0

Kurios tautos namais virs TAUTOS NAMAI ant Tauro kalno?

rugsėjo 27, 2019 Architektūra, Kova už tautą, Kurkime Lietuvą

Ar šiandien reikalingi tokie Tautos namai, kokie sugalvoti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą? Situacija pasikeitė neatpažįstamai, o kalbant apie Tautos namų atsiradimą ant Tauro kalno, matomas tik neįsigilinimas ir diskusijų stoka, LRT KLASIKAI sako architektūros istorikė Marija Drėmaitė. Jai antrina architektas Tomas Grunskis, sakydamas, kad dabartinė situacija – kapstymasis po 20 a. idėjų smėlio dėžę, kol visuomenė juda visiškai kita kryptimi.

Kam reikia Nacionalinės koncertų salės ant Tauro kalno?

Išrinkti Tautos namų – nacionalinės koncertų salės – architektūrinio konkurso nugalėtojai. Iš beveik 250 pasaulio architektų pasiūlytų Nacionalinės koncertų salės idėjų, konkurso nugalėtoja paskelbta komandos iš Ispanijos „Arquivio architects“ pasiūlyta idėja.

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė, kalbėdama LRT KLASIKOS laidoje, sako, kad konkurso komisijos tikslas buvo gauti aiškią ir išraiškingą architektūros koncepciją: „Pastatas turi būti atviras visuomenei, matomas iš įvairių miesto kampų, patogus, funkcionalus. Be abejo, kelti ir tokie reikalavimai, kaip tvarumas, ekologiškumas.“

Architektas Tomas Grunskis, vertindamas būsimą pastatą iš piliečio pozicijos, sako, kad koncertų salės konkurso nugalėtojų projektas jo lūkesčių netenkina.

„Norėtųsi apie Tautos namus pakalbėti ir plačiau. Mano galva, pirmoji klaida buvo tokio masto ir tokio sudėtingumo konkursą įvykdyti vienu turu. Kai dalyvauja tarptautinė architektų kompanija, natūralu tikėtis daugiau nei 100 darbų. Tokie dideli konkursai vyksta rengiant kelis turus, stengiamasi labai kruopščiai vertinti visus dalyvius ir jų darbus. Tačiau mano, kaip architekto ir kaip piliečio, lūkesčių būsimas pastatas netenkina ir dėl to, kad kritiškai žiūriu į vietos tapatybę ir jos gydymą (jei galima taip pasakyti) pastato pagalba“, – tvirtina T. Grunskis.

Architektas Audrius Ambrasas, su savo studija taip pat dalyvavęs konkurse, svarsto viešoje erdvėje išsakytas priežastis, kodėl ant Tauto kalno reikia pastatyti Nacionalinę koncertų salę.

„Vienas argumentų – istorinis tęstinumas, nes toje vietoje kadaise nupirktas sklypas Tautos namams statyti. Kitas argumentas – kad iš bendrų erdvių atsivers puiki miesto panorama. Ir be to – tai būtų pastatas-ženklas, nes Vilniui trūksta atpažįstamumo“, – tikina A. Ambrasas.

Pastatas gali tapti ženkliškas su laiku, sako A. Ambrasas, pridurdamas, kad pagal užsakymą sukurti simbolinę reikšmę turintį statinį – gana rizikinga.

Atgavus valstybę, Tautos namai – nereikalingi

Architektūros istorikė Marija Drėmaitė teigia siūlanti pradėti nuo klausimo, ar tokie Tautos namai, kokie buvo sumanyti prieš Pirmąjį pasaulinį karą, reikalingi šiandien: „Dažnai kalbama apie šią idėją, bet pamirštamos istorinės aplinkybės – kad tuo metu, kai carinė valdžia leido kurtis tautinėms bendrijoms ir imta puoselėti Tautos namų idėja, tai turėjo atstovauti lietuvių tautinę mažumą Rusijos imperijoje. Tokiomis sąlygomis tautinio susitelkimo centras – teatras, muzikos salė ar parodų erdvė – buvo reikalingi. Daug tautinių draugijų turėjo tokius namus. Bet kas nutiko 1918 m. vasario 16 d.? Tauta gavo savo namus – valstybę.“

Pasak M. Drėmaitės, atgavus valstybę Tautos namų, kaip mažos kultūrinės grupės centro, idėja nebeteko prasmės.

„Istorinės kolekcijos valstybėje turi nacionalinį muziejų, dailės kolekcijos – dailės muziejų, kalba – lietuvių kalbos ir literatūros institutą, kultūra – kultūros ministeriją. Tautos namai – visiškai simbolinis atminimas, susietas su vieta ir idėja, bet nelabai tiksliai“, – tvirtina architektūros istorikė.

M. Drėmaitė sako, kad visa situacija, susijusi su Tautos namais, buvo proga ištirti, pažinti ir patikslinti istoriją: „Deja, matome, kad visiems pakanka paviršutiniškų žinučių internete. Net Kultūros ministerijos atlikta studija neištyrinėjo Tautos namų istorijos.“

R. Leitanaitė, atsakydama į M. Drėmaitės komentarą, sako, kad viskas buvo labai paprasta – užduotis gauta iš konkurso užsakovų, Vilniaus savivaldybės ir Kultūros ministerijos, o kokia pateikta konkurso programa, tokios ir sąlygos.

„Kultūros ministerija gana glaudžiai dirbo su Tautos namų iniciatyvine grupe, buvo ieškoma kompromiso, o idėja statyti šiuos namus ant Tauro kalno svarstyta jau ne pirmus metus. Kodėl nebuvo reikalaujama tikslios Tautų namų sklypo vietos atspindėjimo? Matyt, buvo priimtas politinis sprendimas šio pastato idėją interpretuoti simboliškai, kad Tautos namai taptų bendruomenės centru, simboliškai atsirandančiu ant Tauro kalno“, – aiškina R. Leitanaitė.

Gal romantinei idėjai reikėjo leisti būti tik idėja?

T. Grunskio teigimu, klausimas dėl Tautos namų reikalingumo čia – pats svarbiausias, todėl jį kelti prasminga. „Tikiu, kad Tautos namų idėja 21 a., kai valstybės ir pilietinės sampratos keičiasi, turi būti peržiūrėta ir pakoreguota. Svarbu tai padaryti kritiška, ko dabar neatliko konkurso organizatoriai. Suprantu, kad iškeltas uždavinys surengti konkursą, bet reikia viską vertinti kritiškai, išdiskutuoti“, – tvirtina pašnekovas.

Pasak T. Grunskio, reikia kelti ne tik klausimą, kam reikalingi Tautos namai, bet ir kaip laimėjusio projekto pastatas atspindės tautiškumą: „Aš tokio vienareikšmio atsakymo nepamačiau. Be to, mano manymu, nacionalinio klausimo kėlimas 21 a. – atgyvena. Mes tarsi kapstomės po 20 a. idėjų smėlio dėžę, o mūsų visuomenė ir kultūra juda visiškai kita kryptimi. Tautos namai yra romantinė idėja. Kuo ji virsta, tapusi kūnu? Galbūt reikėjo ir palikti ją kaip romantinę idėją, gerą mintį. Dabar ta idėja paversta profesiniu farsu.“

Parengė Virginija Sližauskaitė.

© 2019, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.