|
|
viršaitis
vasario 28, 2019
Filmai, Istorija, LDK
Tai bus pati įdomiausia istorijos pamoka kiekvienam lietuviui. Moderni istorinė dokumentika, parodanti Vokiečių Ordino bei Lietuvos ir Lenkijos valstybių istoriją kaip masyvų strateginį žaidimą, kuriame konkuruoja skirtingos vertybės, susikerta įvairios žmogiškos emocijos ir atskleidžiamos šeimos paslaptys.
viršaitis
gegužės 17, 2015
Istorija, istorinės žemės, LDK
Artūras Dubonis\\ Lietuvių istorinėje savimonėje kanonu pavirto „Lietuvių karo su kryžiuočiais“ (Vilnius, 1964) autorių apibendrinta „kryžiuočių – baltų karo“ koncepcija apie didvyrišką ir tragišką baltų tautų kovą prieš svetimą krikščionių tikėjimą jėga brukusį Vokiečių ordiną. Iš lietuvių, stipriausių ir veikliausių, autoriai „pareikalavo“ atsakomybės už viską.
viršaitis
rugsėjo 8, 2014
Istorija, KARYBA
Rugsėjo 8 d., pirmadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 50 litų kolekcinę (proginę) monetą, skirtą Oršos mūšio 500 metų sukakčiai. Tą pačią dieną 13 val. šios monetos pristatymas visuomenei rengiamas Vytauto Didžiojo karo muziejaus Parodų salėje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas). Čia nuo rugsėjo 3 d. veiks paroda „Oršos mūšiui ̶ 500”.
viršaitis
rugsėjo 5, 2014
Kultūra, Renginiai
„ …ir sutelkė Jis stiprią kariuomenę iš visų savo Didžiosios Kunigaikštystės žemių… “ Š. m. rugsėjo 6–7 d. jau trečią kartą Medininkų pilyje (30 km į pietryčius nuo Vilniaus) vyks gyvosios istorijos festivalis. Šių metų renginio pavadinimas – „Medininkų pilies apgultis. 1402-ieji“ nusako jo turinį. XIV–XV a. karybos rekonstrukcija užsiimantys klubai susirinks kaip į karo […]
viršaitis
rugpjūčio 4, 2014
Istorija
KĘSTUTIS GUDMANTAS// Lenkijos istoriografinė tradicija siekia XI–XII a. sandūrą. Tačiau šios tradicijos santykio su Lietuva gairės buvo nubrėžtos vėlai. Tai savo Garbingosios Lenkijos karalystės analuose, arba Kronikose (1455–1480) padarė žymiausias viduramžių Lenkijos istorikas Jonas Dlugošas. Jis atkreipė dėmesį į lietuvių ir lotynų kalbų panašumą bei pirmasis pateikė lietuvių kilmės iš romėnų teoriją.
viršaitis
birželio 28, 2014
Istorija, Technologijos
ELMANTAS MEILUS// Nuo 1655 m. rugpjūčio 8-osios iki 1660 m. liepos 11-osios Vilniaus miestą buvo užėmusi Maskvos kariuomenė, o iki 1661 m. gruodžio 3 d. maskvėnų įgula laikėsi apsupta Vilniaus pilyse. Vilniečiai greitai priprato prie okupantų, nes šie nesiėmė žiaurių represijų, o stengėsi patraukti gyventojus į savo pusę.
viršaitis
gegužės 13, 2014
Istorija
Mindaugas Jackevičius// Sensacija. Taip specialistai apibūdina Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų įsigytą seniausią Vytauto Didžiojo atvaizdą Lietuvoje. Jame didysis kunigaikštis įamžintas kartu su žmona Ona.
viršaitis
gegužės 4, 2014
Istorija
Gintautas Sliesoriūnas// Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisių sulyginimo įstatymas buvo priimtas 1697 m. Abiejų Tautų Respublikos karaliaus rinkimų (elekciniame) seime, o patvirtintas tų pačių metų rudenį Krokuvoje karūnaciniame seime. Dėl savo lotyniško pavadinimo – coaequatio iurium – jis dažnai vadinamas koekvacijos įstatymu.
viršaitis
kovo 26, 2014
Istorija
„Naujiena apie karalienės [Kotrynos Habsburgaitės] mirtį pasiekė naktį. Ponas karaliaus gydytojas Finkas, kuris dėl tos [valdovo] ligos buvo įpratęs miegoti prie karaliaus, kaip ir kiti gydytojai, taip pat tą naktį miegojo gaspadoje (viešbutyje). Pas jo žmoną įskrido didelė naktinė pelėda. […] Ryte atėjęs karaliaus rado ją ant lango. Stebėjosi visi, iš kur ji, įdėjo į […]
viršaitis
vasario 2, 2014
Istorija, tautos silpnėjimas
Virginijus Savukynas// Mes gyvename totalaus karo akivaizdoje. Didelio, aštraus, žiauraus. Ir tam tikra prasme nepastebimo. Čia nešaudoma iš patrankų ir nemėtomos bombos iš lėktuvų. Tačiau tikslas toks pats žiaurus – sunaikinti Lietuvą. Taikinys yra mūsų tapatybė ir tai, kas sudaro jos vieną pagrindinę dalį – istoriją. Ir ši kova nėra nauja, ji tęsiasi šimtmečius.
viršaitis
spalio 23, 2013
Istorija, Renginiai
2013 m. spalio 24 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Kas naujo medinių pilių tyrimuose?“ skaitys archeologas dr. Gintautas Zabiela.
viršaitis
birželio 7, 2013
Istorija, PASAULĖŽIŪRA
Artūras Dubonis// Nuodėmingos pagoniškos liaudies šventės ir apeiginiai minėjimai pernelyg nedomino XIII–XIV a. Rytų Baltijos žemių rašytojų, todėl apie jas dabar galima kalbėti tik remiantis atsitiktinių faktų nuotrupomis ir netiesioginėmis užuominomis. Šiek tiek plačiau rašoma XV a. Lietuvos istorijos šaltiniuose, tačiau pagoniškas švenčių papročių ir apeigų kontekstas XV a. dėl krikščionybės plėtotės jau bluko arba, […]
viršaitis
birželio 6, 2013
Istorija
Vilnius per savo ilgaamžę istoriją, kaip ir kiekvienas miestas, patyrė ne vieną gaisrą. Buvo keli gaisrai, kurių metu sudegė didelė miesto dalis (tokie kilo 1530, 1610, 1737, 1748 ir 1749 m.). Visi gaisrai keitė miesto veidą. Rašytojas ir istorikas Juozapas Ignotas Kraševskis (1812–1887) teisingai konstatavo: „Vilnius per šiuos gaisrus visais atžvilgiais daug ir labai daug […]
viršaitis
spalio 19, 2011
Kultūra, Leidiniai
Monika Petrulienė// Valdovų rūmai išleido knygą apie vieną svarbiausių Lietuvos mūšių – Smolensko – ir kariuomenės bei valdovo sutikimą Vilniuje.
viršaitis
spalio 17, 2011
Istorija, Paveldas, radijas
Rimantas Miknys// Spalio 18 diena Lietuvos istorijos instituto direktorius, humanitarinių mokslų daktaras per Lietuvos nacionalinio radijo Klasikos programą Lietuvos lenkai: neįvykusi tauta ar tautinė mažuma?
viršaitis
liepos 28, 2011
Architektūra, Paminklai, Paveldas
Šią vasarą ne vienas mato, kaip po restauravimo ar atstatymo darbų keičiasi senosios Lietuvos pilys, anksčiau buvę apleisti dvarai. Už Europos Sąjungos (ES) ir savo lėšas naujam gyvenimui gali būti prikeltas senasis Lietuvos paveldas.
viršaitis
liepos 5, 2011
Muziejai, Paminklai, Paveldas
Liepos 6 dieną, siekiant pagerbti vienintelį Lietuvos karalių Mindaugą, duris atveria LDK valdovų rūmai.
viršaitis
lapkričio 20, 2010
Archyvai, Istorija
Virginijus Savukynas (“Kultūros barai” Nr.6) Viena originaliausių ir netikėčiausių pastarojo meto idėjų – Lietuvos imperijos darymas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atgaivinimas. Gintaras Beresnevičius užsiminė apie tai straipsnių rinkinyje „Ant laiko ašmenų“, detaliau aptarė knygoje „Imperijos darymas. Lietuviškos ideologijos metmenys“, vėliau plėtojo publicistiniuose tekstuose.
|
|
|