Baltų žinyčios vartai

0

Apie sparnuotų posakių kilmę

viršaitis gruodžio 8, 2014 Kultūra, Paveldas, TAUTOSAKA

Spaudos antis

Taip vadinama pramanyta žinia arba naujiena spaudoje. Posakio kilmės versijų yra keletas, tačiau įtikimiausiai skamba vokiškoji. XVIII a. šios šalies spaudos leidėjai nepatikrintas naujienas žymėdavo lotynišku prierašu NT (non testatur – nepatikrinta). Kadangi NT vokiškai tariama „ente“ (o tai reiškia „antį“), anties vardas ilgainiui prilipo ir sąmoningai skelbiamai klaidingai ar nepatikrintai informacijai.

Sveikame kūne sveika siela

Romėniškos kilmės posakis. Kiek perfrazuotas jis aptinkamas Juvenalio 10 satyroje: „Reikia melsti dievų, kad sveika siela būtų sveikame kūne.“ Beje, romėnams buvo žinomas ir dar kitoks frazės variantas: „Sveika siela retai būna sveikame kūne.“ Taigi, pirminė posakio prasmė: reikia siekti kūno ir sielos sveikatos, nes sveikas kūnas dar neužtikrina sielos sveikumo. Deja, mūsų dienomis frazė dažnai suvokiama tiesiogiai: esą reikia lavinti kūną, o sielos sveikata atsiras savaime.

Štai kur šuo pakastas

Atrodytų, beprasmis žodžių kratinys, tačiau jis reiškia esmės, tikrosios priežasties atradimą. Posakio kilmė tiksliai nėra nustatyta.

Viena austrų legenda byloja, kad šuo išgelbėjo gyvybę XVI a. austrų karvedžiui Sigismundui Altensteigui. Ištikimą šunį jis palaidojo prie savo namų sienos ir pastatė jam paminklą su padėkos užrašu. Garsas apie tai pasklido po apylinkes ir visi traukė prie karvedžio namų, norėdami sužinoti, kurgi tas šuo pakastas.

Pagal kitą versiją, šis posakis kilęs iš folkloro. Senovėje žmonės tikėjo, kad su lobiu piktadariai ar plėšikai į žemę užkasdavo ir juodą šunį – šio vaiduoklis turėjo apsaugoti brangenybes nuo neprašytų svečių. Vokiškai kalbančiuose kraštuose šunimis taip pat vadinti ypač šykštūs žmonės (jų godumas ir niurzgėjimas sietas su šuns urzgimu), apie juos buvo sakoma, kad jeigu tik galėtų, nusineštų visus savo turtus į kapą.

Tarp kūjo ir priekalo

Šis posakis apibrėžia itin sudėtingą situaciją, kai pavojus gresia iš dviejų pusių. Būtent tokią padėtį 1868 m. romane „Kūjis ir priekalas“ aprašė vokiečių rašytojas Friedrichas Spielhagenas.

Tyla – pritarimo ženklas

Panašus posakis aptinkamas Sofoklio tragedijoje „Trachinietės“: „Argi tu nesupranti, kad savo tylėjimu sutinki su kaltintoju?“ Posakis silentium videtur confessio aptinkamas ir popiežiaus Bonifaco VIII (1235–1303) laiškuose.

Varnas varnui akies nekirs

Tai reiškia, kad piktadariai nesunkiai randa bendrą kalbą ir dažnai kenkia kitiems, bet ne panašiems į save.

Posakis aptinkamas XVI a. britų autoriaus ir antikinių tekstų vertėjo Jameso Sandfordo „Malonumų sode“, nors yra antikinės kilmės.

Vienybėje – jėga

Ko gero, ši frazė yra itin senos kilmės, tačiau jos populiarinimas priskiriamas Austrijos-Vengrijos imperatoriui Pranciškui Juozapui I (1830–1916), kuris jį nuolat viešai kartojo. Devizas turėjo politinę prasmę: Austrijos-Vengrijos imperijos galybė priklausė nuo taikaus ir vieningo visų jos tautų sugyvenimo.

Vilkas ėriuko kailyje

Taip paprastai sakoma apie tuos, kurie dedasi romūs ir draugiški, o iš tiesų yra plėšrūs ir pikti.

Iš Evangelijos pagal Matą: „Sergėkitės netikrų pranašų, kurie ateina pas jus avių kailyje, o viduje yra plėšrūs vilkai“ (7, 15).

Visi lygūs, bet kai kurie lygesni

Šiuo ironišku posakiu savo knygoje „Gyvulių ūkis“ (1945) amerikiečių rašytojas George’as Orwellas iliustruoja situaciją, kai deklaruojant visuotinę lygybę sau siekiama išskirtinių teisių.

Viskam savas laikas

Taip sakome, kai norime išlaukti tinkamo momento ar perspėti pernelyg skubančius.

„Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti, laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta. Laikas žudyti ir laikas gydyti, laikas griauti ir laikas statyti. Laikas verkti ir laikas juoktis, laikas gedėti ir laikas šokti. Laikas išmėtyti akmenis ir laikas juos surinkti, laikas glamonėtis ir laikas nesiglamonėti. Laikas ieškoti ir laikas pamesti, laikas laikyti ir laikas išmesti. Laikas perplėšti ir laikas susiūti, laikas tylėti ir laikas kalbėti. Laikas mylėti ir laikas nekęsti, laikas karui ir laikas taikai“ (Mok 3, 1–8).

Žmogus žmogui – vilkas

Šiuo posakiu dažnai apibūdinamas žmonių polinkis į tarpusavio konfliktus.

Frazė aptinkama Tito Makcijaus Plauto (apie 250–184 pr. m. e.) komedijoje „Asilai“. Beje, autorius manė, kad žmonių egoizmas yra prigimtinis, tad būtent iš čia ir kyla visi kivirčai bei nesutarimai. Vėliau daug dėmesio šiam teiginiui skyrė anglų filosofas Thomas Hobbesas (1588–1679), kuris rašė, kad iš vienos pusės žmogus žmogui yra kažkas didingo, o iš kitos – vilkas

Žuvis pūva nuo galvos

Posakis priskiriamas Plutarchui, nors originale vietoj žodžio „pūva“ yra „dvokia“. Komentuodamas šią antikinę patarlę Erazmas Roterdamietis rašė, kad ji skirta blogiems valdovams, kurie savo sugedimu užkrečia visą liaudį.

Nugalėtojų neteisia

Posakis reiškia, kad nugalėję bet kokiomis, netgi pačiomis žiauriausiomis priemonėmis retai yra teisiami, nes tie, kas galėtų tai padaryti, arba yra sunaikinti, arba nedrįsta, arba tiesiog baiminasi nugalėtojų galybės, nuolaidžiauja jai.

Pasak vienos legendos, frazė priskiriama Rusijos imperatorei Jekaterinai II, kuri prašyme teisti garsųjį karvedį Aleksandrą Suvorovą savo ranka parašė: „Nugalėtojų neteisia.“ Deja, Rusijos istorikams nepavyko rasti jokių to patvirtinimų. Užtat Romos istoriko Tacito darbuose randame kitokį posakio variantą: „Nugalėtojų niekas neprašys pasiaiškinti“ (Istorija, IV, 14).

Nuo didaus iki juokingo – vienas žingsnis

Bent jau du rašytiniai šaltiniai priskiria ši posakį Napoleonui Bonapartui. Apie tai užsimena tiek jam artimas žmogus abatas Dominique’as de Pradtas, tiek jo dvariškė Clara Rémusat. Paprastai manoma, jog Napoleonas puikiai suvokė, kad jo didybė paremta tik pergalėmis ir pavirs nieku po pirmų skausmingų pralaimėjimų. Šiandien neretai šią frazę galima išgirsti taikant žmonėms, kurie norėdami be pagrindo pasipuikuoti dažnai tai daro kvailai ir netinkamai.

Nuoga tiesa

Tai akivaizdi, niekuo nepridengta tiesa, kurią visi mato ir puikiai suvokia, kad ir kokia nemaloni ji būtų. Šie žodžiai aptinkami romėnų poeto Horacijaus 24 odėje: „Teisingumo sesuo, nepaperkamoji garbė, sąžinė, nuoga tiesa?“

Tiesos deivę Veritas romėnai dažnai įsivaizdavo kaip nuogą merginą, o tai savo ruožtu simbolizavo nepridengtumą, nuogumą. Beje, lietuviškas posakis „gryna tiesa“ yra simbolinis „nuogos tiesos“ analogas.

Pakėlęs kardą nuo kardo ir žus

Šis posakis reiškia, kad kiekvienas pakilęs prieš kaimynus karu galiausiai bus sunaikintas to paties karo. Frazė dažnai tariama kaip rūstus įspėjimas.

Nors jos atsiradimas kartais siejamas su Kristaus žodžiais iš Evangelijos pagal Matą („Tuomet jie pripuolę nutvėrė jį ir suėmė. Ir štai vienas iš Jėzaus palydovų ištiesė ranką, išsitraukė kalaviją, puolė vyriausiojo kunigo tarną ir nukirto jam ausį. Bet Jėzus jam tarė: „Kišk kalaviją atgal, kur buvo, nes visi, kurie griebiasi kalavijo, nuo kalavijo ir žus“; 26, 50–52), panašus posakis buvo žinomas dar antikos pasaulyje.

Paukščių kalba

Taip vadinama sudėtinga, pernelyg moksliška ir specializuota arba neįprasta, ausiai keistai skambanti svetimų, ypač tolimų tautų kalba. Posakio kilmę ganėtinai sudėtinga nustatyti.

Senovėje buvo tikima, kad paukščiai ir žvėrys kalba savaip, tad kažkokiu stebuklingu būdu jų kalbą pradėjęs suprasti žmogus gali sužinoti daug paslapčių. Europos tautų mitologijoje žinomi stebuklingi paukščiai, kurie pašnabždėdavo dievams naujienas iš viso pasaulio. Okultinėje Europos literatūroje paukščių kalba vadinami tik išrinktiesiems suprantami, sudėtingų simbolinių analogijų persmelkti traktatai. Viename iš XVI a. Moskovijoje rašytų laiškų prašoma pranešti „paukščių kalba“ (tikriausiai tam tikrų sutartų signalų sistema), kai Krymo kariauna ryšis pulti.

Pinigai nekvepia

Žymusis posakis siejamas su Romos imperatoriumi Vespasianu ir jo mokesčiu už išvietes.

Svetonijus „Cezarių gyvenime“ rašo, jog Titas (imperatoriaus Vespasiano sūnus) priekaištavo tėvui, kad ir už išvietes jis ima mokestį; tuomet tas paėmė monetą iš pirmojo pelno ir prikišo sūnui prie nosies, klausdamas, ar ta dvokia. „Ne“, – atsakė Titas. „O juk tai pinigai už šlapimą“, – tarė Vespasianas.

Platoniška meilė

Taip vadinamas dvasiniu potraukiu paremtas jausmas be fizinės aistros. Šis posakis siejamas su senovės graikų filosofo Platono kūriniu „Puota“, kuriame samprotaujama apie „tikrąją“, fiziniais troškimais neparemtą meilę.

Politinė prostitutė

Taip vadinamas politinis karjeristas. Tas, kas pagal politines nuotaikas šalyje ar iš naudos sau be sąžinės graužaties keičia įsitikinimus, partijas ir pan.

Dažnai šis posakis priskiriamas Leninui, kuris politinius priešininkus iš tiesų nesibodėdavo vadinti prostitutėmis, tačiau sąvoka „politinė prostitutė“ pirmą kartą aptinkama 1918 m. sausio pradžios bolševikinės „Pravdos“ numeryje, kuriame iškart po pasikėsinimo į Vladimirą Iljičių isteriškai rėkiama apie „išnaudotojų“ samdomas „visas politines prostitutes“.

Raganų medžioklė

Frazė dažniausiai reiškia tariamų kaltųjų paiešką ir primena mums apie tuos laikus, kai Europoje buvo persekiojamos, teisiamos ir deginamos „raganos“.

Šiuolaikine prasme posakis „raganų medžioklė“ pirmą kartą pavartotas XX a. viduryje JAV, kai respublikonų partijos senatoriaus Josepho McCarthy (1908–1957) pastangomis buvo sudaromi visų komunistų partijai priklausančių ar komunistinei ideologijai simpatizuojančių JAV valdininkų sąrašai. Daugelis iš jų prarado darbą ar kitaip nukentėjo. Beje, kaip išaiškėjo vėliau, į juoduosius McCarthy sąrašus pateko daug niekuo dėtų žmonių, tad „raganų medžiotojo“ veikla buvo pasmerkta aukščiausiu valdžios lygmeniu.

Saugoti kaip akies vyzdį

Tai reiškia akylai sergėti, itin tausoti, reikalui esant ginti visomis priemonėmis. Čia akies vyzdys suvokiamas kaip regos sinonimas, o rega – svarbiausias žmogaus ryšys su aplinkiniu pasauliu.

Iš Biblijos: „Jis rado jį dykumoje – tyruose vaitojančios dykumos. Apglėbė jį, rūpinosi juo, saugojo jį kaip savo akies vyzdį“ (Įst 32, 10).

Bus daugiau

 Pagal: Вадим Серов. Энциклопедический словарь крылатых слов и выражений.
Москва: Локид-Пресс, 2003

Parengė Vitalijus Michalovskis

© 2014, viršaitis. All rights reserved.