Įdomūs faktai apie sostinės gatvių pavadinimus
*Vokiečių gatvė (lenk. Niemiecka, vok. Deutschegasse) taip pavadinta dėl savo gyventojų: dar LDK laikais čia įsikūrusių Vakarų pirklių bei amatininkų. Žinoma, anaiptol ne visi jie buvo vokiečiai, tačiau būtent šios tautos atstovai, matyt, sudarė didžiąją jų dalį. Pasak Vilniaus praeitį tyrinėjančių istorikų, vakariečiai pavertė savo gatvę savotiškų „finansiniu miesto centru“: čia klestėjo prekyba, amatai, virė to meto verslai.
Vienu metu Vokiečių gatvė vadinta Monetų gatve (lenk. Monetowa) dėl šioje vietoje iki pat XVIII a. pabaigos veikusios Vilniaus monetų kalyklos. Beje, Antrojo pasaulinio karo metais pusė Vokiečių gatvės buvo tiesiog sugriauta. Štai kodėl vienoje šios gatvės pusėje stūkso seni pastatai, o kitoje – sovietinės statybos.
*Senųjų Trakų bei Rūdninkų gatvių pavadinimai priminė kelionės kryptį ir vedė link to paties pavadinimo miesto vartų. Iki mūsų dienų ši siena išliko tik fragmentiškai.
*Pylimo gatvė (lenk. ulica Zawalna) nutiesta palei pietinį buvusios Vilniaus gynybinės sienos pakraštį. Paprastai gatvės pavadinimas aiškinamas tuo, kad kadaise Vilniaus įtvirtinimai buvo sustiprinti ir ištisiniais žemių pylimais. Pagal kitą versiją, dabartinės Pylimo gatvės vietoje prekiauta iš sostinės apylinkių suvežta į krūvas suversta mediena.
*Bokšto gatvę dar XX a. pradžioje vietos lenkai vadindavę ulica Bakszta. Lenkišką šio žodžio etimologija išvesti gana problematiška, o štai lietuvišką – visiškai nesudėtinga. Tiesa, nežinoma kur tas hipotetinis bokštas galėjęs stovėti.
*Vingrių gatvės pavadinimas taip pat baltiškos kilmės ir, kaip yra manoma, kilo nuo vingraus, ten tekėjusio upelio. Lenkai gatvę vadino Wingry, o rusai, matyt nežinodami tikrosios pavadinimo kilmės bei prasmės, negrabiai perdirbo lenkišką Wingry į rusišką Vengerskij pereulok (Vengrų skersgatvį).
*Senųjų vilniečių mėgstama Didžioji Pohuliankos gatvė (lenk. Wielka Pohulianka) Jono Basanavičiaus vardu pirmąkart pavadinta atgavus Vilnių 1940 m. Verčiant iš slavų kalbų „pohulianka“ reiškė pasivaikščiojimų ar iškylų vietą. Šiuo pavadinimu neretai įvardytas ir visas aplinkinis Vilniaus priemiestis. Beje, kartais dabartinė J. Basanavičiaus gatvė tiesiog vadinta Trakų keliu (lenk. Trocki trakt), nes vedė būtent į Trakus.
*Kalvarijų gatvė susiformavo senojo kelio vietoje, kuris tęsėsi iki pat Kalvarijos šiauriau tuometinės sostinės. Vadinamoji Vilniaus Kalvarija – tai XVII a. statytas religinės paskirties kompleksas LDK pergalei prieš rusus 1655 – 1661 m. kare pažymėti. Įdomu tai, kad verčiant iš lotynų kalbos žodis „kalvarija“ reiškia kaukolę. Taip lotyniškai vadinta Golgota – kalnas, ant kurio buvęs nukryžiuotas Kristus.
*Priešingoje Žaliojo tilto pusėje prasidedanti Vilniaus gatvė tokį pavadinimą gavo ne visai teisingai išvertus senąjį lenkiškąjį. Kadaise tai buvo Vilijos (Neries), o ne Vilniaus gatvė, kuri prasidėdavo ties senąja Neries perkėla, o pasibaigdavo sulyg Vokiečių gatve. Kitas istorinis, tačiau mažiau žinomas Vilniaus gatvės pavadinimas – šv. Kotrynos gatvė (ulica Šw. Katarzyny) pagal netoliese esančią bažnyčią.
Beje, kartais tvirtinama, kad dabartinė Naugarduko gatvė savo metu tinkamai išvertus jos pavadinimą iš tiesų turėtų vadintis Naujamiesčio gatve. Anot šios versijos šalininkų, prasminė painiava gavosi todėl, kad Nowogrodzka ulica galima versti ir „Naugarduko“, ir „Naujamiesčio“ gatvė.
*Pirminis, caro laikais suteiktas Gedimino prospekto pavadinimas – Šv. Georgijaus (Jurgio) prospektas. Savo pavadinimą jis gavo nuo netoli esančios Šv. Jurgio bažnyčios, kuri dabar yra K. Sirvydo gatvėje. Lenkmečiu prospektas vadintas Adomo Mickevičiaus vardu, sovietmečiu – Stalino, o paskiau – Lenino prospektu.
*Senojoje Vilniaus dalyje yra ir „profesinių“ gatvių. Stiklių gatvės pavadinimas siejamas su pirmąją LDK teritorijoje 1547 m. įkurta stiklo manufaktūra, Liejyklos g-vė – su nuo XVIII a. čia veikusia varpų liejykla, Odminių – su šalimais plušusiais odininkais.
*Mėsinių gatvė cariniais laikais dar kartais vadinta Apsirijėlių skersgatviu (rus. Obžornyj pereulok). Ji skyrė istorinį Vilniaus žydų getą nuo krikščionių gyvenamų kvartalų, o abiejose gatvės pusėse tradiciškai prekiauta mėsa. Netoli dabartinės Arklių gatvės nuo seno veikė Arklių turgus (lenk. Konski targ), mažytė Literatų gatvelė XX a. pradžioje garsėjo savo knygų krautuvėlėmis.
*Pati siauriausia sostinėje laikoma Skapo gatvė (lenk. Skopowka) kadaise taip praminta karališkojo sekretoriaus Stanislovo Jokūbo Skopo garbei, kuris XVI a. iš pranciškonų vienuolių čia įsigijo žemės sklypą.
© 2015, viršaitis. All rights reserved.