| |
|
viršaitis
gegužės 10, 2015
Baltų mitologija, PASAULĖŽIŪRA, TAUTOSAKA
Lietuvių mitologijoje esama dvasių,saugančių žemėje slypinčius, taip pat žmonių paslėptus, dažnai ir užkeiktus lobius. Turimi negausūs duomenys neleidžia išsamiau jų apibūdinti. Pagrindinis šaltinis šiuo atveju yra tautosaka — sakmės apie požemio dvasias: barstukus, kaukus, vėlinus arba vėles. Semantika rodo, kad minėtos dvasios susijusios su mirusiųjų pasauliu, aiškiaregyste, regėjimu, ganykla, mišku, pieva, kur tariamai gyvenusios vėlės. […]
viršaitis
gegužės 9, 2015
Baltų pasaulėžiūra
RIMANTAS BALSYS\\ Pabaiga\pradžia, spausti čia 2.2. mBychovco kronikos duomenų patikimumas Bychovco kronikos legendinė dalis bei įvairūs jos sekiniai (11) taip pat sulaukė nemenko įvairių sričių tyrėjų dėmesio. Šioje kronikoje greta kitų įpinta ir Palemono legenda, bylojanti apie kunigaikščio Palemono ir jo palikuonių įsikūrimą Pabaltijyje.
viršaitis
rugpjūčio 13, 2014
Archyvai
GINAS ŽIEMYS// Praėjo keli šimtmečiai, kai buvo išleista knygelė „Apie žemaičių dievus“. Jos autorius – Jonas Lasickis, lenkas, protestantas, gyvenęs XVI a. antrojoje pusėje. Pirmiausia į akis krinta teksto nevientisumas: vienos žinios artimos istorinei tikrovei, o kitos sklidinos išmonės. Ypač naiviai atrodo žemaičių dievų sąrašas, kurį J. Lasickis buvo gavęs iš Jokūbo Laskausko, karališkojo matininko, […]
viršaitis
gruodžio 1, 2012
PASAULĖŽIŪRA
Algirdas Patackas// tęsinys(2) 1972 m. išleistame „Baltų-slavų rinkinyje“ išspausdintas rusų kalbininko – struktūralisto Vladimiro N. Toporovo straipsnis kukliu pavadinimu „Pastabos baltų mitologijos klausimu“ [19]. Straipsnyje buvo užsibrėžtas tikslas, panaudojant vadinamąjį dievovardžių paskirstymo (teonimų distribucijos) metodą, iš išlikusių istoriniuose šaltiniuose dievų sąrašų atstatyti visų baltų dievų ryšius.
viršaitis
lapkričio 6, 2012
Kultūra, Skambesiai
VYTAUTAS LUKŠAS// Oratorija „Saulės vadavimo apeigos“ – siekis sugrąžinti gyvybę senosios lietuvių kultūros palikimui. Rugsėjo 13 d. minėtas Broniaus Kutavičiaus aštuoniasdešimtmetis tapo pretekstu pratęsti šio žymaus modernizmo kompozitoriaus pradėtą pagoniškųjų oratorijų tradiciją. Tik šįkart paslaptinga muzika klausytojui prabyla pirmykšte forma – senąja tradicine dainavimo maniera ir ritualiniais šokiais.
viršaitis
gegužės 4, 2012
NAUJIENOS
Ginas Žiemys// (tęsinys) (Vadinasi, posakis: „Gavėnas kluone virsta per žardą kūlio“ per pusiaugavėnį; meškos – I. 25 (barsuko – II. 2) vertimasis ant kito šono žiemos viduryje etc. ženklina naujo sezono pradžią, naują kalendoriaus tarpsnį.)
viršaitis
gegužės 3, 2012
Kūrėjai ir kūryba
Ginas Žiemys// Baltiškasis dievų panteonas iki šiol skęsta ūkanose. Jo paieškų rezultatai taip pat nėra džiugūs. Žinomi šaltiniai beveik išsemti. Labai daug kas negrįžtamai prarasta. Tad vargšas religijotyrininkas priverstas arba sijoti smėlį, iš kurio aukso trupiniai seniai išrankioti, arba murkdytis po mūsų mentalitetą žeminančių: Krematos, Pizio, Gondu, Kierpiczo, Silinczo, Dirwoksznio, Aukie ir kt. pramanų pelkę…
viršaitis
gegužės 12, 2011
mitologija, PASAULĖŽIŪRA
Dr. Egidijus MAŽINTAS* Pradžia 20110510 Tęsinys//Tylėjimas ne visada yra protingumo įrodymas, bet visada yra įrodymas kvailumo stokos Bet dažniau žaibas slysta medžio kamienu, palikdamas griovelio pavidalo pėdsaką. Jei rusai visada bijodavo ąžuolo, nes į šį dažnai trenkiąs Perkūnas, tai Lietuvoje ąžuolas dėl šių savybių būdavo ypač gerbtinas, nes jis paskirsto visą žaibo energija į šalis […]
viršaitis
gegužės 11, 2011
mitologija, PASAULĖŽIŪRA
Dr. Egidijus MAŽINTAS* Daugiau kaip prieš kelis tūkstančius metų baltų žyniai kaip ir graikų orakuklai mokėjo sėkmingai gintis nuo žaibų. Prie savo šventyklų statydavo aukštus stulpus, apkaltus varinėmis plokštėmis. Štai tada ir buvo išrastas žaibolaidis. 1769m.rugpjūčio 18d.rytą griaustinis trenkė į švento Nazarijaus bokštą Bresčėje. Po šiuo bokštu buvo rūsys, kuriame buvo laikoma 10 30000 kg. […]
viršaitis
balandžio 22, 2011
KARYBA, PASAULĖŽIŪRA
Pradžia 20110414 DAIVA VAITKEVIČIENĖ * Tęsinys 6 Perkūno pyktis ir Velnio piktumas Visuotinai sutariama, kad lietuvių karo dievas buvęs Perkūnas; kaip karo dievas jis atitinka indoeuropiečių religijos kanonus pagal Georges’o Dumézilio teoriją: tai stiprus, galingas dievas, jo veiksmai grindžiami didele fizine jėga. Gintaro Beresnevičiaus teigimu, „Perkūnas XIII–XIV a. turėjo būti visų pirma karių dievas <…>, […]
|
|
|
Latvijas Dievturu Sadraudze
