0

Kur slypi Vėlinių užuomazgos Lietuvoje?

lapkričio 2, 2017 Baltų pasaulėžiūra, Šventės, tradicijos ir papročiai

Tuomet, kai Vakarų Europoje vyko anksčiau minėti procesai, ir ilgą laiką po to Lietuva dar nebuvo krikščioniško pasaulio dalis. Tačiau mirusiųjų pagerbimo šventę lietuviai turėjo ir iki krikščionybės.

 Vytauto Didžiojo universiteto Kultūrų studijų ir etnologijos katedros docentas dr. Arūnas Vaicekauskas papasakojo, kad pirmasis lietuvių derliaus nuėmimo šventę, kurios viena dalių buvo mirusiųjų pagerbimas, XV a. pirmoje pusėje aprašė Janas Dlugošas. Ji buvo švenčiama vėlų rudenį.

J.Dlugošas rašė, kad šventose alkose, kur kiekviena šeima turėjo savo ugniavietę, vėlų rudenį, kai jau būdavo surinktas derlius, būdavo pagerbiami mirusieji. Žmonės mirusiesiems aukodavo maisto, tikėdami, kad taip užsitikrina dievų malonę.

Druwiai švenčia Vėlines Karmazinų pilkapiyne. Foto baltai.lt

Lietuvoje baltųjų žynių druwiai švenčia Vėlines Karmazinų pilkapiyne. Foto baltai.lt

Ši šventė dar nebuvo skirta vien tik mirusiųjų pagerbimui. Tai buvo lauko darbų sezono pabaigos šventė. Iš laukų suvežamas derlius būdavo apdorojamas ir tada keliama didžiulė bendruomenės šventė. Tą šventę mini ir kiti XVI a. lietuvių papročius aprašę autoriai.

Bet mirusiųjų kvietimas buvo vienas iš centrinių šventės momentų. Apskritai šventė turėjo daug bendrų elementų su lietuviškomis Kūčiomis. Šiaudų dengimas ant stalo, mirusiųjų kvietimas į vaišes ir kiti su mirusiųjų kultu susiję ritualai buvo vykdomi ir šios šventės metu.

Šalia to vykdavo ir aukojimas senojo tikėjimo dievams. Padėka už surinktą derlių, tikintis gero derliaus ateityje.

Druwiai švenčia Vėlines Karmazinų pilkapiyne. Foto baltai.lt

Lietuvoje baltųjų žynių druwiai švenčia Vėlines Karmazinų pilkapiyne. Foto baltai.lt

Kada Lietuvoje susiliejo pagoniška ir krikščioniška šventės?
Jau minėtiems benediktinams Vytautas 1400 m. padovanojo savo tėviškę – senuosius Trakus. Pasak A.Vaicekausko, labai tikėtina, kad krikščioniškas Vėlines jie į Lietuvą atsinešė su savimi ir čia pamažu pradėjo skleisti jų idėją.

Taip susiliejo dvi tradicijos – krikščioniškoji ir pagoniškoji. Krikščioniškos Vėlinės pateko į labai dėkingą aplinką, kadangi Lietuvoje dėmesys mirusiems buvo kiekvienos šventės vienas iš esminių momentų. Atskiros šventės, paskirtos mirusiesiems, ikikrikščioniškoje Lietuvos kultūroje tiesiog nebuvo, nes visos šventės buvo tam skirtos.

Pirmąkart krikščioniška mirusiųjų pagerbimo šventė ir senosios lietuviškos mirusiųjų paminėjimo apeigos tiesiogiai buvo susietos XVI amžiuje. Lenkų bajoras, kalvinistas Jonas Lasickis aprašė dar J.Dlugošo minėtą vadinamąją galutinio derliaus sudorojimo šventę, švęstą iki krikščionybės, ir nurodė, kad ta šventė buvo švenčiama būtent lapkričio 2 d.

Galima sakyti, kad nusistovėjusią šventės datą galiausiai lėmė būtent krikščionybė. Tačiau nors idėjiškai Vėlinės tapo nebe pagoniška, jų apeiginis turinys išliko archajiškas ir ne tiek daug paveiktas krikščionybės.

Kodėl būtent Visų Šventųjų diena tapo nedarbo diena?

Pasak A.Vaicekausko, XX a. pradžioje kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei, Bažnyčia pasinaudojo savo politine galia užsitikrindama, kad nedarbo diena būtų per Visų Šventųjų dieną, kuri pasauliniu mastu yra svarbesnė šventė krikščionims, o ne per Vėlinių dieną.

Jo teigimu, tarpukariu daugelis šeimų per Visų Šventųjų dieną ėjo į pamaldas bažnyčioje, o į kapines ėjo Vėlinių dieną. Tačiau jau tada kai kur atsirado praktika per tą pačią dieną – laisvadienį – eiti ir į bažnyčią, ir į kapines.

Panašaus kaip tarpukariu principo laikytasi ir atkuriant Nepriklausomybę. Prasidėjus Atgimimui, Lietuvoje 1990 m. priimtas įstatymas, pagal kurį būtent Visų Šventųjų diena vėl paskelbta nedarbo diena. Vėlinės tais pačiais metais buvo paskelbtos minėtina švente, tačiau darbo diena.

Tiesa, dabartinėje visuomenėje konkreti diena mirusiųjų pagerbimui apskritai reiškia vis mažiau – dažnai žmonės renkasi lankyti kapus tuomet, kada patogiau, artimiausią savaitgalį. Tačiau tradicija pasisvečiuoti pas gimines daug kur išliko ir dabar.

https://usercontent2.hubstatic.com/7224525.jpg
O kaip su Helovinu? Ar jis turi ką nors bendro su Vėlinėmis?
Lietuva pagal tai, kaip joje Vėlinių atveju susiliejo krikščionybė ir pagonybė, nebuvo išskirtinė Europoje – krikščionybei plintant po Europą, daugelyje Vakarų Europos tautų krikščioniškosios Visų šventųjų diena ir Mirusiųjų diena irgi pakeitė senąsias pagoniškas šventes, perimdama šių papročius. Tiesiog tai įvyko keliais šimtais metų anksčiau.

Susijęs vaizdas

Visiems gerai žinomo ir su amerikiečių kultūra siejamo Helovino kilmė ne taip jau daug skiriasi nuo lietuviškų Vėlinių. Šią šventę šventė jau keltai, gyvenę dabartinėje Airijoje, Škotijoje ir Meno saloje. Ji buvo švenčiama naktį iš spalio 31 d. į lapkričio 1 d. Vasara baigdavosi spalio 31 d., žiema prasidėdavo lapkričio 1 d., ir šventė žymėdavo derlingojo sezono pabaigą bei žiemos pradžią.

http://www.hindustantimes.com/rf/image_size_960x540/HT/p2/2017/10/31/Pictures/event-donald-trump-halloween-first-children-melania_ac997412-be2c-11e7-922e-12a52d781256.jpg

Manoma, kad šios šventės tradicijos siekia priešistorinius laikus, o rašytiniuose šaltiniuose šventė buvo aprašyta prieš tūkstantį metų. Minėdami šią dieną, druidai kūrendavo didžiulius laužus ir juose kaip aukas į žemę įžengusioms sieloms degindavo tiek javus, tiek įvairius gyvūnus. Be to, keltai dėvėjo kostiumus, įprastai padarytus iš gyvūnų odų ar net kaukolių, ir bandydavo spėti ateitį.

Susijęs vaizdas

Druidai buvo laikomi blogųjų Dievų ar demoniškų dievų ir dvasių garbintojais.

Taip pat persirengėliai keltai vaikščiodavo nuo durų iki durų, prašydami maisto – tai buvo svarbi tradicijos dalis. Iš to išsivystė ir dabartinė tradicija vaikščiojant prašyti saldainių, sakant „vaišės arba pokštas“.

Susijęs vaizdas

Vėliau Helovino tradicijoms įtaką padarė katalikybė. Maždaug IX amžiuje krikščionybė ir jos liturgijoje jau atsiradusi Visų Šventųjų diena pasiekė keltų kraštus, kur krikščioniškos tradicijos susiliejo su senaisiais keltų papročiais.

Dabar daugelis istorikų mano, kad būtent lapkričio pradžioje nutardama minėti Visų Šventųjų dieną ir Vėlines Bažnyčia tikėjosi, kad per šias dienas pavyks lengviau į savo pusę pritraukti nenorinčius senųjų papročių atsisakyti pagonis. Jų įprastiems papročiams tiesiog suteiktas krikščioniškas apdaras. Kaip jau minėta, panaši situacija su Vėlinėmis įvyko ne tik keltų kraštuose, bet ir Lietuvoje.

Senąja anglų kalba Visų Šventųjų diena vadinosi „All Hallows Day“, o jos išvakarės – „All Hallows Eve“. Būtent iš šio žodžio ilgainiui gimė žodis „Halloween“ – Helovinas.

Pilnas straipsnis 15min.lt

© 2017, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.