viršaitis
birželio 17, 2014
Archyvai, Istorija
Alvydas MEDALINSKAS// Ar galėjo Mindaugo laikų Lietuva po daugiau nei šimto metų atsirasti laukiniame krašte, kurio žmonės 1009-aisiais susidorojo su vyskupo Brunono misija, nešusia to meto Vakarų civilizaciją? Ar iš tikrųjų to meto Lietuva buvo vėzdais mosuojančių baltų gyvenama teritorija, kaip buvo galima susidaryti įspūdį po mūsų tūkstantmečio minėjimo? Ką istorikai, archeologai žino apie 1009 […]
viršaitis
sausio 19, 2014
Archeologija, Baltų gentys
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas// Archeologas doc. dr. Valdemaras ŠIMĖNAS žinomas kaip archeologijos paminklų tyrinėtojas Lietuvos pajūryje, Nemuno žemupyje ir Rytų Lietuvoje. Tyrinėja atskirų baltų genčių ribas, tarpgentines teritorijas, ypač domisi Didžiojo tautų kraustymosi periodo, vakarų baltų ir prūsų archeologijos klausimais.
viršaitis
lapkričio 18, 2013
Istorija, PASAULĖŽIŪRA
Rasa Banytė-Rowel//pradžia tęsinys Tacito veikalas „Apie germanų kilmę ir išsidėstymą“ (98 m. po Kr.), kuriame minimas vienos baltų genties ar tam tikros jų grupės vardas „Aestiorum gentes“ yra gerai žinomas. dauguma tyrinėtojų sutaria, kad pavadinimas „Aestiorum gentes“ pirmiausia taikytinas Sembos pakrantės gyventojams, tačiau juo gali būti apibūdinamos ir visos aistiškais dialektais kalbėjusios baltijos pajūrio gentys.
viršaitis
rugsėjo 3, 2013
Istorija, NAUJIENOS, Renginiai
2013 m. rugsėjo 3 d. 15 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Senajame Arsenale, Arsenalo g. 3, vyks „Versmės“ leidyklos išleistos Jūratės Statkutės de Rosales knygos „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ antros dalies pristatymas ir Stasio Petkaus dokumentinio filmo „Jūratė Statkutė de Rosales. Pasišventusi senajai protėvių istorijai ir Lietuvai“ premjera bei diskusijos. Dalyvaus knygos autorė Jūratė […]
viršaitis
liepos 31, 2013
Archeologija, Mokslas
Pradžia Nr. 3, 6. Tęsiame pokalbį su Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriumi, humanitarinių mokslų daktaru Eugenijumi Jovaiša, kurio trilogijos pirmoji knyga „Aisčiai. Kilmė“ ne tik nukelia mus į tolimą priešistorę, bet ir verčia mąstyti apie atsakomybę už savo senuosius protėvius – vakarų baltus. Nuo seno vyko aršios kovos dėl jų gyvenamosios […]
viršaitis
liepos 30, 2013
Archeologija, Mokslas
Pradžia 20130729 Gediminas Zemlickas// Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto profesoriaus, humanitarinių mokslų daktaro Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“ skirta toli gražu ne ramiam pasiskaitymui po sunkių dienos darbų.
viršaitis
liepos 29, 2013
Archeologija, Baltų gentys, Mokslas
Gediminas Zemlickas// Eugenijaus Jovaišos trilogijos „Aisčiai“ pirmoji knyga „Kilmė“1 pasirodė 2012 m. pabaigoje, o gruodžio 14 d. jau spėta pristatyti visuomenei Lietuvos mokslų akademijoje. Monografijoje autorius nagrinėja I–V a. vakarų baltų – aisčių – archeologijos, kalbos ir istorijos šaltinius, analizuoja įvairių šalių tyrinėtojų pateiktus duomenis ir jų išvadas, kurios labai prieštaringos ir įneša didelę sumaištį […]
viršaitis
liepos 29, 2013
Kūrėjai ir kūryba, Leidiniai
Romualdas GRIGAS Šią vasarą pasirodys nauja prof. Romualdo Grigo knyga „Nunykstančios lietuvių šaknys ir jų želmenys“. Skaitytojams pristatome šio leidinio pratarmę ir uždangą. Valstybę ir valstybingumą metaforiškai galime įsivaizduoti kaip gaubtą, dengiantį tautos kūną. Žinoma – ir jos dvasią. Gaubtas reikalingas dėl santykių su pasauliu. Jis gelbsti nuo istorijos skersvėjų ir audrų. Tautos kūną gaubtu […]
viršaitis
balandžio 6, 2013
Archeologija, PASAULĖŽIŪRA
Rasa Banytė-Rowel//tęsinys Tacito veikalas „Apie germanų kilmę ir išsidėstymą“ (98 m. po Kr.), kuriame minimas vienos baltų genties ar tam tikros jų grupės vardas „Aestiorum gentes“ yra gerai žinomas[1]. Apie augalines priemones ir simbolius laidojimo rituale.
viršaitis
balandžio 4, 2013
Archeologija, PASAULĖŽIŪRA
Rasa Banytė-Rowel// ĮVADAS tacito veikalas „Apie germanų kilmę ir išsidėstymą“ (98 m. po Kr.), kuriame minimas vienos baltų genties ar tam tikros jų grupės vardas „Aestiorum gentes“ yra gerai žinomas[1]. dauguma tyrinėtojų sutaria, kad pavadinimas „Aestiorum gentes“ pirmiausia taikytinas Sembos pakrantės gyventojams, tačiau juo gali būti apibūdinamos ir visos aistiškais dialektais kalbėjusios baltijos pajūrio gentys[2].
viršaitis
lapkričio 19, 2012
Baltų gentys, Istorija, NAUJIENOS
Romualdas Grigas// Skelbiame ištraukas iš rašomos Romualdo Grigo knygos „Senieji lietuviai: nunykimo šaknys ir trajektorijos“ Ar tikrai jie neturėjo savo valstybės? Mūsų istorijos vadovėliuose priimta rašyti: lietuviai vieninteliai iš plačiose teritorijose išsidriekusio baltų superetnoso sukūrė savo valstybę. Sukūrė į tą veiksmą įjungdami aukštaičius, žemaičius, dalį sėlių, žiemgalių, jotvingių, skalvių ir lamatiečių. Bet iš karto darykime […]