0

PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(2)

rugsėjo 2, 2015 Pagonybė, PASAULĖŽIŪRA, TAUTOSAKA

PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(2)

Rimantas Balsys\\Pradžia čia tęsinys 2. ŽMONIŲ AUKOJIMAS Žmonių aukojimas – ritualinis žmogaus nužudymo veiksmas, aktas religiniais motyvais. Žmogaus gyvybė atiduodama kaip didžiausia dovana dievybei. Žmonių aukojimas kilo iš kraujo, kaip gyvasties simbolio, sureikšminimo. Išliejamas kraujas simbolizuodavo derlingumą laukams, jis simboliškai palaistydavo pasėlius, todėl žmonių aukojimo ritualai būdavo kur kas labiau paplitę žemdirbių tautose, o ne […]

0

PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(1)

rugsėjo 1, 2015 Baltų pasaulėžiūra

PAGONIŠKIEJI LIETUVIŲ IR PRŪSŲ AUKOJIMAI(1)

Rimantas Balsys\\ XIII–XVIa. rašytinių šaltinių duomenimis, lietuvių ir prūsų gentys savo dievams aukojo šventvietėse ant alkakalnių, miškuose ir laukuose, prie medžių ir ant akmenų, prie jūros, upių, ežerų ir šaltinių, mūšio vietoje, laidojimo vietoje ir t. t.(1 )

0

Liaudies medicina Mielagėnų ir Ceikinių apylinkėse

lapkričio 21, 2014 Liaudies medicina

Liaudies medicina Mielagėnų ir Ceikinių apylinkėse

Parengė Juozas Šorys// Anais laikais vaikai nuolat sirgdavo, nes nebuvo geros priežiūros, trūkdavo maisto. Daktarų beveik nebuvo, vaistai brangūs, todėl dažniausiai žmonės gydydavosi patys. Išmirdavo daug kūdikių.

4

Vėlinėms atėjus: laidojimo papročiai senovėje

lapkričio 3, 2011 PASAULĖŽIŪRA, Šventės

Vėlinėms atėjus: laidojimo papročiai senovėje

Libertas Klimka// Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena; ją į liturginį kalendorių įvedė popiežius Bonifacas IV septintojo amžiaus pradžioje. Manyta taip: štai lapkričiu baigiasi bažnytiniai metai, gal liko kieno vardas užmirštas, nepaminėtas maldoje? O Vėlinių metas – virsmo taškas ir gamtoje, ir žmogaus dvasioje.

0

Gardamo tikėjimai, burtai ir prietarai

birželio 21, 2011 PASAULĖŽIŪRA, tradicijos ir papročiai

Gardamo tikėjimai, burtai ir prietarai

ALGIRDAS ŽEMAITAITIS Dar besimokydamas Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje susidomėjau istorija, kraštotyra, knygų skaitymu. Užrašinėti tautosaką ėmiau būdamas dešimtoje klasėje, paragintas istorijos mokytojo Benedikto Orento. Jis buvo įkūręs mokyklos kraštotyros būrelį, vėliau – Žemaičių Naumiesčio krašto muziejų (nuo 2002 m. balandžio jis tapo VšĮ Žemaičių krašto etnokultūros centro padaliniu; jame sukaupta apie 20 tūkstančių eksponatų).