Regina Abukauskienė. EilėsLapkritis 5, 2012 Eilės, Kūrėjai ir kūryba 
Vėlinės Jau Vėlinės… Kapai žvakutėm šviečia. Einu lankyt Savų ir svetimų. Manoj širdy Tik ilgesys Ir meilė begalinė. Prisiminimai bėga, bėga, Kaip kamuoliukas rieda, rieda O laikas…jį dabar Jausmai užvaldo. Čia gailestis, čia netektis Į vieną susijungia. Ir stoviu pakerėta Gyvų ir mirusiųjų ryšio. Ginas Žiemys. VĖLIŲ TAKASSpalis 31, 2012 Eilės, Kūrėjai ir kūryba 
Sėdi senis, saugo mintį, O aplinkui lapai krinta, Miega po žole Austėja, O jos kūną aižo vėjas. Tibeto liepsnų ataidai, VėlinėsLapkritis 20, 2011 Pasaulyje, tradicijos ir papročiai 
IEVA GUDMONAITĖ// Per Vėlines labiausiai trikdė verdantis kraujas. Viduje esanti gyvastis arba nerimastis, verčianti nuolat judėti. Mirusiųjų šventė iš tikro labiau yra gyvųjų, nes gyvybė mirties, sąstingio akivaizdoje dar labiau išryškėja. Per Vėlines švytinčiomis mirusiųjų valdomis plūstantis gyvųjų srautas – tarsi pačios gyvybės misterijos pasirodymas jos pačios nebuvimo fone. Sėdi įsmigęs kur nors toje šviesų [...] Vėlinėms atėjus: laidojimo papročiai senovėjeLapkritis 3, 2011 PASAULĖŽIŪRA, Šventės 
Libertas Klimka// Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų diena; ją į liturginį kalendorių įvedė popiežius Bonifacas IV septintojo amžiaus pradžioje. Manyta taip: štai lapkričiu baigiasi bažnytiniai metai, gal liko kieno vardas užmirštas, nepaminėtas maldoje? O Vėlinių metas – virsmo taškas ir gamtoje, ir žmogaus dvasioje. Vėlinėms skirta „Europos vidury“, lapkričio 2 d.Lapkritis 2, 2011 PASAULĖŽIŪRA, Šventės 
„Mūsų tradicijos laikosi ant trijų švenčių: Kalėdų, Velykų bei Vėlinių“; „Jokie Helovynai dar mūsų Vėlinių iš kalendoriaus neišstūmė“; „Vėlinės nėra išsiskyrimas – tai laidotuvės. Vėlinės yra sujungimas“; „Laidotuvės yra žmogaus dramos finalas. Daug kas nori tada gerai atrodyti prieš žiūrovus.“ (Gražina Kadžytė, etnologė) Vėlinės Karmazinų pilkapyne, protėvius pagerbsime baltiškomis apeigomisSpalis 29, 2011 Baltų bendruomenės, PASAULĖŽIŪRA, Šventės 
Baltųjų žynių Vilniaus bendruomenė kviečia visus prijaučiančius baltų tikėjimui ir norinčius pabūti kartu 2011.11.01 antradienį, tarp 15:00 ir 16:00 atvykti prie Karmazinų pilkapių. Įvyko Vėlinių žygis 2011Spalis 27, 2011 Jungtis su Aukuras.lt, žygiai 
2011 m. spalio 21-23 d. paveldo draugai dalyvavo Vėlinių žygyje po Pasvalio kraštą. Lankėme ir tvarkėme partizanų, sukilėlių, knygnešių kapus, senąsias kaimų kapinaites, prisiminėme Vėlinių laikmečio papročius. Vėlinių ilgesio šviesojeLapkritis 20, 2010 Jungtis su Aukuras.lt, PASAULĖŽIŪRA 
Rūta Suchodolskytė. Kad mylėčiau ir gerbčiau tėvą, motiną, senus žmones, saugočiau nuo draskymo, niekinimo jų kapus, kad jų atilsėjimui kapinėse sodinčiau ąžuolų, kadagių, diemedžių, sidabražolių. (Iš „Lietuvio maldos“, 1938 m. užrašytos Vilkijoje) Pirmųjų amžių krikščionys šventė tik dvi metines šventes – Velykas ir Sekmines. Visoms kitoms šventėms atsirasti didelę įtaką turėjo indoeuropietiškų švenčių kalendorius. Visų [...] Senovės baltų (senovės lietuvių) požiūris į mirtįLapkritis 14, 2010 Archyvai, PASAULĖŽIŪRA 
LINA ŽIŽLIAUSKAITĖ. Mirtis buvo pirmoji paslaptis, atvėrusi žmogui kelią į kitas paslaptis. Ji pakėlė jo mintį nuo regimybės į neregimybę, nuo laikinumo į amžinybę, nuo žmogiškumo į dieviškumą. Tačiau kas yra mirtis? Tam tikra prasme mirtis įgalina patirti gyvenimo pilnatvę. Kiekvienoje kultūroje ir kiekvienoje religijoje požiūris į mirtį atsispindi laidojimo papročiuose. Ten, kur mirties bijoma, [...] Paremkite Baltai.lt skirdami 2%Naujausi įrašai
PaieškaBaltų svetainėsArchyvaiŽymosamatai
archeologija
Aukuras
Baltai
Baltieji žyniai
baltų gentys
baltųjų žynių mokykla
Baltų Krivūlė
baltų tikėjimas
burtai
Dievas
ezoterika
Galindai
Ginas Žiemys
gintaras
Joninės
Kalėdos
Klaipėda
knygos
kosmosas
Kuronas
Kuršių nerija
Kūčios
Laikas
Latvija
lenkai
Lietuva
lietuviai
Lietuvių kalba
margučiai
mokykla
Neris
Nida
Perkūnas
prūsai
Rasos
religija
Saulė
siela
Velykos
Vilnius
Vydūnas
vėlinės
šventvietės
Žemė
Lankytojai   |
Latvijas Dievturu Sadraudze