0

Europą vienija gamtos išsaugojimo idėja: prisidėti gali kiekvienas

rugsėjo 3, 2019 Gamta, Gamtosauga

Europos šalys jau ne vienerius metus ieško išeičių ir kompromisų, kaip apsaugoti retas ir nykstančias augalų bei gyvūnų rūšis. Jas vienija europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas „Natura 2000“ – prie jo kūrimo ir plėtros prisideda ir Lietuva.

4104
Saugo ir miškus, ir pievas

Europos svarbos gamtinės buveinės – žmonių veiklos pakeistame kraštovaizdyje vis dar išlikę natūralūs gamtos kampeliai, kurių apsaugą reglamentuoja Buveinių direktyva. Išlikusios natūralios ar pusiau natūralios buveinės yra ypatingai svarbios saugant augalų ar gyvūnų rūšis, nes buveinė yra įvairiausių gyvųjų organizmų namai. Buveinių direktyva kartu su Paukščių direktyva, kitaip vadinamosios Gamtos direktyvos – pagrindiniai Europos Sąjungos teisės aktai, nustatantys laukinės gamtos apsaugą. Šių direktyvų pagrindu ir yra sudarytas bendras Europos šalių ekologinis tinklas.

Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiosios specialistės Agnės Karlonės, Lietuvoje yra 54 skirtingi buveinių tipai. Pavyzdžiui, išskiriama 12 skirtingų pievų ir joms artimų buveinių tipų. Šios tarpusavyje skiriasi augalijos rūšine bei dirvožemio sudėtimi, struktūra, kilme ar hidrologiniu režimu.

Dalis šių buveinių neturi teisinės apsaugos, todėl jų pagrindu kuriamos vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Europos Komisijai patvirtinus šias vietoves, o Lietuvai užtikrinus jų teisinę apsaugą, įsteigiamos buveinių apsaugai svarbios teritorijos (sutrumpintai vadinamomis BAST). Šiuo metu Lietuvoje suskaičiuojamos 84 paukščių apsaugai svarbios teritorijos, kurių bendras plotas užima 6 586 km2, 155 buveinių apsaugai svarbios teritorijos ir 328 vietovės, atitinkančios gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – bendras jų plotas užima daugiau nei 7 tūkst. kv. km.

Specialistės žodžiais, siekiant efektyvaus saugomų rūšių populiacijų ir buveinių išsaugojimo, nepakanka saugoti tik pavienes teritorijas, todėl Europoje ir kuriamas vientisas ekologinis jų tinklas.

Darbų dar laukia

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos Lietuvoje vis dar steigiamos. Pavyzdžiui, birželio mėnesį į tinklą įtrauktos trys naujos vietovės: Žagarės dvaro parkas, Plinkšių apylinkės ir Aukštųjų Šančių ąžuolynas. Jos skirtos niūriaspalvio auksavabalio ir kitų saugomų rūšių ir buveinių apsaugai. Iš viso šįmet planuojama patvirtinti 100 buveinių apsaugai svarbių teritorijų.

Tokių teritorijų tikslas yra išsaugoti retas ir nykstančias Europos bendrijos svarbos rūšių populiacijas bei natūralias buveines, o kur reikia pažeistas buveines atkurti iki tinkamos apsaugos būklės. . Lietuvoje saugomos jūros, pajūrio, gėlųjų vandenų, pievų, pelkių, atodangų, miškų ir saugomų gyvūnų ir augalų rūšių buveinės. Jos nustatomos atliekant mokslinius tyrimus, inventorizuojant saugomas buveines, kurios išskiriamos vadovaujantis Europos Komisijos parengtu Europos Sąjungos Buveinių interpretavimo vadovu, kaupiant ir analizuojant duomenis apie saugomų rūšių populiacijas.

Įpareigoja elgtis atsakingai

Privatūs žemės savininkai ir valdytojai už ūkinės veiklos apribojimus gali gauti kompensacijas.Taip pat, žemės savininkai gali prisiimti savanoriškus aplinkosauginius įsipareigojimus tvarkyti buveinės ar rūšių radavietes ir už tai gauti papildomą išmokų dalį. A. Karlonė komentavo, jog gaunantieji išmokas už pievų ir šlapynių priežiūrą įsipareigoja kartą per metus vėlesniu laikotarpiu nušienauti ir pašalinti nupjautą žolę arba ekstensyviai ganyti gyvulius.

Miškų buveinėse ribojami kirtimai, paliekamas papildomas skaičius negyvos medienos. Aplink saugomų paukščių lizdavietes Miškų kirtimo taisyklėse nustatytu atstumu draudžiami kirtimai. Pavyzdžiui, aplink mažojo erelio rėksnio lizdą kirtimai draudžiami 100 metrų spinduliu.

Pasitikrinti, ar žemės sklypas, kurį, galbūt planuojate įsigyti, yra buveinių ar paukščių apsaugai svarbiose teritorijose, galima Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Čia taip pat nurodyta, kokių saugomų rūšių populiacijų ir gamtinių buveinių apsaugai išskirtos šios teritorijos.
varle
Skatinama arba ribojama ūkinė veikla nustatoma atsižvelgiant į buveinės tipą ir saugomų rūšių poreikius, juos reglamentuoja Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai ir LR saugomų teritorijų įstatymas.
Beje, gamta besidomintys žmonės pagal buveinių žemėlapį pasirenka maršrutus ir mielai vyksta pasigrožėti išlikusiais natūralios gamtos kampeliais.
Yra, kur pasitempti

Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė priminė, jog Lietuvoje Europos bendrijos svarbos buveinės buvo suregistruotos 2011–2014 metais. Visa Lietuva tuomet buvo padalyta į 10×10 km kvadratus, o daugybė specialistų pagal kruopščiai parengtą metodiką išvaikščiojo jiems priskirtus kvadratus ir suregistravo rastas išlikusias Europos bendrijos svarbos buveines.

„Svarbu suprasti, kad „Natura 2000“ apima ne visas suregistruotas Europos svarbos gamtines buveines. O gamtine prasme vertingos teritorijos – ne tik inventorizuotos Europos bendrijos svarbos buveinės, bet ir kertinės miško buveinės, stambūs paukščių lizdai, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšys, vertingi kraštovaizdžio elementai ir t. t.“, – komentavo L. Paškevičiūtė.

Aktualumas saugoti buveines ir rūšis, anot aplinkosaugininkės, dar labiau išaugo po šįmet pristatytos pasaulio mokslininkų ataskaitos. Jie perspėjo, kad mes esame gyvybiškai priklausomi nuo rūšių įvairovės ir gamtos teikiamų paslaugų, tačiau mus supanti įvairovė dideliu tempu nyksta. Europoje viena iš pagrindinių spartaus nykimo priežasčių vis dar yra žemės paskirties keitimas, t. y. žemdirbystės ir miškininkystės intensyvinimas.

Žemės ūkio veiklos biologinės įvairovės apsaugai svarbiose teritorijose analizė rodo grėsmingą tendenciją – 2014–2018 m. buvo suarta net 9 proc. pievų ir joms artimų buveinių. Suarus pusiau natūralias pievas sunaikinami dešimtmečiais formavęsi ekologiniai ryšiai, nyksta jautrios ir retos rūšys, kurioms įsitvirtinti reikalingos labai specializuotos nišos ir kompleksiniai ekologiniai ryšiai.

Europos Sąjungos šalys, siekdamos išsaugoti nykstančias rūšis ir sukurti bendrą ekologinį tinklą, buveinių direktyvą pasirašė dar 1992 metais. 2014–2016 metais Europos Komisija atliko Gamtos direktyvų tinkamumo patikrinimą. Patikrinimo metu prieita prie išvados, kad teisinis reguliavimas yra tinkamas, tačiau yra problemų su direktyvų nuostatų įgyvendinimu. Pavyzdžiui, delsta sukurti pakankamą buveinių apsaugai svarbių teritorijų tinklą.

2018 m. Europos Komisija konstatavo, kad Lietuva per mažai teritorijų paskelbė Buveinių apsaugai svarbiomis vietovėmis.

2016 m. pradžioje šis tinklas aprėpė 12,16 proc. Lietuvos sausumos teritorijos (ES vidurkis 18,1 proc.), Paukščių direktyvos specialios apsaugos teritorijos – 8,47 proc. (ES vidurkis 12,3 proc.), o Buveinių direktyvos Bendrijos svarbos teritorijos – 9,40 proc. (ES vidurkis 13,8 proc.).

Lietuvos ekspertai akcentuoja, jog tai, kad „Natura 2000“ Lietuvoje apima net trečdaliu mažiau teritorijų nei vidutiniškai ES, nesumažina poreikio palaikyti gamtinių kompleksų kokybę ir užtikrinti saugią bei stabilią aplinką biologinės įvairovės funkcionavimui.

Nusistatė prioritetus

Anykščių regioninio parko vyriausioji specialistė Diana Martinavičiūtė įvardijo tris regioninio parko teritorijoje esančias buveinių apsaugai svarbias teritorijas (BAST), kuriose vykdomos gamtotvarkos priemonės: Anykščių šilelis, Šventosios senvagės ir Pavirinčių–Pakalnių pelkė. Šventosios senvagių teritorijoje saugomos kelios Europos bendrijos svarbos buveinės: stepinės pievos, rūšių turtingos ganyklos ir ganomos pievos, eutrofiniai aukštieji žolynai bei šienaujamos mezofitų pievos. Tvarkant saugomas teritorijas rekomenduojama parengti gamtotvarkos planą arba tvarkymo programą.

Anykščių regioninio parko direkcijos specialistai kartu su partneriais įgyvendino iniciatyvą, kurios tikslas buvo išsaugoti išlikusias ir atkurti buvusias atviro tipo pievų buveines BAST Šventosios senvagėse. Buvo įsigyta avių, kurios „šienavo“ Šventosios senvagių pievas, sykiu buvo kertami krūmai ir savaiminiai medeliai. Šioje kone 200 hektarų teritorijoje randama retų vabazdžių: plačioji dusia, šarvuotoji skėtė, dvijuostė nendriadusė. Beje, net 90 proc. teritorijos priklauso privatiems savininkams, tačiau jie noriai sutiko dalyvauti projekte.

BAST Pavirinčių–Pakalnių pelkės teritorijoje saugomos šios Europos Bendrijos svarbos buveinės: tarpinės pelkės ir liūnai, natūralūs distrofiniai ežerai, pelkėti lapuočių miškai ir pelkiniai miškai. Teritorija išsausėjusi, šiuo metu vykdomas hidrologinio režimo atkūrimo projektas. Savininkai sutiko, kad atkūrus hidrologinį režimą jiems priklausanti žemė gali būti užlieta.

BAST Anykščių šilelyje daugiau dėmesio skiriama miškams. Anykščių regioninio parko direkcija bendradarbiaudama su Valstybinių miškų urėdijos Anykščių regioninio padalinio specialistais siekia išsaugoti vakarų taigos ir tarp miškų esančias stepinių pievų buveines.

Šaltinis: lrytas.lt/gamta/eko/

© 2019, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.