0

Kūčios – baltiškas paprotys, vėliau įtrauktas į krikščionišką pasaulėžiūrą

gruodžio 25, 2016 Baltų pasaulėžiūra, Šventės, tradicijos ir papročiai

Kūčios - baltiškas paprotys, vėliau įtrauktas į krikščionišką pasaulėžiūrą

Gruodžio 23-ioji svarbi tuo, kad po ilgo laiko, kai dienos vis trumpėjo, šviesusis paros metas pradeda viena minute ilgėti. „Taigi saulutė sugrįžo. Ir saulutės sugrįžimas kartu yra ir didžiųjų žiemos švenčių laukimas. Tas laukimas tikrai neprailgs, jei tinkamai tam pasiruošite“, – sako etnologas prof. Libertas Klimka.

0

Švęsti Kalėdas lietuviškai – misija įdomi, bet neįmanoma

gruodžio 29, 2015 Šventės, tradicijos ir papročiai

Švęsti Kalėdas lietuviškai – misija įdomi, bet neįmanoma

Artūras Jančys \\ Tautinių papročių puoselėtojai murma, kad Kalėdos prarado savo tikrąją prasmę, katalikišką ir dar senesnę, baltiškąją saulės grąžos šventę, jos tapo pagal amerikietišką kurpalį padarytomis komercinėmis linksmybėmis.

0

Pasigaminkite paprastą, bet nepelnytai pamirštą Kūčių patiekalą

gruodžio 17, 2015 Kulinarija, Paveldas, tradicijos ir papročiai

Pasigaminkite paprastą, bet nepelnytai pamirštą Kūčių patiekalą

Giedrė Balčiūtė\\ Nors dabar daug kas pagrindiniu Kūčių patiekalu laiko kūčiukus, tačiau nuo gilios senovės pagrindiniu šios šventės valgiu buvo iš įvairių grūdų gaminama kūčia. Pagal šį patiekalą buvo pavadinta ir pati Kūčių šventė.

0

Kūčios: ką reiškia tam tikri ritualai ir apeigos

gruodžio 25, 2014 Istorija, tradicijos ir papročiai

Kūčios: ką reiškia tam tikri ritualai ir apeigos

Gražiausias metų šventes Kūčias ir Kalėdas lydi papročiai, kuriuose persipina mitologija ir krikščionybė. Kūčios – išskirtinė šventė, kurią švenčia nedaug tautų, tačiau lietuviams ji tampa vis labiau komercinė ar varginanti, nes nuo gruodžio pradžios persisotinama valgiais, kalėdiniais papuošimais, o trūksta vidinio susikaupimo.

0

Paskaita „Kūčių ir Kalėdų papročiai baltų pasaulėžiūroje“.

gruodžio 14, 2013 PASAULĖŽIŪRA, Renginiai, tradicijos ir papročiai

Paskaita

Kviečiame į paskaitą „Kūčių ir Kalėdų papročiai baltų pasaulėžiūroje“. 2013 m. gruodžio 14 d. (šeštaadienį) 16.00 val. Kaune ir 15 d. 16:00 Marijampolėje. Paskaitą skaitys ir su jumis bendraus etnopsichologas, Baltųjų žynių dvasininkas, Darnos mokyklos ir Kurono akademijos įkūrėjas Liutauras Balsys Baltasis.

0

Impresija [Kūčių vakarui]

gruodžio 22, 2012 Kūrėjai ir kūryba

Impresija [Kūčių vakarui]

AKMENUKAS ANT JŪROS KRANTO Jūratė Sučylaitė Impresija Aš esu mažas įdubęs akmenėlis, sklidinas vandens. Ką tik protėvių vėlės iš manęs atsigėrė ir nuėjo nuo jūros tolyn, susirinko prie Jūsų balto Kūčių stalo. Jos nenori būti vienišos, jos nori palaiminti Jūsų žodžius ir dirbančias rankas, jos nori apie Jus žinoti. Nebijok mano sakmės, ja patikėk ir […]

0

KAIP KŪČIOS TAPO APSIRIJĖLIŲ ŠVENTE

gruodžio 22, 2012 Kulinarija, Paveldas

KAIP KŪČIOS TAPO APSIRIJĖLIŲ ŠVENTE

Vinsentas Sakas// Atsakymas moksleiviams ir jų mokytojams Gruodžio mėnuo, adventas, Kalėdos, Naujieji metai, žiema – kuo šis mėnuo, šventės, metų laikas yra ar buvo ypatingi maitinimosi požiūriu? Adventas jokiu būdu nėra žydiškos krikščionybės religinis laikotarpis, atneštas mums iš Vakarų Europos ir priverstinai „apkrikštijus“, o teisingiau  – praplovus smegenis įdiegtas svetimo gyvenimo būdas.

1

Kūčių patiekalų receptai ir simboliai

gruodžio 24, 2011 tradicijos ir papročiai

Kūčių patiekalų receptai ir simboliai

Liutauras Baltasis// Senovėje per baltiškas kūčias užkloję stalą šienu, dėjo ant jo duoną, dėdavo įvairius patiekalus. Mėsa nebuvo draudžiama. Žuvies patiekalai ateina su krikščionybe ir jos epochos žuvies simbolika. Ant baltų genčių stalo puikavosi šerniena arba kiauliena, vištos, gaidžiai, žąsys, aviena, jautiena. Stalas buvo nustatytas dubenėliais ir kaušeliais su alumi.

1

„Mielos kočės, kuom turiu, tuom beriu“- kūčių pavadinimo kilmė(1)

gruodžio 23, 2011 PASAULĖŽIŪRA, tradicijos ir papročiai

„Mielos kočės, kuom turiu, tuom beriu“- kūčių pavadinimo kilmė(1)

Liutauras Baltasis// Kūčių pavadinimu šiandien vadiname žiemos šventės – saulėgrįžos išvakares, kai dienos trumpumas ir nakties ilgumas pasiekia savo ribas.  Nakties ilgumas senovėje sudarė šventą laiką, priešingai dabartiniams urbanizuotiems laikams, kai elektra namuose, kaime ir mieste praktiškai jau kasdienybė ir net naktį mieste yra šviesu. Senovėje, tik saulei nusileidus, aplinka tapdavo gūdi ir nebent mėnulis […]

0

Kūčios – be silkės, kisieliaus, žirnių?

gruodžio 22, 2011 tradicijos ir papročiai

Kūčios – be silkės, kisieliaus, žirnių?

Krikščionybės paveiktos senosios tradicijos dar vis atspindi tam tikrus senovinius papročius. Nors simbolika jau siejama su krikščionybės atneštais šventaisiais, vietoj 9 grūdų košės su medaus miešimu ar duonos bei alaus, dabar laužiam bažnytinę „plotką“ ir ją šventinam kitus valgius, vietoj likimo spėjimo ir tradicinių baltiškų burtų meldžiamės, vis tik Kūčios YRA LIETUVIŠKA ŠVENTĖ.

0

Kūčių vakarienė: ritualas, turintis terapinę galią

gruodžio 20, 2011 MEDICINA, Psichologija, tradicijos ir papročiai

Kūčių vakarienė: ritualas, turintis terapinę galią

Daiva Janavičienė.// Kūčių vakarienės metu nėra svarbu tik pamaitinti ligonį. Svarbiau sukurti sielą pakylėjančią aplinką, kurioje gera dalintis ir išjausti artimo meilę.

0

Ką apie kūčias kalbėjo žolininkė dr. E. Šimkūnaitė

gruodžio 12, 2011 Šventės, tradicijos ir papročiai

Ką apie kūčias kalbėjo žolininkė dr. E. Šimkūnaitė

Kiekvienas pavadinimas slepia savyje vienokią ar kitokią prasmę. Kokia prasmė slypi pavadinimuose kūčios, kūčia, kūčių vakaras, kūčiõs vakaras (Mažojoje Lietuvoje), kūcia arba kūca (Dzūkijoje), kūtys, kūčių, o senesnės kartos tarimu – ir kūtų vakaras (pajūrio Žemaitijoje)? E. Šimkūnaitė yra rašiusi, kad kūčių pavadinimas kilęs nuo žodžio kūtė — tvartas, gurbas: „Suvaryk karves į kūtę“. Kai […]

0

Kalėdų eglė – svetimos kultūros palikimas

gruodžio 19, 2010 Istorija, tradicijos ir papročiai

Kalėdų eglė – svetimos kultūros palikimas

Viena gražiausių metų švenčių – Kalėdos, bet ar prisimename šios šventės simboliką, kai parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairiausių blizgučių? Apie Kalėdų tradicijas ir papročius sutiko papasakoti etnologas Libertas Klimka.

2

Ką tauta mano apie Vėlinių ir Kūčių paskelbimą švenčių dienomis

lapkričio 23, 2010 Istorija, PASAULĖŽIŪRA, tradicijos ir papročiai

Ką tauta mano apie Vėlinių ir Kūčių paskelbimą švenčių dienomis

BALTAI.LT. Liutauras Balsys. „Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė dvi senosios lietuvių kalendorinės šventės – Vėlinės ir Kūčios, kurios iki šiol yra labai svarbios daugumai Lietuvos žmonių. Vis dėlto dar nuo sovietmečio oficialiai tai yra darbo dienos, o Kūčios nėra įrašytos net į atmintinų dienų sąrašą.

0

Seminaras. Žiemos šventės: Adventas, Kūčios, Kalėdos, Trys karaliai

lapkričio 22, 2010 PASAULĖŽIŪRA, Renginiai

Seminaras. Žiemos šventės: Adventas, Kūčios, Kalėdos, Trys karaliai

2010 11 24 – 2010 11 25  VILNIUJE Seminaras. Žiemos šventės: Adventas, Kūčios, Kalėdos, Trys karaliai Vilniaus etninės kultūros centre, Pamėnkalnio g. 34 Vilniaus etninės kultūros centras (VEKC), kartu su  Lietuvos jaunimo turizmo centru (LJTC), kviečia į dviejų dienų trukmės seminarą, kuris vyks lapkričio mėn. 09-10 d.