Baltų žinyčios vartai

0

Protestuotojai S. Skverneliui – jums, premjere, atėjo paskutinis skambutis

viršaitis gruodžio 9, 2018 Švietimas, Vaikų ugdymas, Valstybė

Gytis Pankūnas, Ineta Nedveckė, LRT.lt\\

„Šiandien mes esame čia, kad pasakytume, jog premjeras visus metus darė tas pačias klaidas. Už savo klaidas atsakomybę mėgino perleisti visuomenei. Priešino policininkus su tėvais, pensininkus su mokytojais, gydytojus su pacientais, bet mes išlikome vieningi. Mes esame čia tam, kad pasakytume – užteks. Jums, premjere, atėjo paskutinis skambutis“, – kalbėjo Medikų sąjūdžio atstovas Robertas Adomaitis.

Preliminariais policijos duomenimis, į protestą iš viso atvyko apie 6 tūkst. žmonių. Pasak Lietuvos policijos generalinio komisaro Lino Pernavo, protestas praėjo be rimtesnių incidentų.

ŠMM protestuojantys mokytojai: nei mes, nei mūsų mokiniai valdžiai nerūpime

Protesto akcijos metu profesinės sąjungos reikalauja spartesnio mokytojų algų padidinimo, mokesčių reformos stabdymo ir viešojo sektoriaus darbuotojų problemų sprendimų.
Per sekmadienį Vilniuje vykusią masinę protesto akciją „Paskutinis skambutis“ į susirinkusiuosius kreipėsi įvairių profsąjungų nariai, kiti nuomonę pareikšti norėję žmonės. Medikų sąjūdžio nariai pasakojo, kad premjeras Saulius Skvernelis lipa ant to paties grėblio: tokias pačias klaidas kaip vykstant mokytojų streikui, jis darė derybų su medikų bendruomene metu. Medikai akcentavo, kad šįkart premjerui jau skamba paskutinis skambutis.

Medikų sąjūdžio atstovai Urtė Builytė ir Robertas Adomaitis priminė dar šių metų pradžioje vykusius medikų protestus. Klaidos nuo to laiko, pasak jų, liko tos pačios.

Į susirinkusiuosius visų pirma virtualiai kreipėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje jau 12 parą protestuojantys mokytojai.

„Nebereikia lozungų, nebereikia tuščiažodžiavimo. Nebereikia imitacinių pokalbių ir iliuzinių reformų. Mes visa tai jau lengvai atpažįstame. Dabar jau reikia realių, konkrečių žingsnių“, – akcentavo viena iš protestuojančių mokytojų.

Ji sakė supratusi, kad nei mokytojai, nei mokiniai valdžiai iš tiesų nerūpi. Pasak jos, mokytojų niekas nesiklausė, į jų pastabas niekas nereagavo, niekas nenorėjo taisyti klaidų. Neįsiklausė į tėvus, negirdėjo ir mokinių balsų.

Mokytoja atviravo, kad kiekvieną dieną tikėjosi, kad tuoj tuoj įvyks derybos ir visi galės vėl grįžti į pamokas. „Esame čia dėl mokinių. Dėl to, kad dėl jų nerimaujame ir labai dėl jų skauda širdį“, – kalbėjo ŠMM esančių mokytojų atstovė.

Ji papasakojo apie susitikimus Seime, vyriausybėje, Švietimo ir mokslo ministerijoje, po kurių nusivylimas kaskart buvo vis stipresnis.

„Siekiame, kad būtume išgirsti. Ir mus išgirdo, Išgirdo kolegos, kurie jau masiškai jungiasi prie streiko. Išgirdo paprasti nepažįstami žmonės, kurie nešė mums maisto, kurie stiprino mus savo dėmesiu ir meile, patarimais. Išgirdo kitų profesinių sąjungų atstovai, išgirdo mokslininkai ir menininkai, gydytojai ir paprasti Lietuvos piliečiai“, – vardijo ji.

J. Auškelio/LRT nuotr.

Moksleivio tėtis: tai yra pamoka, kaip nereikia bendrauti

Į Kudirkos aikštėje įrengtą sceną užlipęs Vilniaus Žemynos progimnazijos moksleivio tėtis Linas Mikaila į susirinkusiuosius kreipėsi, pasitelkdamas garsiąją knygą „Alisa stebuklų šalyje“. Dabartinę mokytojų situaciją vyras palygino su Alisos kova su Raudonąja karaliene.

„Mūsų yra daug, mes esame pasiruošę eiti kartu ir nugalėti tą Raudonąją karalienę, kuri simbolizuoja visas mūsų visuomenės ydas – nepasitikėjimą, aroganciją, puikybę, nesikalbėjimą, kito žeminimą. Tai yra mums visiems pamoka arba „nepamoka“, kaip mums nereikia bendrauti tarpusavyje. Mieli skrybėliai, jūs žinote, kad turite eiti kartu su mumis, nes Alisa nugalėjo Raudonąją karalienę tik kartu su jumis, skrybėliai“, – į mokytojus kreipėsi L. Mikaila.

Jis tvirtino, kad mokytojų streikas suartino tėvus ir mokytojus.

„Myliu jus, mokytojai. Mokytojai, mes jus mylime ir palaikome“, – kalbėjo L. Mikaila.

Vilniaus licėjaus direktorius: galėtume išleisti knygelę apie švietimą Europai

Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius susirinkusiesiems kalbėjo, kad Lietuvos švietimo sistema be aiškaus tikslo ir supratimo reformuojama metų metus: nė vieno sėkmės pavyzdžio ir galybė nenusisekusių pavyzdžių.

„Tokia situacija tapo rimta grėsme mūsų krašto ateičiai, kurią, atrodytų, kuriame patys savo rankomis. Šių metų rugsėjį pradėjome su dar vienu eksperimentu, kurio beprasmiškumą šiandien matome. Šalia krepšelio ir žirklių mokykloms buvo pasiūlytos kišenės, pripildytos medaus. Žadėtas apmokėjimas šiandien pavirtęs į parodiją, nes didžioji dalis mokytojų ne tik kad neturi etato, bet pagal esamą sistemą negali jo turėti“, – pasakojo jis.

Pasak direktoriaus, Lietuvos mokyklos dabar priverstos murkdytis smulkmeniškuose skaičiavimuose, o mokytojai, mokyklos buvo supriešinti.

„Galėtume paruošti knygelę apie Lietuvos švietimo patirtį su įsimintinu pavadinimu „Pasimokykime iš Lietuvos klaidų“ ir platinti ją Europoje. Į knygelę galėtume įdėti iškalbingus pavyzdžius apie arogantišką valdžios laikyseną, imitacinį bendravimą su socialiniais partneriais, oponentų menkinimą ir visuomenės klaidinimą. Ir joje būtinai turėtų būti įdėta instrukcija, kaip naudotis savaeige žemės ūkio mašina buldozeriu“, – kabėjo S. Jurkevičius.

Abiturientė: šiandien laikome pilietiškumo egzaminą

Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos abiturientė Kristina Manomaitytė pasakojo, kad užuot dabar namuose ruošusis artėjantiems egzaminams, stovi scenoje ir pasakoja apie tai, kad turi problemų šeimoje. Antroje šeimoje, t. y. mokykloje.

„Kadangi mane taip jau auklėjo ir mokė, kad palaikyčiau savo artimą žmogų, todėl aš šiandien čia ir esu – būti kartu. […] Šiandien mes visi kartu laikome pilietiškumo egzaminą ne tik teoriškai, bet ir praktiškai“, – pabrėžė ji.

Tėvų forumo atstovas: kam naudingos reformos?

Tėvų forumo vardu kalbėjęs Darius Trečiakauskas stebėjosi, kad valdžios atstovai mokytojų reikalavimuose visada įžvelgia Kremliaus įtaką.

„30 metų vyksta reforma švietime, sveikatos apsaugos, kultūroje, pensijų sistemoje, aplinkosaugoje, vaikų teisėse, valstybės valdyme tam, kad būtų geriau. Kam geriau? Mokytojams, gydytojams, pensininkams, gaisrininkams, vaikams, šeimoms, valstybei ar jiems, tai yra tiems, kurie sukūrė šią sistemą sau?

Dabartinė vyriausybė pareiškė, kad mokytojai yra teroristai, „žalieji žmogeliukai“, Kremliaus darbų vykdytojai. Pala, kur tai girdėta? Juk ir A. Butkevičius prieš kelis metus taip pat kaltino mokytojus Kremliaus įtaka, o dar anksčiau dar ir A. Kubiliaus valdžia už teisėtų mokytojų reikalavimų matė Rusijos insinuacijas“, – kalbėjo D. Trečiakauskas.

Jis teigė, kad valdžios atstovai, kurie atsiduria opozicijoje, staiga tampa mokytojų užtarėjais.

„Ką konkrečiai gero padarėte žmonėms?“, – į opoziciją kreipėsi D. Trečiakauskas.

Tėvų forumo vadovas teigė netikintis, kad spartesniam mokytojų algų didinimui nėra pinigų.

„Pačioje švietimo sistemoje yra pakankamai lėšų, kad mokytojas gautų orų atlyginimą ir būtų užtikrintas tinkamas ugdymo procesas. Švietimo ministerija yra aplipusi virš pusantro šimto jos pavaldume esančių erkių, kurios kasmet suvalgo po 200 milijonų eurų“, – atkreipė dėmesį D. Trečiakauskas.

Jo teigimu, valdžia skaldo visuomenę, teigdama, kad norint skirti daugiau pinigų vienos socialinės grupės atstovams, reikia atimti iš kitų.

„Bet pastebėjote? Valdžia niekada neįvardija savęs. Visos valdžios skriaudė mokytojus, pensininkus, gydytojus, gaisrininkus, šeimas ir visus kitus, bet niekada nė viena valdžia nėra nuskriaudusi savęs“, – piktinosi D. Trečiakauskas.

J. Auškelio/LRT nuotr.

A. Tapinas pasakė, ko siekia protestu

„Šiandien visas dėmesys yra mokytojams, ne politikams, ne kažkokiems kitiems dalykams. Tai – palaikymas visiems mokytojams, kurie yra Švietimo ir mokslo ministerijoje ir kitiems, kurie turbūt laukia sėkmingų derybų. O reikalavimai yra labai paprasti – kad derybos vyktų ne imituojant, o iš tikrųjų, kad vyriausybė įsiklausytų į tai, ką kalba mokytojai“, – LRT.lt sakė vienas protesto organizatorių Andrius Tapinas.

„Visiems norime kartu parodyti, kad mokytojas šiandien tampa prestižine profesija. Ne 2025 metais, o šiandien. Manau, kad tiek mokytojų streikas, tiek šios dienos akcija, kuri, tikiu, bus prasminga, parodys, kad mokytojas yra prestižinė profesija“, – LRT.lt sakė vienas protesto organizatorių A. Tapinas.

Į protesto akciją, pasak gausiai aplink budinčių policijos pareigūnų, susirinko apie 3 tūkstančiai žmonių.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė ragino protestuotojus ir apskritai visą visuomenę vienytis. „Mes reikalaujame, kad su mumis premjeras pradėtų derybas. Kalbėjimasis ir derybos yra pagrindinis dalykas, ko laukia mūsų visuomenė“, – portalui LRT.lt sakė I. Ruginienė. Ji neigiamai įvertino profesinių sąjungų susiskaldymą, bet sveikino, kad buvo sutarta dėl bendrų klausimų, siekiant gerinti mokytojų darbo sąlygas.

Nuo Seimo ir ŠMM į Kudirkos aikštę judėjo didžiulė minia protestuotojų. Aikštėje budėjo policijos pareigūnų būriai. Minioje galima buvo išvysti Liberalų sąjūdžio, Centro partijos, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vėliavas. Su protestuojančiais bendravo ir akcijoje dalyvavo buvęs sostinės meras Artūras Zuokas, LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas, parlamentaras, socdemas Algirdas Sysas, konservatorė, Seimo narė Monika Navickienė, Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas ir kiti politikai.

Kaip skelbia protesto organizatoriai, daugiau kaip 40 profesinių sąjungų šia akcija išreiškia savo palaikymą mokytojams, kurie jau mėnesį streikuoja, neorganizuodami pamokų dalyje mokyklų, dalis mokytojų antrą savaitę įsikūrė Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM), ten nakvojo, siekdami susiderėti su ministerijos vadovybe dėl jų keliamų reikalavimų. Vyriausybės duomenimis, penktadienį streikavo 1115 pedagogų – tai sudaro 2,5 proc. visų pedagogų.

Masinė protesto akcija, pavadinta „Paskutiniu skambučiu“, sekmadienį 14 valandą prasidėjo žmonių grandine – protestuotojai rankomis susikibo grandinėje nuo Seimo rūmų per visą sostinės centrą, Gedimino prospektu, iki pat ŠMM, senamiestyje. Gedimino prospekte sutelktos gausios pareigūnų pajėgos. Vilniaus centre buvo sustabdytas eismas. Žmonės, susikibę rankomis, sugiedojo himną.

Protestuotojai laikė plakatus su šūkiais „Tankų pinigus – mokytojams“, „Lauk iš Seimo, paktui – ne“, „Jie išskrido į kosmosą“.

Sugiedoję himną protesto dalyviai nuo ŠMM ir Seimo pajudėjo vyriausybės rūmų link, kur surengtas mitingas.

Profesinės sąjungos valdžios atstovams teikia tris esminius reikalavimus: stabdyti gruodžio 11 dieną numatytą valstybės biudžeto priėmimą ir atsižvelgus į ekspertų rekomendacijas perskirstyti ir atrasti lėšų mokytojų atlyginimams pakelti, sudėlioti aiškias datas, kaip bus vykdomos derybos su mokytojų profesinėmis sąjungomis, iš kompetentingų ekonomikos ekspertų, profesinių sąjungų atstovų, visuomenės veikėjų ir kitų suinteresuotų asmenų sudaryti specialų komitetą, kuris išspręstų svarbiausias viešojo sektoriaus darbuotojų problemas.

J. Auškelio/LRT nuotr.

Grasino mokyklų uždarymu

Nuo scenos kalbėjusi Lietuvos mokytojų sąjūdžio pirmininkė Rūta Andriuškevičienė tvirtino vis dėlto matanti teigiamą mokytojų etatinio darbo apmokėjimo sistemos bruožą.

„Aš matau vieną gerą šios mokytojų etatinio apmokėjimo reformos rezultatą – mokytojas išėjo iš menamos komforto zonos, išmoko daug naujų dalykų, tai yra derėtis, kautis, kovoti už save ir kolegas, įtikinėti, skaityti įstatymus, matyti tarp eilučių, suprasti, kas, su kuo ir prieš ką, vienytis, nebūti pastumdėliu, neišduoti, nebijoti. Tėveliai, jei jūsų vaikų mokytojai yra čia, galite būti ramūs – tokie mokytojai tikrai išmokys jūsų vaikus gyventi mūsų ateities pasaulyje, kurti ir likti Lietuvoje“, – kalbėjo R. Andriuškevičienė.

Jos teigimu, pastaruoju metu iš valdžios mokytojai išgirdo labai daug melo.

„Atlyginimas vidutiniškai pakilo 114 eurų. Ar tikrai? Ne“, – stebėjosi R. Andriuškevičienė.

Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis teigė, kad protesto akciją lydės dar didesni streikai.

„Įsijungs Kaunas, įsijungs visa Lietuva iki tikrojo mokyklų uždarymo, kaip tai daro kitos Europos šalys ir galų gale bus iškelti politiniai reikalavimai“, – aiškino K. Juknis.

Ragino pradėti derybas ne tik dėl mokytojų

Mokslininkė, sociologė Rūta Žiliūkaitė, kalbėdama susirinkusiems, stebėjosi, kad valdžia nutarė mokytojų, kitų profesijų žmonių algas lyginti su docentų algomis.

„Visoje šitoje istorijoje, susijusioje su streiku, išrastas naujas viešojo sektoriaus atlyginimo matas. Jei gaunate daugiau nei docentas, norite per daug, o jei gaunate mažiau – jums tiesiog nepasisekė labiau nei docentams. Turime kalbėti apie tai, kad viešajame sektoriuje žmogus, kuriam keliami labai aukšti kvalifikaciniai reikalavimai, turi gauti orų atlyginimą, turime jį matuoti ne docento atlyginimu, o santykiu su vidutiniu darbo užmokesčiu. […]

Tam turime, kaip visuomenė, susitarti dėl mokestinės sistemos, ar kalbėtume apie švietimą, ar apie sveikatos apsaugą, ar apie socialinę apsaugą, ar apie kultūrą. Visuose sektoriuose velkamės Europos uodegoje. […] Turime įgyvendinti tokią mokestinę sistemą, kuri užtikrintų tvarką viešojo sektoriaus plėtrą“, – aiškino mokslininkė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė nuo scenos protestuotojams aiškino, kad valdžios atstovai iš esmės manipuliuoja įvairių socialinių grupių nuomonėmis.

„Visiškai nepateisinamas politikų ilgesys, kai bandoma didinti takoskyrą tarp įvairių profesijų žmonių. Mes nepateisiname, kad bandoma manipuliuoti mūsų nuomone. Medikai, gydytojai, policininkai, valstybės tarnautojai, mokytojai ir visi kiti esame valstybė, Lietuva, esame čia, nes nusipelnėme turėti orų atlyginimą, orias darbo sąlygas“, – komentavo I. Ruginienė.

Ji ragino vyriausybę kuo greičiau pradėti dialogą dėl įvairių profesijų atstovų darbo sąlygų gerinimo.

„Reikalaujame vyriausybės kalbėtis apie visų profesijų žmonių gerovę“, – aiškino I. Ruginienė.

Odontologų rūmų tarybos pirmininkas: kartu mes stiprūs

Lietuvos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus pasakojo, kad valstybės kertiniai akmenys prieš 100 metų buvo švietimas, sveikata ir kultūra, tačiau dabar situacija keičiasi.

„Praėjus 100 metų, mūsų valdininkai ir ministrai tai pamiršo. Pamiršo kultūrą, sveikatą ir švietimą. Mokytojai, mes visi už jus, ir būkime kartu, nes kartu mes stiprūs“, – akcentavo jis.

Kritikuoja protestą

Premjeras S. Skvernelis inicijavo derybų dėl viešojo sektoriaus darbuotojų problemų grupę, prie kurios jau prisidėjo dalis profsąjungų. Likusi dalis profesinių sąjungų mano, kad ši iniciatyva yra skubota ir neefektyvi.

Ministras pirmininkas penktadienį teigė apgailestaujantis, kad profesinės sąjungos prisijungia prie protesto akcijų, kurias, anot S. Skvernelio, organizuoja „žmonės, kurie nori tapti politikais“.

„Man labai gaila, kad profesinės sąjungos, su kuriomis, praktiškai visomis, esame pasirašę arba nacionalinius susitarimus, arba yra šakų susitarimai pasirašyti, yra įsipareigojimai vieni kitų atžvilgiu, dalyvauja tokiose renginiuose. Vyriausybė visus savo įsipareigojimus vykdo, jokio žmogaus neapgavome, nepažadėjome to, ko negalime padaryti, nemelavome. (…) Gaila, kad šita situacija pasinaudoja kai kurie žmonės, kurie nori tapti politikais, perspektyvoje, matyt. Nesuprantu tokių žmonių tikslų“, – Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė premjeras.

„Esame demokratinė valstybė, turime vieną iš pagrindinių teisių – reikšti savo nuomonę, mitinguoti, piketuoti. Svarbu, kad būtų griežtai laikomasi įstatymo, galiu pasakyti, kad mes remiame ir palaikome bet kokią teisėtą nuomonės išreiškimą“, – sakė premjeras ir pabrėžė, kad turi būti laikomasi Susirinkimų įstatymo.

J. Auškelio/LRT nuotr.

Premjeras tikino, kad užsibrėžti mitingo tikslai gali pridaryti žalos visiems.

Tuo metu valdančiosios „valstiečių“ partijos nariai neslepia įtariantys, kad už masinės protesto akcijos, kurios vienas organizatorių yra žurnalistas A. Tapinas, stovi opozicinės politinės jėgos – konservatoriai ir socialdemokratai. Jie, pasak „valstiečių“, siekia chaoso valstybėje.

© 2018, viršaitis. All rights reserved.