0

Vasario16 aktas ir istorinės Lietuvos vertybės, kurių dar neatradome

kovo 30, 2017 Atradimai, Istorija, Lietuvos aktualijos

Paulius Gritėnas\\
Trečiadienio vakare paskelbus apie Vokietijos archyvuose surastą Vasario 16-osios akto originalą viešoji erdvė džiūgavo dėl juridinę galią turinčios istorinės vertybės atradimo. Tuojau pat prabilta ir apie susigrąžinimo procesą. Tačiau yra dar daug relikvijų, kurias vertėtų surasti.

Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Lietuva jau kreipėsi į Vokietijos kanclerės Angelos Merkel biurą ir tikisi, kad šilti vadovų ir valstybių santykiai padės sugrąžinti istorinį dokumentą į Lietuvą.

AFP/„Scanpix“ nuotr. / Pristatytas Vasario 16-osios aktas ir jo vertimas į vokiečių kalbą.

AFP/„Scanpix“ nuotr. / Pristatytas Vasario 16-osios aktas ir jo vertimas į vokiečių kalbą.

Panašu, kad Nepriklausomybės paskelbimo šimtmetį Lietuva pasitiks atgavusi originalų jos deklaravimo įrodymą.

http://s2.15min.lt/static/cache/NTgweDQzNSwsNjI1MzQ1LG9yaWdpbmFsLCxpZD0yOTE5NzIwLDI2OTQ1NTIwMTY=/pristatytas-vasario-16-osios-aktas-58dd12b8e3610.jpg

AFP/„Scanpix“ nuotr./Pristatytas Vasario 16-osios aktas

15min pabandė pasiteirauti istorikų apie kitas istorines vertybes, kurios gali žadinti nuotykių ieškotojų entuziazmą ar net paskatinti koncernų vadovus siūlyti milijoną eurų ir už jų atradimą.

Ambasados nuotr. / Berlyne rastas Vasario 16-osio akto originalas lietuvių kalba

Aktą surasti pavyko istorikų rate mažai žinomam kauniečiui L.Mažyliui.

Šarūnas Liekis taip pat sako Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos archyve lankęsis ne dėl Vasario 16-osios Akto, o dėl savo disertacijos. Ir tai buvę prieš beveik 20 metų. Dabar Š.Liekis buvo tas kolega, kuris parėmė L.Mažylio norą vykti į Berlyną ir suorganizavo jam komandiruotę.

Š.Liekis pripažino, kad universitetas komandiruotėn L.Mažylį išleido savo iniciatyva, tačiau be valstybės paramos šiam moksliniam tyrimui. „Valstybė mokslinių tyrimų neremia, o tuo labiau tada, kai jie vykdomi užsienyje. Tai brangiai kainuoja. Valstybė daugybės dalykų iki šiol neieškojo.

Mokslas laikomas antrarūše sritimi. O dabar žmogui įdomu buvo, universitetas parėmė kūrybiškumą ir, štai, rezultatas. Kiti visi žiūrėjo į Maskvą, tame archyve net neieškojo. Visi tie, kurie norėjo milijono, dairėsi į Maskvą. Dabar visiems jiems planai sugriuvo. Už tai visų labai didelės ambicijos užkabintos ir išeina taip, kad Mažylis atrado Aktą, o Bumblauskas atrado Mažylį“, – teigė Š.Liekis.

L. Mažylis. Renato Neverbicko foto

Z.Butkus sako, kad istorikai savo jėgomis dokumento ieškoti ir neturėjo, nes jų darbas – ieškoti kokybiškai naujų dalykų, o ne visuomenei svarbių lobių. „Iš principo, kodėl istorikai dabar taip kaltinami, kad jie nesurado, neieškojo? Tartum tai būtų jų klaida, kad nesugebėjo surasti. Juk nė vienas tokios temos neturėjo. Be to, niekas neabejojo tuo faktu – nepriklausomybės ir to dokumento egzistavimu. Jis juk net mokykliniuose vadovėliuose pirmuose puslapiuose. Tai koks mokslininkas, kuris turi temą, ims ieškoti to, kas yra žinoma ir neginčijama?

Knygą apie Vasario 16-osios Aktą parašęs R.Klimavičius pripažįsta tikėjęsis, kad jo atliktas darbas sudomins valstybines institucijas, kitus istorikus ir dokumento paieškos vyks valstybiniu lygmeniu. Tačiau, pasak jo, dokumentas parūpo tik artėjant valstybės šimtmečiui, o ypač – kai „MG Baltic“ pasiūlė radėjui sumokėti milijoną eurų.

LRT laidoje „Dėmesio centre“ „MG Baltic“ vadovas ir savininkas Darius Mockus trečiadienį šventęs 52-ąjį gimtadienį,  patvirtino, kad milijonas tikrai bus išmokėtas, jeigu aktas grįš į Lietuvą. Suma bus išmokėta proporcingai tiems, kurie prisidėjo prie akto suradimo ir grąžinimo į Lietuvą.

D.Mockus LRT laidoje pasakojo, kad paprastai neatsiliepia, kai skambina žmonės iš jam nežinomų numerių. Tačiau šįkart kažkodėl pakėlė ir pirmą kartą nepasigailėjo. Skambino 15min žurnalistas ir pranešė, kad rastas Vasario 16-osios aktas. D.Mockus taip pat negalėjo pasakyti, ar premija bus skirta būtent dokumentą radusiam Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui Liudui Mažyliui.

„Kai aktas bus perduotas Lietuvos valstybei, premija bus išmokėta. Tą dalyką dabar jau nuspręs teisininkai. Yra smulkūs techniniai dalykai. Dar jis neperduotas, nenoriu spekuliuoti. Kad premija bus išmokėta pristačius, tą galiu pasakyti. O kaip, kokiais būdais ir kam, mes matysime“, – BNS sakė „MG Baltic“ prezidentas.

Rusijos pagrobtas skeptras ir nežinomi partizanų kapai

Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojas Norbertas Černiauskas teigė, kad jam pirmiausia į galvą šauna prarastas Vilniaus universiteto rektoriaus skeptras – universiteto garbės, valdžios ir autonomijos simbolis.

1579 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro įsaku įkurtas pirmasis Lietuvoje ir vienas pirmųjų visoje Rytų Europoje universitetas. Rektoriaus skeptras, kaip rodo šaltiniai, buvo pagamintas XVII amžiaus pradžioje.
XIX amžiaus pradžioje carinei Rusijai uždarius universitetą daugelis istorinių vertybių, o tarp jų ir puošnus rektoriaus skeptras, buvo išgabenti į Sankt Peterburgą.

Kurį laiką sklandė gandai, kad skeptras yra saugomas žymiajame Ermitaže, tačiau paties muziejaus vadovybė šias kalbas paneigė. Istorikų manymu, po universiteto uždarymo skeptras buvo parduotas ir dabar gali būti kažkur Rusijoje, galbūt privataus kolekcionieriaus rankose.
Net ir atradus VU rektoriaus skeptrą Rusijoje jo atgavimą gali apsunkinti politinė situacija.
N.Černiauskas pastebėjo, kad trūksta ne tik tolimos istorijos šaltiniuose minimų objektų.
„Jono Žemaičio, Adolfo Ramanausko, Antano Kraujelio ir kitų partizanų vadų palaidojimo vietų nežinome“, – sakė jis.

http://s1.15min.lt/static/cache/NTgweDQzNSwyNTV4MTY1LDYxNjI5NyxvcmlnaW5hbCwsaWQ9NjY0MjQ2LDE2NjQxNTI4ODY=/adolfas-ramanauskas-vanagas-50ab3b0ab9bed.jpg

wikimedi.org nuotr./Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Unikalios konstitucijos vertimas į lietuvių kalbą

VU istorijos mokslų profesorius Alfredas Bumblauskas kaip reikšmingą istorinę vertybę, kurios sugrąžinimas yra įmanomas, mini 1791 metų gegužės 3-iosios konstitucijos vertimą į lietuvių kalbą.
Ši Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucija laikoma pirmąja Europoje ir antrąja visame pasaulyje (po JAV) rašytine konstitucija.

„Turbūt tai nėra sunku. Reikia Lenkijos archyvuose pasikapstyti ir žinosime.
Aš pats kažkada esu užsakęs iš muziejaus kopiją“, – pasakojo A.Bumblauskas.
Jo teigimu, šis aktas turi panašią simbolinę reikšmę kaip ir Vasario 16-osios Nepriklausomybės paskelbimo nutarimas.

Mitais ir legendomis apaugę valstybingumo simboliai

Žymiai mįslingesnės aplinkybės gaubia kitų valstybingumo simbolių ir istorinių vertybių praradimą. Vienintelį karalių turėjusi Lietuva taip ir nežino, kaip atrodė ir kur yra jo karūna. Tokia pati migla gaubia taip ir neįvykusį Vytauto Didžiojo karūnavimą, kuriam jau buvo paruošta karūna.
1253 metais karūnuotas Mindaugas savo galvą padabino Rygos auksakalių karūna. Po Mindaugo nužudymo pradingo ne tik karaliaus titulas, bet ir pati karūna.
Hipotezes apie Mindaugo karūną žymiai drąsiau plėtoja Lenkijos, o ne Lietuvos istorikai. Pagal vieną versiją, Lenkijos miesto Plocko katedroje esantis šventojo Zigmanto relikvijorius turi ant biusto galvos užtvirtintą karaliaus Mindaugo karūną.

Manoma, kad ją ten įtaisė Lenkijos karalius Kazimieras Didysis, gavęs iš Lvovo miesto, kuriame ši atsidūrė išmirus Volynės-Haličo dinastijai. Į šiuos kraštus karūna galėjo atkeliauti po Mindaugo mirties atitekusi į vieno iš sūnų rankas.

Dar mįslingesnė ir intrigų persmelkta istorija gaubia Vytautui Didžiajam 1429 metais Niurnberge nukaltos karūnos likimą. Istorikai labai nenoriai kalba apie karūnos dingimo aplinkybes ir jos galimą tolesnį likimą.

http://www.15min.lt/images/photos/616204/original/1283882267vytautas_didysis.jpg

Vytautas Didysis

Žinoma tai, kad karūna niekada taip ir nebuvo pasiekusi Lietuvos. Ją sulaikė lenkų pasienio sargyba. Dvi garsiausios hipotezės skelbia, kad arba karūna buvo sunaikinta lenkų vyskupo Zbigniewo Olesnickio, arba ji buvo grąžinta į Niurnbergą, kur Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis buvo perkėlęs lobyną bei iždą.

Šaltiniai rodo, kad karūna 1431 metais paties Zigmanto už 1500 guldenų buvo įkeista Niurnbergo pirkliui Ulrichui Ortliebui, o po to ji buvo įkeičiama vis naujiems Ravensburgo, Bazelio ir Regensburgo pirkliams.

1434 metais jos pėdsakai nutrūksta. Istorikai spėja, kad ji tiesiog atiteko auksakaliams, kurie karūną perlydė. Tačiau klausimas išlieka iki galo neatsakytas ir Vytauto karūnos mįslė toliau gali skatinti vaizduotę.
Nežinia gaubia ir Vytauto Didžiojo palaikų likimą. 1430 miręs didysis Lietuvos kunigaikštis buvo palaidotas šalia žmonos Onos, prie šv. Mykolo Arkangelo altoriaus, Vilniaus arkikatedroje.

1530 m. gaisras suniokojo ne tik katedrą, bet ir Vytauto kapą bei antkapį. Po gaisro Vytauto Didžiojo palaikai perkelti į senosios Karalių, dabar Valavičių, koplyčios kriptą, vėliau vyskupo Valerijono Protasevičiaus rūpesčiu sugrąžinti atgal ir antkapinėje plokštėje pridėtas ir Bonos Sforzos įrašas lotynų kalba.

XVII a. karų ir priešų užgrobto Vilniaus siaubimo metu Didžiojo kunigaikščio antkapis sunaikintas. Manoma, kad Vytauto palaikai galėjo būti paslėpti pačioje katedroje, tačiau tiksli jų vieta taip ir nenustatyta.

Šaltinis: 15min.lt, straipsnio dalys ir ištraukos iš Skirmanto Malinausko, Liepos Želnienės,

© 2017, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.