Žalčiuko sapnas
vasario 3, 2023 Baltų mokyklos, Eilės, Kūrėjai ir kūryba
Arūnas Žiemelis//
Bitės liemuo, lino gelmuo, viršum mėnesėlis teka. Kas? Atsakymas nežinantiems mįslės (vaško žvakė)
Šią gražią mįslę pernai vasarą išgirdau žvakonių Arijaus ir Rasos sodyboje vykusioje Kurono akademijos stovykloje. Pirmą kartą iš lininių siūlų pinant žvakės dagtį – žalčiuką. Tokia buvo mūsų su žalčiuku pažinties pradžia. Tikrai nesitikėjau, kad ši pažintis nuves taip toli. Iki pat sielos gelmių, atvėrusi daug paslapčių ir leidusi geriau pažinti save. Kaip kiekviena draugystė prasideda nuo pirmojo rankos paspaudimo, pirmojo šypsnio, taip ir šioji su žalčiuku prasidėjo nuo to, kad jį pirmiausiai reikėjo nusipinti. Iš lininių siūlų tarytum ploną trigyslę kasą.
Žvakės knato iš lino – žalčiuko pynimas
Tai buvo kruopštus, atidumo reikalaujantis darbas. Savotiška meditacija ruošiantis sekančiam etapui – vaško paruošimui ir žvakių liejimui. Sužinojau, kad žvakių liejimas gali būti kaip paprastas amatas ir kaip dvasinė praktika. Mes ėjome dvasinės praktikos keliu. Bet ne kūlversčiais, o iš lėto, ramiai, susitelkiant į save ir savo pojūčius. Pasiruošimas pačiai žvakių liejimo apeigai prasidėjo sodybos šeimininkų Arijaus ir Rasos bičių namelyje.
Oi kaip visos bitelės užgaudė, kai būrelis žmonių sugužėjo vidun ir darniai unisonu užtraukė giesmę Austėjai. Nuo dūzgesio net sienos pradėjo drebėti. Tad iš namelio visiems teko bėgti paknopstomis. Aš po šios įžanginės giedonės grįža „pašventintas“. Teko traukti du geluonius. Vieną iš paakio, o kitą iš kelienio. Bet vis tiek nekantriai laukiau vakaro, kada turėjo prasidėti žalčiuko kelionė.
Šį kartą aš buvau tiktai stebėtojas. Viskas kaip mokinukui buvo nauja ir
nepažįstama. Stebino sniego baltumo žvakonių drabužiai, gobtuvai, baltos langų užuolaidos ir netgi vyriški antbarzdžiai. Ginkdiev, kad koks plaukelis nenukristų.
Pirmą kartą pamačiau ir stipiniuotą ratą, ant kurio kabinami nupinti žalčiukai. Oras po vasaros karščių buvo pritvinkęs įtampos, pradėjo
griaudėti, žaibuoti, įsilijo lietus. O kur dar svaiginantis besilydančio vaško kvapas, į transą pasinėrusių rimtim spinduliuojantys žvakonių veidai. Labai jaudino aiškiai ir gana garsiai tariami jų užkalbėjimai. Iš šalies stebint visą apeigą akis merkė ir stipriai migdė sinchronizuotas išlydyto
vaško samstymas bei jo liejimas ant stingstančių, kvapnių žvakėmis virstančių varveklių.
Buvo nuostabi patirtis jausti ir matyti kaip mano žalčiukas persikūnija, kaip įgauna naują pavidalą, kaip po devynių vaško sluoksnių už kantrybę apdovanojamas šarvu.
Apdovanotas buvau ir aš. Draugyste ir bendryste. Supratau, kad tikrasis kelias yra Šviesos kelias. Žalčiuk, padėk jį apšviesti.
Žalčiuk
Žalčiuk, žalty, drobini lino,
Trigysli saulės pakirptų kasų.
Eikš pas mane – atšliaužk, įsirangyk į antį,
Tik nebijok, pabūsiu Tau šį vakarą geru draugu.
Tik nebijok,
Tas kas kad vėl Perkūnas trankos,
Kad dangų perskrodė žalsvi žaibai.
Eikš, nebijok karštai priglausiu,
Ar nematai – jau renkasi balti žyniai.
Ar nematai – kaip dega, žybsi šiltos akys,
Iš po gobtuvų sklinda kerinti, ryški šviesa,
Aplinkui balta, balta, balta…
Lyg būtų vėl atėjusi žvarbi žiema.
Tik nebijok, trigysli lino,
Sušilk, pabūk manuos delnuos,
Einu, baltų žynių šįvakar paprašysiu.
Kad Tau pasektų burtų pasaką medunešio keruos.
Jau sušilai?
Matau, kaip truputį apsnūdai,
Rangykis čia ant stipiniuoto rato atbrailos.
Užuosk kaip kvepia bičių vaškas,
Kaip lydos gelsvas pievų auksas nuo kaitros.
Susirangei?
Na štai, dabar nuleidęs uodegą klausykis,
Ką kalba, šnabžda švytintys žyniai.
Jie ištirpintą, karštą vašką samsto,
Karalių auksą žarsto degančiais delnais.
Klausyk,
Užsnūsk,
Pasaugosiu aš Tavo kvapnų sapną,
Miegok lyg kūdikis ramiu miegu,
O aš lyg mantros paklausysiu,
Burtažodžių, prasmingų žodžių ir senų tiesų.
Miegok kaip kūdikis,
Užgimk iš naujo,
Vaškiniais marškinėliais apsirenk,
Miegok, sapnuok ką bitės dūzgia.
Ir atsibusk apsaugotas jų spindinčiais šarvais.
Jau nubudai? Žalčiuk…
Lietus nustojo lyti,
Nutilo sielą kelianti žynių malda.
Grįžk pas mane, drobini lino,
Užgimęs bičių vaško kvepiančia žvake.
Arūnas Žiemelis.
Daugėliai
2022.07.24
© 2023, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
