0

Į Neringos pliažus grįš prieškario mada

spalio 4, 2017 Istorija

Denisas NIKITENKA\\
Nuo kitų metų pavasario Kuršių nerijos paplūdimiuose poilsiautojai galės naudotis Lietuvoje dar neregėtu inventoriumi – nuo vėjo ir saulės saugančiais mediniais krėslais, kurie itin populiarūs Vokietijoje.

Kuršių nerijoje tokie paplūdimio krėslai (vok. strandkorb) buvo populiarūs iki Antrojo pasaulinio karo. Jie buvo skirti to meto aukštuomenei, kuri sėdėjimą tiesiog ant smėlio pasitiesus pledą laikė netinkamu elgesiu.

Į Nidą pliažo krėslą pirmasis atsivežė Nobelio literatūros premijos laureatas rašytojas Thomas Mannas.

 Nidoje pastatytas paplūdimių inventorius iškart sulaukė žmonių susidomėjimo. © Sandros VAIŠVILAITĖS nuotr.


Nidoje pastatytas paplūdimių inventorius iškart sulaukė žmonių susidomėjimo.
© Sandros VAIŠVILAITĖS nuotr.

„Neseniai Kuršių nerijoje buvo filmuojama kino juosta apie praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio Vokietiją. Tą inventorių vokiečių kino kūrėjai tiesiog paliko, padovanojo mums. Dengtais krėslais Nidos pliaže kaipmat ėmė naudotis poilsiautojai. Manau, kad kitą sezoną atgims tradicija, tiesiogiai susijusi su nerijos kurortais“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos meras Darius Jasaitis.

Dovana pasinaudos

Režisieriaus Thomo Stuberio meninį filmą apie 1989-ųjų Vokietiją Kuršių nerijoje filmavusi kompanija į Nidą buvo atsivežusi paplūdimio inventoriaus.

„Jie nufilmavo scenas ir paliko mums 16 krėslų. Žmonės, atėję į pietinį Nidos pliažą, ėmė stebėtis ir netruko naudotis inventoriumi. Išties labai patogus daiktas: iš šonų – apsauga nuo vėjo, yra stogelis, dviem žmonėms galima atsisėsti ir mėgautis jūros vaizdais. Kadaise ir savivaldybėje svarstėme, kad reikėtų įsigyti tokių krėslų ir juos nuomoti poilsiautojams, bet vėliau idėjos atsisakėme. Pamanėme, kad tai – ne savivaldybės, o labiau verslo funkcija“, – pasakojo D. Jasaitis.

Verslininkai jau ne vieną vasarą nuomoja gultus, tačiau jie būna populiarūs tik karštomis, saulėtomis dienomis.

„Tie pliažų krėslai yra patogūs esant būtent prastiems orams, kai labai vėjuota arba per šalta degintis. Tikrai apsidžiaugėme tokia dovana, nes ji susijusi su mūsų kurortų tradicija ir dvelkia nostalgija“, – teigė meras.

Vokiškas inventorius perduotas UAB „Neringos komunalininkas“. Šios bendrovės vadovė Danguolė Seselskytė „Lietuvos žinioms“ teigė jau kurianti ateities planus.

XX amžiaus pradžios atvirukas.

„Inventorius bus surinktas ir paruoštas kitam sezonui: perdažysime, gal pakeisime kai kurias detales. Norime paanalizuoti prieškarinę ikonografiją, kaip tie krėslai atrodė, kokių spalvų buvo. O pavasarį grąžinsime juos į paplūdimius. Nelauksime, kol prasidės oficialus vasaros sezonas, nes krėslai puikiai tinka esant prastesniems orams. Patikėkite, ir dabar tekdavo laukti eilėje, norint jais pasinaudoti. Žmonėms iškart patiko Lietuvoje dar neregėtas pliažų inventorius“, – sakė ji.

Paklausta, ar savivaldybei dovanotus krėslus reikės nuomotis, D. Seselskytė tikino, kad greičiausiai ne.

„Tie, kuriuos mums paliko, bus nemokami. Gali būti, kad naujovė sudomins verslininkus, jie pastatys savo krėslus ir rinks pinigus iš poilsiautojų, kaip tai daroma gultų atveju“, – svarstė pokalbininkė.

Buvo populiarūs

Pažvelgus į XX amžiaus pradžios bei vidurio atvirukus, galima įsitikinti, jog paplūdimio krėslai (strandkorb) kai kuriuose pusiasalio kurortuose buvo itin populiarūs. Vienoje 1910 metais darytoje piečiausio nerijos kurorto Kranto (dabartinis Zelenogradskas Kaliningrado srityje) nuotraukoje visas pajūrio pliažas tiesiog nusėtas pintais, dengtais krėslais. Jie būdavo numeruojami.

„Ir dabar daugelyje Vokietijos pajūrio kurortų šie krėslai yra labai populiarūs. Pliažuose vyksta net savotiškas verslininkų karas, stengiantis užimti kiekvieną kvadratinį metrą. Tačiau nerijoje turime labai plačius, ilgus paplūdimius, todėl mums tokios tendencijos negresia“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser.

Prieškariu tokie krėslai buvo kone būtinas inventorius, nes Kuršių neriją itin mėgo turtingi, aukštuomenei priklausantys poilsiautojai.

„Tais laikais sėdėti tiesiog ant smėlio buvo laikoma prasto skonio reikalu. Ponams reikėjo patogiai atsisėsti. Įdomu tai, kad tokia mada vyravo Juodkrantės paplūdimyje, kuris prieš šimtmetį buvo labiau civilizuotas, pritaikytas aukštuomenei. O štai Nidoje, kurioje kūrėsi dailininkų kolonija, būriavosi laukinę gamtą mėgę menininkai, tų krėslų nebuvo. Pirmasis tokį atsivežė Th. Mannas, o menininkai tiesiog ilsėdavosi ant smėlio. Kiek pamenu, yra net nuotrauka išlikusi, kaip savo „korbe“ sėdi žymusis rašytojas“, – pasakojo KNNP vadovė.

Jos manymu, ant vokiečių dovanotų krėslų nugarėlių galėtų puikuotis ir trumpa pažintinė, vaizdinė informacija, iliustruojanti prieškario paplūdimio madą.

„Tai būtų ne tik patogus inventorius poilsiautojams, bet ir savotiška retrospektyva, nukelianti į praeities laikus, nerijos kurortų aukso amžių. Po Antrojo pasaulinio karo daugybės tradicijų nebeliko“, – kalbėjo A. Feser.

Šaltinis: lzinios.lt

© 2017, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.