0

Top 10 lankomiausių Lietuvos ežerų: būtų nuodėmė jų nepamatyti

birželio 22, 2015 Gamta, PARKAI

Parengė Rūta Levickaitė\\
Visus šiuos ežerus vasarą tikrai verta aplankyti.

Tauragno ežeras

Visi dar mokykloje mokėmės, kad giliausias ežeras Lietuvoje yra Tauragnas. Aukštaitijos nacionaliniame parke, Utenos rajone, tyvuliuojantis ežeras ties giliausia vieta siekia 62,5 metro.

Tauragno ežeras (CC-SA/ I.Hugo.arg. nuotr.)

Tauragno ežeras (CC-SA/ I.Hugo.arg. nuotr.) Tauragno ežeras (CC-SA/ I.Hugo.arg. nuotr.) © Creative Commons

Šį ežerą bent kartą gyvenime privalėtų pamatyti kiekvienas lietuvis. Juo labiau, kad vasaros metu galima mėgautis ne tik skaidriu vandeniu ir jame plaukioti, bet ir plaustais ar baidarėmis pasiekti jo viduryje esantį pusiasalį, pasigrožėti dešinėje Tauragno ežero pakrantėje esančiu vienu aukščiausių Lietuvos piliakalnių – Taurapiliu, paganyti akis į ežerą juosiantį kalvotą vietos reljefą. Įdomu ir tai, kad šiam ežerui yra būdingi itin aukšti – iki 40 metrų siekiantys krantai. Šilčiausias vanduo būna liepą ir rugpjūtį ir siekia apie 19 laipsnių.

Mėgstantiems poilsiaujant užmesti meškerę, Tauragnas gali pasiūlyti daug žuvies – žvejai pasakoja, kad čia gausu seliavų, stintų ir sykų, taip pat galima vėžiauti. Aplink esančiose miškingose vietose vasarą gausu grybų bei uogų. Na, o vandens mėgėjams narai siūlo ir išskirtinių pramogų – giliausiame Lietuvos ežere įvairūs Lietuvos nardymo klubai kartais rengia nardymo užsiėmimus, dėl kurių galima susitarti iš anksto pasiskambinus nardymo klubams.

top-10-ezeru-saugomose-teritorijose-68295244

Top 10 ežerų saugomose teritorijose Top 10 ežerų saugomose teritorijose © DELFI montažas

Ežero pavadinimas kildinamas nuo taurų, kurie, pasak legendos, išlindo iš miško ir pasirodė ant ežero kranto, kai prie jo su savo kariauna nakvojo kunigaikštis Rigimundas. Būtent jie ir patarė kunigaikščio kanklininkui kurti gyvenvietę ant šio ežero kalno. Ten kunigaikštis pastatydino pilį ir ją pavadino Taurapiliu, o ežerą – Tauragnu. Lankantis prie Tauragno ežero rekomenduojama apžiūrėti ir du Aukštaitijos nacionalinio parko akmenis – Moką ir Mokiuką. Pasak legendų, šie du akmenys – suakmenėjusi Mokų šeimyna.

Asvejos ežeras

Asvejos ežeras/ (CC-SA/Rimanto Lazdyno nuotr.)

Asvejos ežeras/ (CC-SA/Rimanto Lazdyno nuotr.) Asvejos ežeras/ (CC-SA/Rimanto Lazdyno nuotr.) © Creative Commons

Kai jau aplankėte giliausią Lietuvos ežerą, metas ir ilgiausiam. Tai – Asvejos regioniniame parke telkšantis Asvejos ežeras arba Dubingių ežeras, kuris, sunku patikėti, bet tęsiasi beveik 22 kilometrus! O jei skaičiuotume ir visas atšakas – 29 km. Jis apima net trijų rajonų savivaldybes: Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus. Jis yra apie aštuonis kilometrus nutolęs nuo Pabradės. Istorikai mano, kad šis ežeras ilgainiui susiformavo iš dviejų atskirų – Dubingių ir Biliškių ežerų.

Asvejos ežeras turi šešias salas, smėlėtus, pušynais apaugusius krantus. Ties Dubingiais per Asveją pastatytas medinis Dubingių tiltas, kuriuo verta pravažiuoti. Jį laiko per 100 metų senumo mediniai poliai, kurių beveik nepaveikė vanduo.
Poilsiautojus turėtų džiuginti ir tai, kad šio ežero labai skaidrus vanduo, o žuvies mėgėjams – tai puiki galimybė prisižvejoti net 14 skirtingų rūšių žuvies. Skelbiama, kad Asvejos ežere gausu tokių žuvų rūšių kaip ešeriai, aukšlės, karosai, lydekos, kuojos, karšiai, lynai, menkės, pūgžliai, seliavos, raudės, šapalai, stintos, vėgėlės ir unguriai.

Sartų ežeras

Sartų ežeras/ (CC-SA/Magnusmange nuotr.)

Sartų ežeras/ (CC-SA/Magnusmange nuotr.) Sartų ežeras/ (CC-SA/Magnusmange nuotr.) © Creative Commons

Ir kas gi nežino Sartų ežero! Bene labiausiai jį išgarsino Sartų žirgų sporto lenktynės žiemą, tačiau ir vasarą čia yra ką pamatyti ir kuo pasigėrėti. Sartų regioniniame parke, Rokiškio ir Zarasų rajonuose tyvuliuojantis ežeras turi ilgiausią kranto liniją Lietuvoje – 79 km, o poilsiautojų yra itin mėgiamas dėl unikalaus kraštovaizdžio – iš vienos pusės ežerą supa miškai, iš kitos laukai ir pievos, o kranto linija yra labai vingiuota.
Ežere yra septynios salos. Didžiausia sala yra 6,5 hektaro ploto ir vadinama Didžiąja sala. Antra pagal dydį – Dumblynės sala – nuo seno yra gyvenama. Vyresni žmonės Sartų pavadinimo kilmę aiškina legendomis, kuriose minimi lenktynių metu ežere nuskendę sarti žirgai. Kiek tiesos yra legendose, nežinia, tačiau žirgų lenktynės ant Sartų ežero ledo vyksta jau nuo 1865 metų. Jau daugiau kaip šimtas metų, kai šios lenktynės tapo tradicinėmis.
Sartų ežerą ir Sartų regioninio parko kraštovaizdį apžvelgti galima nuo Sartų (Baršėnų) apžvalgos bokšto, kurio aukštis – net 35 metrai.

Platelių ežeras

Platelių ežeras

Platelių ežeras Platelių ežeras © K. Cemnolonskio nuotr.

Žemaičių, ypač plungiškių pasididžiavimas, – Platelių ežeras. Tai didžiausias ir giliausias ežeras Žemaitijoje. Giliausia vieta siekia apie 50 metrų, tačiau vis tiek daugiau kaip dešimt metrų nusileidžia giliausiam Lietuvos ežerui Tauragnui. Ežero krantai labai vingiuoti, aplink yra nemažai kalvų, ant aukščiausios jų – 20-30 m kalvos – dunkso miškinga Plokštinės plokščiakalvė. Joje sovietmečiu buvo įrengta Plokštinės raketų bazė, kurioje nuo 2012 m. lankytojams atviras Šaltojo karo muziejus.

Ežeras turi septynias salas, kurios pavadintos itin kūrybiškai – Veršių, Briedsalės, Pilies sala, taip pat Pliksalė, Gaidsalė, Ubagsalė, Šončelio sala bei Auksalės ir Kreiviškių pusiasaliai. Įdomiausia yra Pilies sala.

Dar įdomiau skamba legenda apie ežero pavadinimą: pasakojama, kad kadaise ežeras plytėjęs toli vakaruose. Tačiau per audrą jį pasigriebė viesulas ir ėmė nešti į rytus. Iš ežero-debesies labai smarkiai lijo. Viena žemaitė su nuostaba sušuko: „Ale tai lej!… Plate lej!“ (t. y. plačiai lyja). Pasirodo, tai buvęs ežero-debesies slaptažodis, kurį ištarus visas jo vanduo sugarmėjo į duburį tarp kalvų.

Dusios ežeras

Poilsis Dzūkijoje

Poilsis Dzūkijoje Poilsis Dzūkijoje © U. Karaliūnaitės nuotr.

Tai didžiausias pietų Lietuvos ežeras, pasižymintis įdomiu istoriniu faktu – rekordinio storio ledu, kuris Dusią aptraukė 1954 metais. Sunku patikėti, bet ežeras taip įšalo, kad jo ledo storis siekė net 78 centimetrus!

Ežeras driekiasi Metelių regioniniame parke, Lazdijų rajone, ir laikomas trečiuoju pagal dydį mūsų šalies ežeru. Šis ežeras dar vadinamas žvejų meka – Du­sia dos­ni ne tik stin­tų, bet mie­lai žve­jus pale­pi­na ir eše­riu­kais.

Nuostabia ežero ir jo apylinkių panorama galima pasigrožėti nuo šviežiai pastatyto Metelių apžvalgos bokšto. Pabodus gulėti prie ežero galima pasigrožėti vietos apylinkėse garbingą senovės praeitį menančiais aštuoniais piliakalniais, kurių daugumą supylė jotvingiai.

Rubikių ežeras

Rubikių ežeras

Rubikių ežeras Rubikių ežeras © Organizatorių archyvo nuotr.

Salų ežeruose gerbėjams siūlome užsukti į Anykščių regioninio parko valdas, kur tyvuliuoja Rubikių ežeras, galintis pasigirti net 16 salų – Pertako, Bučinės, Aukštosios, Česnakinės, Liepinės, Didžiosios ir kt. Didžiausia sala užima net 16,4 ha plotą. Aplink ežerą įrengtos 9 poilsiavietės, galima išsinuomoti vandens dviračius, pasistatyti palapines, iškeliauti dviejų dienų vandens maršrutu per keturis ežerus, švariame ir skaidriame vandenyje malonu išsimaudyti. Per Jonines ežere rengiama „Joninių regata“, jau tapusi tradicija.
Prieš šio ežero galima ne tik ramiai poilsiauti, bet ir aktyviai pažvejoti – ežere gausu lydekų, ešerių, karšių ir kuojų. Lydekos ypač gerai kimba prie salų ir pakrančių. Neblogų laimikių galima tikėtis velkiaujant.

Lūksto ežeras

Lūksto ežeras/ Varnių regioninio parko nuotr.

Lūksto ežeras/ Varnių regioninio parko nuotr. Lūksto ežeras/ Varnių regioninio parko nuotr. © GRYNAS

Šis ežeras, įsikūręs Telšių rajono teritorijoje, Varnių regioniniame parke, bene garsiausias tuo, kad jame randama gintaro.
GRYNAS.lt anksčiau kalbinta Varnių regionionio parko direktorė Irena Zimblienė yra sakiusi, kad kažkada Lūksto ežeras siejosi su jūra, tuomet augo pušys, kurios buvo labai sakingos, jų sakai yra virtę gintaru. Likučiai jų sakų, matyt, ir liko Lūksto dugne. Nedidelių gintarų pakrantėse galima rasti iki šiol.

Ežeras nėra gilus. Didžiausias gylis – 7 m, vidutinis gylis – 3,6 m, taigi jame saugu ilsėtis šeimoms su vaikais. Tarp šio ežero ir Paršežerio yra Sietuvos kūlgrinda. Ėjimas ja gali tapti išskirtine pramoga, apie kurią GRYNAS.lt yra rašęs anksčiau. Na, o bliuzo muzikos mylėtojai šį ežerą žino kaip penkis savo pirštus, nes jo pakrantėse kasmet vyksta tarptautinis festivalis „Bliuzo naktys“.

Kertuojų ežeras

Kertuojų ežeras/ (CC-SA/ Gedimino Kulikausko nuotr.)

Kertuojų ežeras/ (CC-SA/ Gedimino Kulikausko nuotr.)

 Labanoro regioniniame parke, Molėtų rajone, esantis ežeras savo forma primena ovalą, jį supa miškas. Ežere yra dvi salos, kurių bendras plotas 0,25 ha. Norint pasivaikščioti po vietos apylinkes vilioja šalimais stūksantis Kertuojos piliakalnis.

Patį ežerą juosia puikūs smėlio paplūdimiai, jų pašonėje – įspūdingo grožio Juodųjų ir Baltųjų Lakajų ežerai, apsupti reto grožio pušynais, Labanoro regioninis parkas. Kertuojos ežero pušynai ir balto lyg Baltijos jūros smėlio paplūdimys sukuria ypatingą vietovės kraštovaizdį ir suteikia čia besilankantiems nepamirštamą laisvės pojūtį.

Ančios ežeras

Ančios ežeras Veisiejuose

Ančios ežeras Veisiejuose Ančios ežeras Veisiejuose © vikipedija nuotr.

Lazdijų rajone, Veisiejų regioniniame parke, tyvuliuojantis ežeras turi labai raižytą kranto liniją ir stačius krantus. Kai kur ežerą juosia pušynai, tačiau dalis pakrančių užpelkėję. Pakrantėse gausu šaltinių. Prie Ančios ežero ras ką veikti ir žvejoti mėgstantys poilsiautojai, čia gausu įvairių žuvų: karšių, kuojų, lydekų, ešerių, lynų, šamų, ungurių ir kt.

Prie ežero yra saugomi dendrologinę vertę turintys Vainežerio ir Veisiejų dvarų parkai. Veisiejų regioninis parkas, dar vadinamas Pietų Lietuvos Venecija, garsėja savo persipynusiais ežerais – Ančia, Verniejumi ir Snaigynu, Šlavantu ir Šlavantėliu. Šio krašto žmonių gyvenimas glaudžiai susijęs su vietos gamta. Ežerai (jų parke net 37) ir miškai maitino ne vieną gyventojų kartą Veisiejų krašte.

Vištyčio ežeras

Vištyčio ežeras

Vištyčio ežeras Vištyčio ežeras © VSTT nuotr.

Šis ežeras tyvuliuoja per dvi valstybes – Lietuvą ir Rusiją, Kaliningrado sritį. Lietuvoje, Vilkaviškio rajone šio ežero dalis sudaro 5,44 km², o iš viso ežeras užima 17,83 km² plotą.

Ežero atsiradimą apipynę nemažai legendų. Sakoma, kad senovėje, kai dar nebuvę Vištyčio, toje vietoje buvusi graži lanka arba buvęs didelis miestas Mandabūrija. Pasakojama, kad Vištyčio ežeras atėjęs debesies pavidalu ir nukritęs, kai atsitiktinis žmogus (piemuo) paminėjęs vištytį – netyčia atspėjęs ežero vardą.Kiti pasakoja, kad ežeras atplaukęs žeme ir vis plėtęsis, o virš jo skraidęs vištytis ir cypsėjęs. Kai žmonės sušukę „Vištytis! Vištytis!“, ežeras nurimęs.

Nusibodus gulinėti prie ežero, yra ką pamatyti ir vietos apylinkėse – Pavištyčio piliakalnį, nuo kurio atsiveria nuostabūs vaizdai į Pavištyčio kalvas, Vištyčio ežerą, pievas, miškus. Taip pat yra įrengta Trijų ežerų regykla, nuo kurios atsiveria gražios vietos panoramos. Taigi siūlome vasarą netingėti ir aplankyti gražiuosius Lietuvos ežerus!
www.GRYNAS.lt

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.