Pamatykite, kas nutiktų, jei asteroidas rėžtųsi į jūsų miestą
rugsėjo 21, 2014 Astronomija, Mokslas
Projektas „The Killer Asteroids“ parodo, kokiu mastu būtų padaryta kosminio kūno žala, jei šis susidurtų su mūsų planeta. Padarinių intensyvumą galima pasitikrinti konkrečioje vietoje: pavyzdžiui, kokia Lietuvos teritorijos dalis būtų nušluota nuo žemės paviršiaus, jei tam tikro dydžio asteroidas trenktųsi į Vilnių.
NASA ir Vašingtono Nacionalinio mokslo fondo (NMF) finansuotas projektas leidžia numatyti katastrofos mastą, kurį padarytų į tam tikrą Žemės tašką atsitrenkęs asteroidas ar kometa.
Žalos mastas Lietuvos teritorijoje, jeigu didelis asteroidas trenktųsi į sostinę.
Išbandyti programą galite čia. Interaktyvi skaičiuoklė veiks, jeigu jūsų naršyklėje bus įsidiegtas „Google Earth“ papildinys.
Šioje programoje daroma prielaida, kad mažas asteroidas (maždaug 2,4 metrų pločio) prilygsta mokyklos autobuso dydžiui. Vidutinis asteroidas užima tris futbolo stadionus (maždaug 329 metrų pločio). Na, o didelio, 20 km per sekundę lekiančio, asteroido plotis būtų apie 1931 metras.
Maža ledinė kometa traktuojama kaip 109 metrų dangaus kūnas. Vidutinė kometa yra beveik kilometro skersmens. O didžiausia ledinė milžinė šiame modelyje yra 9656 metrų skersmens.
Vartotojai gali pasirinkti bet kurį iš šių dangaus kūnų bei bet kokį tašką visame pasaulyje, į kurį galimai jis pataikytų. Tuomet žemėlapyje yra išskiriama teritorija, kuri labiausiai nukentėtų nuo šio įvykio. Skirtingomis spalvomis yra pažymimas ir žalos stiprumas.
Pavyzdžiui, dideliam akmeniniam asteroidui trenkus į Vilnių praktiškai visą didmiesčio plotą užimtų krateris, net Kaune būtų juntamas 7 balų žemės drebėjimas, perimetru iki pat Šiaulių ir Biržų nugriūtų pastatai. Vakarų Lietuvoje, Rygoje ar Kaliningrade nuo sprogimo užsidegtų drabužiai, susidūrimo padarinius justų net Talinas ir Kijevas: šių miestų gyventojai patirtų pirmojo laipsnio nudegimus.
Visi šie skaičiavimai buvo grindžiami Purdue universiteto profesoriaus Robert Marcus bei jo kolegų sukurtais modeliais. Pagal jį, jeigu prieš savaitę su Žeme prasilenkęs asteoridas 2014 RC būtų rėžęsis tiesiai į Žemę, jis pradėtų irti būdamas 63 km nuo žemės paviršiaus. Maždaug 23 km aukštyje jis virstų nuolaužų debesimi, o smūginis oro gūsis mus pasiektų maždaug 1,17 minutės vėliau. Sukelto garso stiprumas prilygtų intensyvaus eismo keliamam triukšmui.
Šis asteroidas arčiausiai žemės praskriejo šį sekmadienį virš Naujosios Zelandijos 18.18 val. Lietuvos laiku. Žemė nuo jo nenukentėjo, tačiau, kaip praneša NASA, asteroido orbitoje mūsų planetos „apylinkės“ dar atsidurs ir ateityje.
technologijos.lt
© 2014, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
