0

TAUTOS GIMIMAS, eilės Kovo -11

kovo 12, 2012 Eilės, Kūrėjai ir kūryba

Ginas ŽIEMYS//

TAUTOS GIMIMAS

Mes ėjom visąlaik Šiaurinės link, į kalną Ledo,
Ir gėrėm upių vandenį, ir valgėm bičių medų.

Gentis man skundėsi: „Už ką mums šitos kančios?
Ar ne geriau vergijoj buvo mums su pančiais?“

Burnojo, keikė, spjaudė, bet užmušt nedrįso;
Buvau jiems pranašas, karalius, Dievas – viskas.

Tačiau, menu, kai elnią vienąsyk medžiojom,
Laižyti šiurkščius delnus ėmė stirnos baltakojės.

Sustūgo geležinis vilkas, gulbės ėmė gysti,
Žadėtoji prieš keturiasdešimt metų pildės pranašystė.

Tuomet suklupę pavedėm Praamžiui baltų tautą,
Kad amžinai virš jos žibėtų aukso skliautas.

© 2012, viršaitis. All rights reserved.

Palikite atsiliepimą

Jūs turite būti prisijungęs komentavimui.