|
|
viršaitis
gruodžio 4, 2020
Baltų mokyklos, Baltų pasaulėžiūra, KURONO akademija
Mane vadina Roma Vesta. Šiandien savo vardą suvokiu kitaip nei 20 metų atgal. Maniau vardas yra tai, kaip pavadino mane vos gimusią mano mama ir tėtis. Vėliau supratau, kad vardas yra kur kas daugiau, kad jame slypi visos gyvasties kelio esmė, tam žmogui, kuriam tas vardas duotas.
viršaitis
rugsėjo 2, 2015
Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA, TAUTOSAKA
Rimantas Balsys\\Pradžia čia tęsinys 2. ŽMONIŲ AUKOJIMAS Žmonių aukojimas – ritualinis žmogaus nužudymo veiksmas, aktas religiniais motyvais. Žmogaus gyvybė atiduodama kaip didžiausia dovana dievybei. Žmonių aukojimas kilo iš kraujo, kaip gyvasties simbolio, sureikšminimo. Išliejamas kraujas simbolizuodavo derlingumą laukams, jis simboliškai palaistydavo pasėlius, todėl žmonių aukojimo ritualai būdavo kur kas labiau paplitę žemdirbių tautose, o ne […]
viršaitis
rugsėjo 1, 2015
Baltų pasaulėžiūra
Rimantas Balsys\\ XIII–XVIa. rašytinių šaltinių duomenimis, lietuvių ir prūsų gentys savo dievams aukojo šventvietėse ant alkakalnių, miškuose ir laukuose, prie medžių ir ant akmenų, prie jūros, upių, ežerų ir šaltinių, mūšio vietoje, laidojimo vietoje ir t. t.(1 )
viršaitis
kovo 9, 2015
Baltų pasaulėžiūra
Rimantas Balsys\\ MIRUSIEMS PROTĖVIAMS KŪRENA PIRTIS „Sūduvių knygelės“ autorius XVIa. antrame trečiame dešimtmetyje pirmasis aprašo, kad sembos sūduviai mirusį savo gentainį mazgoja šiltoje pirtyje arba tvarte, nuplauna jį švariai ir apvelka baltais drabužiais 39. Tą pačią informaciją, tiesa, priskirdamas ją ne tik prūsams, bet ir lietuviams, žemaičiams bei latviams, XVIa. pabaigoje pakartoja M.strijkovskis: jie mirusįjį […]
viršaitis
kovo 3, 2015
Architektūra, Baltų gentys, Istorija
Rimantas Balsys\\ <…> Pirtis … laikytina ne tik ūkinės, higieninės paskirties statiniu, bet ir mažąja XV–XVII a. valstiečio „bažnyčia“, t. y. vieta, kurioje buvo atliekami dievams, mirusiems protėviams pagerbti skirti ir kitokie ritualai.
viršaitis
gruodžio 25, 2014
Istorija, tradicijos ir papročiai
Gražiausias metų šventes Kūčias ir Kalėdas lydi papročiai, kuriuose persipina mitologija ir krikščionybė. Kūčios – išskirtinė šventė, kurią švenčia nedaug tautų, tačiau lietuviams ji tampa vis labiau komercinė ar varginanti, nes nuo gruodžio pradžios persisotinama valgiais, kalėdiniais papuošimais, o trūksta vidinio susikaupimo.
viršaitis
balandžio 25, 2012
Šventės
2012 m. balandžio 28 d. (šeštadienį) kviečiame švęsti pirmosios pavasario žalumos – Jorės šventę ant Jusaičių (Šėtkalnio) alkakalnio, Jusaičių km., Bubių sen., Šiaulių rajonas. Kartu pasidžiaugsime atbundančia gamta ir prisiminsime senolių papročius.
viršaitis
kovo 16, 2012
NAUJIENOS, Renginiai
2012 m. kovo 22-23 d. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengia Profesoriaus Norberto Vėliaus skaitymus(V) Šia konferencija siekiama suaktualinti Žemės temą, prikeliant iš užmaršties baltų religijoje ir mitologijoje, kalboje, tautosakoje, etnografijoje, liaudies mene išlikusių su Žeme ir visu jos universumu susijusių vaizdinių prasmę. Nemaža dalis šių vaizdinių yra gyvybingi archetipai, iki šiol tebeveikiantys mūsų sąmonę, […]
viršaitis
rugpjūčio 21, 2011
Baltiškos santuokos
Sveikiname rugpjūčio 20 dieną Dievo PRAAMŽIAUS valioje, baltiškomis apeigomis Verkiuose, prie Lizdeikos aukuro sujungus savo gyvenimus Karolį ir Agnę Didikus. Baltųjų žynių bendruomenė, žyniai ir vestalės linki naujai šeimai MEILĖS, tarpusavio supratimo, darnių santykių tarpusavyje ir su giminaičiais, draugais, pažįstamais ir tautiečiais, gausios šeimynos, pasiturinčio ir laimingo gyvenimo.
viršaitis
kovo 22, 2011
PASAULĖŽIŪRA
Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse), kaimo vietovėse ir lietuvių liaudies dainose (I dalis) E g i d i j u s M A Ž I N T A S. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Akmenų pasaulis lietuvių mitologijoje dar nėra ištyrinėtas. Jis turi daug paslapčių. Akmenų rinkimas savo sodyboms, puošimas jais sodų ir […]
|
|
|