0

Kaip naikino šventuosius akmenis

spalio 9, 2015 Akmenys, NAUJIENOS

Kaip naikino šventuosius akmenis

Aleksandr’as Mešalkin’as\\ Aleksandras Jakovlič’ius Volnuhin’as, žinomas Tverės ir už jos regiono ribų kraštotyrininkas, steigėjas ir Kornilov ‘o giminės Riasnoje muziejaus saugotojas, neseniai pranešė mums: „Atvykite aptiktas išskirtinis Tverės regionui archeologinis radinys iš o, bus jums puiki medžiaga straipsniui!„

0

Menininkas bando įminti nuosavame miške atrasto akmens mįslę

rugpjūčio 2, 2015 Akmenys, alkai

Menininkas bando įminti nuosavame miške atrasto akmens mįslę

Daiva Zimblienė\\ Vilnietis menininkas Paulius Arlauskas savaitgaliais skuba į Ukmergės rajone Rizgonių kaime esančią iš tėvų paveldėtą sodybą ir bando įminti čia neseniai aptikto mistinio, iš amžių glūdumos išnirusio akmens paslaptis.

0

Puokainių miško akmenys Latvijoje vilioja pagyti ištroškusius lietuvius

gegužės 21, 2014 Archyvai, Latvija, PASAULĖŽIŪRA, žygiai

Puokainių miško akmenys Latvijoje vilioja pagyti ištroškusius lietuvius

Eglė Rastenytė// Nedideli, vidutinio dydžio ir tikri milžinai – pavieniui, grupelėmis, sužerti į upes ir pylimus – stovi Puokainių (Latvija) miško akmenys. Apie juos sklinda gandai, jog akmenys turintys nepaprastą energetinę galią – sugeba gydyti net tokias sunkias ligas kaip vėžys.

0

Pensininkas šventyklą stato kastuvu

birželio 4, 2012 Kūrėjai ir kūryba

Pensininkas šventyklą stato kastuvu

Ankstyvą pavasarį pensininkas Kęstutis Laukys stvėrė kastuvą ir ėmė skrosti velėną savo sodybos pakraštyje. Netrukus pasimatė, kad tai ne lysvės, o visai kas kita tveriama. Ant kupolo – piramidė Po kelių mėnesių K.Laukio kūrinys įgijo aiškesnius apmatus, bet nusakyti jo paskirtį gali tik pats autorius. Lauke prie sodybos, pasak šeimininko, buvo susiformavusi kupra. Žemė nederlinga, […]

2

Senosios Vilniaus šventvietės (2)

balandžio 11, 2011 Archyvai, Paminklai, PASAULĖŽIŪRA

Senosios Vilniaus šventvietės (2)

VYKINTAS VAITKEVIČIUS* Pabaiga. Pradžia 20110410 II. Yra pagrindo manyti, kad Šventaragio šventvietė Vilniuje buvo įkurta iki Gedimino valdymo pradžios 1316 m. (apie tai byloja ir mitiniai pasakojimai; taip manė A. J. Greimas, V. Toporovas). Šio straipsnio autoriaus kita proga iškelta hipotezė, kad Šventaragio religinė tradicija  tai viena ankstyvosios Lietuvos valstybės religijos raiškų. Tradiciją kaip tik […]

2

Senosios Vilniaus šventvietės

balandžio 10, 2011 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA

Senosios Vilniaus šventvietės

VYKINTAS VAITKEVIČIUS* Įvadas. Paskutinius kelis dešimtmečius senųjų (ikikrikščioniškųjų) Vilniaus šventviečių problematika daugiausia asocijavosi su architektu Sigitu Lasavicku ir jo veikla. Vienur tai buvo karšta ir beatodairiška meilės krašto istorijai išraiška, kitur  nuomonė ar įžvalga, kurią ateityje dar vertėtų nuodugniai patikrinti.

0

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse(4)

kovo 31, 2011 Gamta, PASAULĖŽIŪRA

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse(4)

Pradžia 20110322 Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse), kaimo vietovėse ir lietuvių liaudies dainose (IV dalis) E g i d i j u s    M A Ž I N T A S. Lietuvos žemės ūkio universitetas.

0

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse)(3)

kovo 29, 2011 Gamta, PASAULĖŽIŪRA

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse)(3)

Pradžia 20110322 Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse), kaimo vietovėse ir lietuvių liaudies dainose (III dalis)

0

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse)(2)

kovo 27, 2011 PASAULĖŽIŪRA

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse)(2)

Pradžia 20110322 Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse), kaimo vietovėse ir lietuvių liaudies dainose (II dalis)

0

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse)

kovo 22, 2011 PASAULĖŽIŪRA

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse)

Akmuo kaip bendruomenės kultūros centro simbolis šventvietėse (alkvietėse), kaimo vietovėse ir lietuvių liaudies dainose (I dalis) E g i d i j u s    M A Ž I N T A S. Lietuvos žemės ūkio universitetas. Akmenų pasaulis lietuvių mitologijoje dar nėra ištyrinėtas. Jis turi daug paslapčių. Akmenų rinkimas savo sodyboms, puošimas jais sodų ir […]

0

Prūsų ir lietuvių religijų ryšiai

gruodžio 18, 2010 PASAULĖŽIŪRA

Prūsų ir lietuvių religijų ryšiai

Jonas TRINKŪNAS. Prūsai buvo įtakingiausias etnosas baltų pasaulyje, o Sembos pusiasalis tapo svarbiausiu visų baltų dvasiniu centru. Tai paskatino daugelį amžių trukusi gintaro prekyba bei ryšiai su svarbiausiais senovės pasaulio centrais. Istorikai, archeologai, kalbininkai iškelia daug koncepcijų ir bando nustatyti įvairialypes baltų, germanų bei slavų genčių sąveikas šiame regione. Galima neabejojant teigti – prūsų kultūra […]