0

STRESAS / DISTRESAS

gruodžio 11, 2015 Psichologija

Stresas ir distresas yra skirtingi dalykai. Stresas nei tai geras nei tai blogas, o distresas visais atvejais žalingas.

STRESAS – fiziologinis ir/ar psichologinis iššūkis žmogui reikalaujantis adaptacinių resursų, gebėjimų ir technikų. Streso reakcija yra normalus reiškinys kurio negalime išvengti.

Paveikslas Carrie Ann Baade

Paveikslas Carrie Ann Baade

DISTRESAS – normalias adaptacines žmogaus galimybes viršijantis stresas. Kai iššūkis viršyja adaptacinius gebėjimus ir mes nebesugebame prisitaikyti prie aplinkos iššūkių. Distresą dažniausiai patiria žmonės, darantys daug mąstymo klaidų ir taip iškreipiantys realybę (mąstymas “Viskas arba nieko”, “Katastrofavimas” ir t.t.).

STRESO REAKCIJA

streso grafikas kreive copy

SVARBU: Ne pats įvykis sukelia stresą, o žmogaus reakcija ir interpretacija. Kiekvienas žmogus turi galią pasirinkti savo reakcijas į stresorius ir stresą. Mes nesiekiame išvengti stresorių, visai nesijaudinti ar nereaguoti, mūsų tikslas išmokti valdyti stresą ir pasirinkti kiek reaguoti.

PAVYZDYS: Jeigu mąstome emociškai ir katastrofiškai, sakome sau “negaliu mesti rūkyti, nepakelsiu to, neįsivaizduoju gyvenimo be rūkymo”, tada organizmas ir reaguoja taip lyg to negalėtume padaryti. Tačiau galime pabandyti pripažinti, kad nors ir suvokiame jog mesti rūkyti yra sunku, bet galime apsispręsti leisti sau pabandyti savaitę nerūkyti. Toks atlaidus, geranoriškas sau ir realistiškas požiūris mums padeda įveikti problemas ir pasiekti tikslus.

Streso poveikis ir pasekmės priklauso:

  • ne tik nuo stresoriaus pobūdžio ar stiprumo
  • bet ir nuo individo suvokimo ir jautrumo atitinkamam stresoriui.

STRESUI NEATSPARIŲ ŽMONIŲ MĄSTYMO/ELGESIO STEREOTIPAI

  • Dichotomis mąstymas („viskas arba nieko“) („Jei nepatiriu 100% sėkmes – esu nevykėlis”)
  • Personalizacija ir kaltinimai („Jis sugadino visas atostogas”)
  • Katastrofizacija („Būsiu tokia prislėgta, kad nieko negalėsiu daryti”)
  • Mąstymas „emocijomis“, ignoruojant realybę („Jaučiuosi kaip nevykėlė, turbūt ir esu nevykėlė”)
  • Perdėtas perfekcionizmas („privalau“) („Privalau viska atlikti 100%”)
  • Mąstymo filtras (selektyvus abstrahavimas) („Vienoje vietoje pamiršau ką norėjau pasakyti, visas pristatymas sumautas”)
  • Pozityvumo nuvertinimas arba ignoravimas („Visiškai nieko nepadariau”)
  • Generalizacija („Viskas yra blogai”)
  • Padidinimas arba sumažinimas („jeigu neišlaikysiu šio egzamimo viskas nueis šuniui ant uodegos)
  • Etikečių lipdymas („Esu nevykėlė”, „Jis niekam tikęs”)
  • Nepasvertas apibendrinimas („Jaučiausi nejaukiai, reiškia aš tam neskirta”)
  • Minčių skaitymas („Jis taip daro nes nori mane paerznti”)
  • Pranašavimai („Jeigu nepristatysiu šio darbo laiku mane atleis”)

NEATSPARŪS STRESUI ŽMONĖS IŠSEKUS ADAPTACINIAMS RESURSAMS SUSERGA:

  • Psichinėmis ligomis (depresija, nerimo sutrikimai ir kt.);
  • Psichosomatinėmis ligomis (somatoforminė autonominė disfunkcija ir kt.);
  • Somatinėmis ligomis (skrandžio opalige ir kt.)

CHRONIŠKO STRESO DIAGRAMA

chroniskas stresas copy

TVARKYMOSI (COPING) TECHNIKOS, KURIAS NAUDOJA STRESUI ATSPARŪS ŽMONĖS:

  • Stengiasi kontroliuoti savo gyvenimą;
  • Užsiima prasmingu sau darbu (veikla);
  • Turi aiškius tikslus ir jų siekia;
  • Veda protingą gyvenimo būdą (reguliarus fizinis aktyvumas, įvairūs atsipalaidavimai, sveika mityba, darbo-poilsio balansas ir režimas);
  • Aktyviai ieško socialinių kontaktų ir išlaiko juos;
  • Turi išlavintą humoro jausmą;
  • Turi įsitikinimus ir/ar yra dvasingi.

“SKIEPIJIMASIS” nuo streso

Treniruojami specifiniai tvarkymosi įgūdžiai su galimu stresu:

  • emocinė savireguliacija (neįsivėlimas į emocijas, neruminavimas);
  • kognityvinė restruktūrizacija (automatinių minčių perdirbimas);
  • nusiraminimas ir priėmimas („žiūrim ką turim“);
  • relaksacija (raumenų atpalaidavimas, dėmesio į kvėpavimą sutelkimas);
  • problemų sprendimas;
  • interpersonalinė komunikacija;
  • dėmesio atitraukimo technikos;
  • alternatyvų ieškojimas;
  • socializacijos įgūdžių ugdymas ir paramos suradimas.

MOOD minčių registravimo forma

mood

Šaltinis: mindheart.eu

© 2015, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.