0

PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(2)

rugsėjo 2, 2015 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA, TAUTOSAKA

PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(2)

Rimantas Balsys\\Pradžia čia tęsinys 2. ŽMONIŲ AUKOJIMAS Žmonių aukojimas – ritualinis žmogaus nužudymo veiksmas, aktas religiniais motyvais. Žmogaus gyvybė atiduodama kaip didžiausia dovana dievybei. Žmonių aukojimas kilo iš kraujo, kaip gyvasties simbolio, sureikšminimo. Išliejamas kraujas simbolizuodavo derlingumą laukams, jis simboliškai palaistydavo pasėlius, todėl žmonių aukojimo ritualai būdavo kur kas labiau paplitę žemdirbių tautose, o ne […]

0

PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(1)

rugsėjo 1, 2015 Baltų pasaulėžiūra

PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(1)

Rimantas Balsys\\ XIII–XVIa. rašytinių šaltinių duomenimis, lietuvių ir prūsų gentys savo dievams aukojo šventvietėse ant alkakalnių, miškuose ir laukuose, prie medžių ir ant akmenų, prie jūros, upių, ežerų ir šaltinių, mūšio vietoje, laidojimo vietoje ir t. t.(1 )

0

Pirtis –XIV–XVIII a. Valstiečių „mažoji bažnyčia“ (3)

kovo 9, 2015 Baltų pasaulėžiūra

Pirtis –XIV–XVIII a. Valstiečių „mažoji bažnyčia“ (3)

Rimantas Balsys\\ MIRUSIEMS PROTĖVIAMS KŪRENA PIRTIS „Sūduvių knygelės“ autorius XVIa. antrame trečiame dešimtmetyje pirmasis aprašo, kad sembos sūduviai mirusį savo gentainį mazgoja šiltoje pirtyje arba tvarte, nuplauna jį švariai ir apvelka baltais drabužiais 39. Tą pačią informaciją, tiesa, priskirdamas ją ne tik prūsams, bet ir lietuviams, žemaičiams bei latviams, XVIa. pabaigoje pakartoja M.strijkovskis: jie mirusįjį […]

0

Pirtis –XIV–XVIII a. Valstiečių „mažoji bažnyčia“ (1)

kovo 3, 2015 Architektūra, Baltų gentys, Istorija

Pirtis –XIV–XVIII a. Valstiečių „mažoji bažnyčia“  (1)

Rimantas Balsys\\ <…> Pirtis … laikytina ne tik ūkinės, higieninės paskirties statiniu, bet ir mažąja XV–XVII a. valstiečio „bažnyčia“, t. y. vieta, kurioje buvo atliekami dievams, mirusiems protėviams pagerbti skirti ir kitokie ritualai.

0

Kūčios: ką reiškia tam tikri ritualai ir apeigos

gruodžio 25, 2014 Istorija, tradicijos ir papročiai

Kūčios: ką reiškia tam tikri ritualai ir apeigos

Gražiausias metų šventes Kūčias ir Kalėdas lydi papročiai, kuriuose persipina mitologija ir krikščionybė. Kūčios – išskirtinė šventė, kurią švenčia nedaug tautų, tačiau lietuviams ji tampa vis labiau komercinė ar varginanti, nes nuo gruodžio pradžios persisotinama valgiais, kalėdiniais papuošimais, o trūksta vidinio susikaupimo.

0

Jorė ant Jusaičių alkakalnio

balandžio 25, 2012 Šventės

Jorė ant Jusaičių alkakalnio

2012 m. balandžio 28 d. (šeštadienį) kviečiame švęsti pirmosios pavasario žalumos – Jorės šventę ant Jusaičių (Šėtkalnio) alkakalnio, Jusaičių km., Bubių sen., Šiaulių rajonas. Kartu pasidžiaugsime atbundančia gamta ir prisiminsime senolių papročius.

2

ŽEMĖS IR JOS GALIŲ SAMPRATA BALTŲ MITOPOETINĖJE PASAULĖŽIŪROJE

kovo 16, 2012 NAUJIENOS, Renginiai

ŽEMĖS IR JOS GALIŲ SAMPRATA BALTŲ MITOPOETINĖJE PASAULĖŽIŪROJE

2012 m. kovo 22-23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus(V) Šia konferencija siekiama suaktualinti Žemės temą, prikeliant iš užmaršties baltų religijoje ir mitologijoje, kalboje, tautosakoje, etnografijoje, liaudies mene išlikusių su Žeme ir visu jos universumu susijusių vaizdinių prasmę. Nemaža dalis šių vaizdinių yra gyvybingi archetipai, iki šiol tebeveikiantys mūsų sąmonę, […]

0

Baltiškos vestuvės. Sveikinimai Karoliui ir Agnei

rugpjūčio 21, 2011 Baltiškos santuokos

Baltiškos vestuvės. Sveikinimai Karoliui ir Agnei

Sveikiname rugpjūčio 20 dieną Dievo PRAAMŽIAUS valioje, baltiškomis apeigomis Verkiuose, prie Lizdeikos aukuro sujungus savo gyvenimus Karolį ir Agnę Didikus. Baltųjų žynių bendruomenė, žyniai ir vestalės linki naujai šeimai MEILĖS, tarpusavio supratimo, darnių santykių tarpusavyje ir su giminaičiais, draugais, pažįstamais ir tautiečiais, gausios šeimynos, pasiturinčio ir laimingo gyvenimo.

0

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse)

kovo 22, 2011 PASAULĖŽIŪRA

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse)

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse), kaimo vietovėse ir lietuvių liaudies dainose (I dalis) E g i d i j u s    M A Ž I N T A S. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Akmenų pasaulis lietuvių mitologijoje dar nėra ištyrinėtas. Jis turi daug paslapčių. Akmenų rinkimas savo sodyboms, puošimas jais sodų ir […]