0

Kraštotyros muziejaus archeologijos rinkinys

birželio 3, 2015 Muziejai

Dovilas Petrulis\\

Panevėžio kraštotyros muziejaus 90 metų jubiliejui skirtas straipsnių ciklas „Susitikime muziejuje“. Pažymint šią sukaktį dera priminti apie seniausius muziejuje sukauptus eksponatus. Vienas seniausių Panevėžio kraštotyros muziejuje yra archeologijos rinkinys, jo formavimas yra reikšminga muziejaus istorijos dalis. Senasis archeologijos rinkinys puikiai iliustruoja Panevėžio kraštotyros muziejaus sukauptas vertybes, perteikia nekilnojamo kultūros paveldo reikšmę, suteikia realų kilnojamųjų materialių kultūros vertybių vaizdinį.

Panevezio krastotyros muziejus

Archeologiniai eksponatai muziejuje pradėti kaupti ir saugoti nuo muziejaus įkūrimo. Šiam rinkiniui pagrindą padėjo Gimtajam kraštui tirti draugijos narių – mokytojo J. Elisono, notaro J. Moigio, mokytojų P. Bliumo, P. Būtėno asmeninės kolekcijos, padovanotos 1925 m. įsteigtam Panevėžio muziejui. Didžiąją rinkinio dalį jiems padėjo surinkti mokiniai.

Buvo išleistas J. Elisono Panevėžio krašto archeologinių paminklų sąrašas. J. Elisonas pateikė surinktas žinias apie įvairias šio krašto vietoves, tuo metu žinomus, naujai surastus archeologinius paminklus. Suskirstė paminklus į grupes: akmenys su žymėmis, kapinynai, paskendusios bažnyčios, piliakalniai, stabmeldžių kulto vietos, prancūzkapiai, švedkapiai ir kt. Tuo metu rinkinį sudarė apie 500 radinių. Tarpukariu Panevėžio krašto archeologinių paminklų žvalgyme kartu su žymiais mokslininkais, tokiais kaip P. Puzinas, P. Tarasenka, E. Volteris, dalyvavo ir Panevėžio muziejaus darbuotojai A. Banelis, A. Kasperavičius, kurie pavienius radinius kaupė muziejuje.

Pirmuosius ardomų laidojimo paminklų Uliūnuose, Paželvaičiuose archeologinius tyrimus Panevėžio kraštotyros muziejus organizavo 1959–1960 m. (vad. D. Andrašiūnaitė). Nuo 1975 m. muziejaus archeologijos rinkinį formavo ir puoselėjo, tyrimams vadovavo ilgametė Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotoja, archeologė, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Alfreda Petrulienė, ištyrusi Aukštaitijoje per 40 paveldo objektų, iš jų sukaupusi muziejui didesnę rinkinio dalį – daugiau kaip pusantro tūkstančio įvairių laikotarpių archeologinių radinių. Jos iniciatyva archeologijos rinkinys buvo profesionaliai, sistemiškai tvarkomas.

Kraštotyros muziejus

Radiniai atrinkti pagal grupes, tipus, konservuoti, sudaryti detalūs inventoriaus aprašai, kartoteka, radinių piešiniai, sukauptas archeologinių ataskaitų fondas. Individualiai ir drauge su Lietuvos archeologais Panevėžio rajone tyrinėti reikšmingi krašto kultūrai archeologijos paminklai: Tarnagalos piliakalnis, Pašilių, Tiltagalių, Berčiūnų, Pajuosčio pilkapynai, Barinės, Baroniškių-Jutiškių, Kučių-Linonių, Užkalnių, Drąseikių, Upytės, Sabonių, Panevėžio ir kt. kapinynai.

Tyrinėtų kapinynų medžiaga saugoma archeologijos rinkinyje. Šiuo metu archeologijos rinkinyje sukaupta arti 4000 eksponatų. Beveik pusę jų sudaro akmens ir bronzos amžių darbo įrankiai, ginklai. Saugomas titnago dirbinių inventorius (kirveliai, nuoskalos, skeltės, spec. paskirties dirbiniai), kuris yra patekęs iš Panevėžio apylinkių: Karsakiškio, Pukiškio, Uoginių, Piniavos ir kt. Išskirtinė rinkinio kolekcija – akmeniniai kirveliai, kurių surinkta arti 500 vnt.

Pastaruoju metu archeologijos rinkinį papildė radiniai iš Panevėžio senamiesčio kapinių, miesto istorinės dalies, Panevėžio rajono dvarų. Senojo Panevėžio miesto kapinyno, XVI–XVIII a. pr. radinių kolekciją sudaro 626 vnt. saugomų eksponatų. Iš jų 341 moneta, kostiumo aksesuarai (138 vnt.), simbolinės įkapės (žiedai, dievonalijos ir pan. 67 vnt.), buities daiktai (peiliai, skustuvai, 33 vnt.). Reikšmingą rinkinio dalį sudaro Panevėžio miesto istorinės dalies (senamiesčio) XVII–XIX a. naujausių archeologinių tyrimų radiniai: žiestų dubenėlių, puodų, indų, koklių fragmentai ir šukės, buities reikmenys, monetos. Saugomi archeologijos rinkinio eksponatai yra konservuoti, restauruoti, įtraukti į apskaitą.

Kraštotyros muziejus.

2004 m. įrengta muziejaus archeologinė ekspozicija apima laikotarpį nuo pačių seniausių laikų – akmens amžiaus iki XVI a. ir atspindi gyvenimą Panevėžio krašte. Kuriant ekspoziciją panaudoti Panevėžio kraštotyros muziejaus saugyklose sukaupti archeologiniai eksponatai – nuo pirmosiose prieškarinėse muziejaus archeologinėse ekspedicijose surinktų daiktų iki pastarojo dešimtmečio archeologinių tyrimų medžiagos. Didžioji dalis eksponatų, iliustruojančių Panevėžio krašto priešistorę, perimta iš seno muziejaus rinkinio, kita – nuoseklių archeologinių tyrimų, žvalgomųjų ekspedicijų rezultatas. Lankytojai gali susipažinti su archeologinėmis kultūromis, periodizacija, laidosenos pokyčiais, Panevėžio krašto lobiais. Pamatyti, kaip palaipsniui perimant naujas gamybos ir žaliavos apdorojimo technologijas keitėsi įrankiai, jų formos. Susipažinti su autentiškais ir rekonstruotais eksponatais. Patiems pabandyti pagaminti akmeninį kirvį.

Panevėžio kraštotyros muziejaus istorikai su archeologais rengia parodas, konferencijas, dalyvauja šalies archeologų konferencijose, publikuoja tyrinėjimų medžiagą, nuolat informuoja visuomenę apie naujausius darbus ir atradimus miesto bei krašto spaudoje.

Panevėžio kraštotyros muziejus neabejinguosius archeologijai ir senovės praeičiai kviečia bendradarbiauti. Kilnojamojo kultūros paveldo dirbiniams muziejuje suteikiama ekspertizė, vertinimas, nustatoma paskirtis. Kviečiame visus radus akmeninių ar metalinių dirbinių, ar spėjamų senovinių dirbinių atnešti į Panevėžio muziejų, parodyti specialistams.

Pastaraisiais metais pagal iš miestiečių gautą informaciją archeologams pavyksta atrasti naujų archeologinių objektų, juos išsaugoti. Archeologas Dovilas Petrulis kaupia medžiagą apie Panevėžio krašto praeitį, lokalizuoja radvietes. Neabejojama, kad net ir fragmentiškai išlikę radiniai gali teikti naujų užuominų atradimams ir archeologijos mokslo tyrimams.

Sekunde.lt

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.