulį, išmokome savo vaikus atpažinti kas Dora ir kas netinkama, kaip gyventi santarvėje su Dievais, žmonėmis ir Gamta. Dažnai bendrumą mes pajuntame sėdėdami prie laužo, kur ugnis apjungia visus į vieną ratą ir nuramina, sustiprina mūsų sielas.

Tegu šios trečiosios baltų sueigos-krivūlės ratas vienija baltų tautas, kaip Ugnis apjungia prie jos atėjusius. Tegu baltų kalbos atgimsta, stiprėja ir plečiasi.  Kaip ugnis išsklaido tamsą, taip baltų vienybės šviesa išsklaido nepasitikėjimą ir paverčia bendru tikėjimu.

Bylokime, Šviesos mums Visiems

Krivūlės darbo kalba bus lietuvių kalba, verčiama į latvių, prūsų ir lenkų kalbas. Krivūlės medžiagą numatoma išleisti atskiru leidiniu.

DALYVIŲ REGISTRACIJA

Lietuvių kalba

ANKETA_paraiska20130607,

Prūsų kalba

Swintan pannu be bila. pru, Baltiska Kriwuli. pru

Latvių kalba

ANKETA_pieteikums_20130607_LVBALTU_KRIVULE_programma_LV
UGNIS IR KALBA LV

Lenkų kalba

Krivula Baltow PL, Baltycka Krivule.program PL

KRIVŪLĖS PROGRAMA
(Lenkijos laiku), Lietuvos ir Latvijos laikas yra 1 valanda daugiau nei Lenkijoje. Jei Lenkijos laikas 12:00, tai Lietuvoje 13:00

Penktadienis, birželio 7d.

1400 – 1600 – dalyvių registravimas, įsikūrimas,

1730 – Baltų Krivūlės atidarymas, ugnies apeigos Alkoje,

1830 – bendra vakarienė Latvių name,

1900 – Jotvingių, prūsų gyvenvietės lankymas,

2000 – bendra vakaronė prie laužo su dainomis ir šokiais.

Šeštadienis, birželio 8d.

730 – pusryčiai,

840 – iškilmingas vėliavų pakėlimas, himnų giedojimas (Prūsijos, Lietuvos, Latvijos) oficialūs pasisakymai – prie Durbės mūšio paminklo,

930 – 1230 – konferencija – pranešimai,

1300 – 1400 – pietūs,

1400 – 1500 – Prūsų apvalaus stalo nutarimai (dalyvaujant latviams ir lietuviams),

1500 – 1700 – konferencija – pranešimai ir išvados, nuomonių pristatymas,

1700 – 1730 – vakarienė,

1730 – 2000 – Sūduvos piliakalnių, pilkapių ir alkakalnių žiedo lankymas (dabartinės Lenkijos teritorijoje),

2000 – Baltų Krivūlės uždarymo ir Tradicijos stiprinimo apeigos, vakaronė prie laužo.

Sekmadienis, birželio 9d.

Išvykimas.

*************************

PRŪSŲ KALBA

Baltiskas senrīnksenes (kriwūlis) tēman en 2013 m. – Swintan pannu be bilā

Tīrts baltiskas senrīnksenis en Prūsai ēmpirsin sadinna jāu etwijāntin si etrīnktas swintiskwas tradiciōnin be šin rēizan ast palīkitan swāikstu, pannu be billai.

Seīsei swāikstisku – bilāimai, kaddan perdwigubasnā be niaušaudiwīngisku  ebstegge nūsan gīwatan. Staddan baltan zinātajs endegga upperausnas altārin, zmūnei panniskan adder liktins be gīwan pannu etprīskina be enspārtina drūwin nusēisan dūsin.

Swītan be mes ekzistīmai dīnkun swāikstu, kawīdan dāst nūmans Saūli be lāuksnas, Swintan pannu, prei kawīdan wartinnimai si en Dēiwan emnin: Prūsai wartinna si prei Pannike, Laītawjai prei Gabeja, Lattawjai prei Uguns. Bilā ast nišlaitinnaminan  en swāikstas pazināsnas be aumenewīngiskwas kōntekstu. Bilāi wīdikaui spārtan sēisnan sirzdau swāikstan be pannu. Prūsiskai swāikstan ast bilītan „swāikstan”, adder swāikstas Dēiws „Swāikstiks”. Laītawjai pat pazināi tennan kāigi „Švaistiką” adder „Žvaigždikį”. „Švaistiklio” zentlin tēntiskai ast  Romuvas simbōlin.

Prūss ast ristan sen waīsnan ezze swintan pannu be ezze swintas pannus zentlisnan en zmūnes gīwatai. Deinā be dainā bēi swāikstas zentlin en nusēimans seīlins. Zinātajans, kawīdai waīda kāi wirdāi en billai enpīda tuldīsnan, drūwin be nadruwīsnan, bilāi dei mukinnewjai. En Laītawai ast zinātan wīrds išprūsęs zentlīnts iztikīnts zmūi. Šāi determinantai (atitikmenys) preiminijja nūmans ezze prawūrans kriwwins (žynys), kawīdai wūrai mukinnusis ezze swāikstas rīkas tikrōmins be tenēisan perlānksnan ezze Deiwammans.

Pannu wisaddan bēi na pirman deīktan per Dēiwans, tennan lāpau na prābutiskan upperausnas altārin prei swintans anzanans, tappinuns zmūnins en butammans be izwinandau, ebkaīlina gemāntins be zignāi aulaūwusins.

Stesse paggan bilāi dei mans per pannus zmūnintajans.

Swāikstisku ast wisaddan sēitan sen swintiskwan, stesse paggan en billai wīrst swints perēit ezze wīrdan swāikstisku. Lāuks ast gaīlin, ēmprikistalīntin kīrsnasmu be timrāmans bārwins. Swāikstisku ast wisaddan nadruwisnā be drūwis. Gaīlai rūkai bēi lānkinan be māuki dins kriwwjai (žyniai), kāigi dīgi zmūnei.

Etgemānti prūsan gintu šlāit swajjan billas gaiwīnsnan, ni mazīlai identificītun si be jāustun si prūsai, kāigi laītawjai be lattawjai šlāit swajjan billin ni bilīlai si laītawjai be lattawjai. Baltiskas billas ast palīgu, wūrai turēi drāugan saknin. Nūmans, baltamans bilā ast swintisku, kawīdsei dīnkun pazinnimai swītan, mukinnimai swajjans malnīkans pazinātun, ka ast rāman adder ka ni be kāigi giwītwei en līguswaru sen Dēiwans, zmūnins be Dabban. Spārtai deznai mes jāutimai perōnin sīndantei prei panniskan, kwei pannu sejja mans en aīnan skrittan be pakīwina, spārtina nūsans dūsins.

Tirtī senrīnksenes – baltiskas kriwūlis kōnferenci sēisei wissans baltan gintuns, kāigi pannu sejja šans, kawīdans ast prei tennan preigūbusis. Baltiskas billas etgīmsei, spārtinsei si, be paplattinsei si. Kāigi pannu sklajja timran, tīt baltan aīnibis swāikstan sklaīsei niaušaudīnsnas be kitawīdina din en drāugan drūwin.

Baltų dvasinę sueigą-Krivūlę skelbia jotvingių, prūsų bendrija

© 2013, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.