viršaitis
gruodžio 9, 2018
Paveldas, tradicijos ir papročiai
Libertas Klimka// Pradėsiu nuo mįslės, kuri klausia: „Žiemą brolis – vasarą molis. Kas?“ Žinoma, tai krosnis, stovinti senoviško namo viduryje. Žiemą ir kitų metų laikų darganotomis dienomis iš jos tas kaimo namų jaukumas. O ir miesto gyventojai dar taip neseniai galėdavo nugarą meiliai priglausti prie koklinės stačiamalkės.
viršaitis
sausio 30, 2013
TAUTOSAKA
JURGITA MACIJAUSKAITĖ -BONDA// Tęsinys/Pradžia 20130129 K r o s n i s. Visuose 1.1.2.16. tipo pirmosios versijos ES aprašymuose figūruoja krosnis. Be jau minėtų ES , yra dar trys: Seneliai bezda į krosnį – atsiranda vaikas; Senis nutašo berniuką ir padeda ant krosnies – tas atgyja; Moteris padeda žirnį ant krosnies – atsiranda sūnus (KLPTK […]
viršaitis
lapkričio 1, 2011
PASAULĖŽIŪRA, tradicijos ir papročiai
DAINIUS RAZAUSKAS//Pabaiga. Kadangi pro krosnies kaminą į dausas iškeliauja mirusiojo dvasia, pro krosnies kaminą išlekia ir sugrįžta iš dausų gyvo raganiaus ar raganos dvasia, tai suprantama, kad šiuo keliu į namus iš viršutiniojo pasaulio gali patekti ir šiaip dvasinės būtybės, dievybės.
viršaitis
rugsėjo 9, 2011
Amatai, Archeologija
Lietuvos nacionalinis radijas/Ved. Inga Berulienė. Rugsėjo 9 d., penktadienį, 16.03 val. laidoje „Gyvoji istorija“ kalbėsime apie viduramžių koklių madas ir jų specifiką. Mūsų pašnekovas – archeologas Kęstutis Katalynas, kuris suskaičiavo, kad per tris šimtus metų Lietuvoje sukurta net tūkstantis koklinių ornamentų.
viršaitis
gruodžio 14, 2010
mitologija, PASAULĖŽIŪRA
DAINIUS RAZAUSKAS. Ugnis senovėje buvo šventa, aukuruose kūrenta nepaliaujamai, už jos aplaidų užgesimą atsakingi asmenys buvo baudžiami net mirtimi. Namų židinio ugnis Gabija Lietuvoje šventa vadinta dar visai neseniai, ir namų židinio ugnis buvo atitinkamai saugoma, kad neužgestų.