0

Miške stovinti Drungeliškės (Gvaldų) koplyčia – vieta, kur pagonybė susitinka su katalikybe

rugsėjo 11, 2015 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA

Liaudies išmintis moko, kad nereikėtų mesti kelio dėl takelio, tačiau kartais būtent tai gali lemti įdomiausius nuotykius. Kai grįžtant iš Ventės išgirdau kolegos pasiūlymą „Čia kažkur netoli yra koplyčia miškuose. Gal užsukam?“, žinojau, kad neatsisakysiu. Drungeliškės Švč. Jėzaus Širdies koplyčia, arba Gvaldų koplyčia, unikali ne tik dėl to, jog yra pastatyta viduryje miško (tiesiogine to žodžio prasme). Įžengęs į medinį pastatą viduje randi dar vieną koplyčią. Be to, šioje vietoje keistai draugauja katalikybė ir pagonybė.

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr. / Drungeliškės koplyčia unikali pirmiausia tuo, jog jos viduje yra dar viena, Gvaldų, koplyčia.

Vidmanto Balkūno/15min.lt nuotr. / Drungeliškės koplyčia unikali pirmiausia tuo, jog jos viduje yra dar viena, Gvaldų, koplyčia.

Būtent tokį žodžių junginį „koplyčia koplyčioje“ reikėtų vesti į interneto paieškos sistemą, jei norite sužinoti daugiau apie šį keistą, tačiau dėl to tik įdomesnį objektą.

Man pačiai ieškoti kelio į Drungeliškės koplyčią nereikėjo – kolega ten buvo lankęsis anksčiau ir tvirtino žinantis, kur važiuoti. Tačiau, kai vinguriuojantis kaimo keliukas nuvedė į ganyklas, teko stoti ir lipti pas karves melžiančius ūkininkus klausti kelio.

Išgirdę klausimą jie patarė apsisukti ir į koplyčią atvažiuoti iš kitos pusės – padarius beveik 10 km lankstą.

„Anksčiau čia buvo kelias per mišką iki pat kabančio liepto per upę. Bet dabar tas kelias labai šlapias. Užklimpsite – tada jau niekas, išskyrus traktorių, jūsų neištrauks“, – gąsdino viena iš ūkininkių.

Pamačiusi, kad važiuoti aplink neketiname, pasiūlė eiti pėsčiomis – juk tik kilometras pusantro.

Aš taip ir būčiau pasielgusi, tačiau kolega nusprendė išmėginti savo naujo automobilio galimybes, tad sėdome į jį ir pajudėjome gilyn į mišką.

Reikia pasakyti, kad 1,5 km miško kelias nebuvo toks baisus, kaip pasakojo vietiniai, – gana lengvai pasiekėme virš Jūros upės kabantį tiltą.

Būtent jis man, tokių objektų paniškai bijančiam žmogui, buvo didžiausias išbandymas. Greičiausiai nebūčiau ant jo nė kojos užkėlusi, bet suveikė minėtos ūkininkės pasakojimas, kad tą kabantį tiltą, ant kurio vietomis trūksta lentų, lengviausiai įveikia 80-metė jos mama. Nusprendžiau, jog būtų gėda nepadaryti to, ką sugeba garbaus amžiaus maldininkė.

Šis lieptas-tiltas iš tiesų ir buvo įrengtas tam, kad tikintieji galėtų pasiekti dešiniajame Jūros krante esančią koplyčią. Nuo liepto iki jos – maždaug 300 m miško taku.

Einant juo iš tolo matyti paprasta medinė koplytėlė. Greta jos – eilės suolų, skirtų į pamaldas susirinkusiems maldininkams. Per birželį vykstančius atlaidus jų tikrai prireikia, nes viduje vietos – vos keliolikai žmonių.

FOTOGALERIJA: Legendomis apipinta Drungeliškės (Gvaldų) koplyčia 10 nuotr.

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.