Ginas Žiemys. Eilės NAMAI IŠ AUKSO
gegužės 21, 2012 Eilės, Kūrėjai ir kūryba
Sofijai
Yra namai, lakštingala kur iki pamišimo
Metalą daužo plaktuku ir lanksto saulės linijas,
Kai braido kaip garnys po rūką iš vatos,
Aptaškęs žolę žaluma pasteline Watteau*.
Gėlė, kuri kankinas uždaryta molio vazoj,
Praėjus nakčiai vėl į šviesą gręžias.
Šį vakarą vėlai namo, slapčia tu pareini,
Auksinę mėno žuvį gaudai tvenkiny.
Svetainėj muša valandas gegutė it pakvaišus,
Nematomas duris veri ir su šešėliais vaikštai.
Tave atlojęs grįžta saugot vartų juodas šuo,
Bet urzgia, šiaušia plaukus – taikos šokt.
Namai – į rožių, gotikos ir aukso pilį
Sugrįžtančių akis bučiuoja, dilgo širdį tyliai,
Kai sprogsta kaip kaštonas žydinti žvaigždė,
Ir šauksmą jos – negirdimą, imi girdėt.
* Jean Antoine Watteau (1684-1721), prancūzų rokoko dailininkas
Dailininkas Yangge Robin "Miegančioji stebuklų šalyje"
© 2012, viršaitis. All rights reserved.
Latvijas Dievturu Sadraudze
