0

Lygiadienis 2024 m. arijų Nauji Metai – GULBĖS metai

kovo 20, 2024 NAUJIENOS

Lygiadienis 2024 m. arijų Nauji Metai – GULBĖS metai

Dvidešimt tretieji pagal Saturno ciklą GULBINO metai 1928; 1960; 1992; 2024 šiais metais gimę nuo pavasario lygiadienio iki kito pavasario lygiadienio yra gimę po GULBĖS totemu. BALTŲJŲ ŽYNIŲ BENDRUOMENĖ ŠVENTINS PERKŪNO ŽVAKES. ŠIE METAI YPATINGI, TODĖL TEGU ŠIAIS METAIS NENUTINKA NIEKO BLOGA, O KAS GERO NEĮVYKO, TEGU PRASIDEDA ŠIEMET. ŠVIESOS IR DARNOS LIETUVAI Gulbino Metai […]

0

„Margutis neturi nieko bendro su krikščionybe“

kovo 29, 2016 tradicijos ir papročiai

„Margutis neturi nieko bendro su krikščionybe“

Jurgita Noreikienė\\ Pramušiau ledą – radau sidabrą. Pramušiau sidabrą – radau auksą. Kas? Žinoma, kiaušinis, mokslininkų vadinamas didžiausia pasaulio ląstele, o senovės žmonių suvoktas kaip pradžių pradžios simbolis. Ledas – tai kiaušinio lukštas, per svarbiausią pavasario šventę sužydintis augaliniais ir gyvuliniais motyvais.

0

Velykų eksperimentas Nr.1: kaip pagaminti žėrintį ir šokinėjantį margutį

kovo 26, 2016 NAUJIENOS, Šventės, tradicijos ir papročiai

Velykų eksperimentas Nr.1: kaip pagaminti žėrintį ir šokinėjantį margutį

Mokslas IT siūlo jums per Velykas ne tik dailinti margučius, bet ir atlikti keletą įspūdingų ir namų sąlygomis nesunkiai padaromų eksperimentų.

0

Velykų šventės datos ir papročiai

balandžio 5, 2015 Šventės, tradicijos ir papročiai

Velykų šventės datos ir papročiai

Krikščioniškos Velykos dabar yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Taigi, Velykos yra išlaikiusios tradicinį ryšį su archaiškuoju mėnulio kalendoriumi. Astrologiškai, kai Saulė pasiekia Avino žvaigždyno nulinį laipsnį, šis momentas laikomas Lygiadienio pradžia. Anksčiau laikytos tolimiausia planeta Saturnu-Kronu, lietuvių vadintos Sėlija, apsisukimo aplink Saulę ciklas buvo 32 metai. Šia tolimiausia […]

0

Mamytės tęsia margučių marginimo tradicijas

balandžio 3, 2015 Šventės, Tautos balsas, tradicijos ir papročiai

Mamytės tęsia margučių marginimo tradicijas

Margučių dažymas bičių vašku turi gilias ir senas tradicijas. Toks marginimo būdas žinomas nuo senų senovės…

0

kiaušinių dažymas natūraliais dažais

balandžio 8, 2014 Šventės, tradicijos ir papročiai

kiaušinių dažymas natūraliais dažais

Kiaušinių dažymas – labai smagus užsiėmimas tiek mažiems, tiek dideliems. Kokius dažus rinktis (t.y. sintetinius ar natūralius), paliksime spręsti patiems, tačiau pasidalinsime keliais patarimais ir gudrybėmis, kad jūsų Velykų margučiai būtų dar gražesni!

0

Baltiškos pavasario šventės apeigos. Paskaita Šiauliuose.

balandžio 3, 2014 Renginiai, tradicijos ir papročiai

Baltiškos pavasario šventės apeigos. Paskaita Šiauliuose.

Po lygiadienio Rėdos šviesos padaugėjus, Gyvata bunda ne dienomis, o valandomis. Su pasasariu lietuviai siejo savo gerbūvį, aukojo Dievams, atliko daug įdomių veiksmų, kurie vėliau tapo papročiais. Lietuvoje beveik pamirštas Velykų Zuikis, belikęs tik kaip mėsos patiekalas. Kas tas Zuikis ir kodėl jis dar žinomas Europoje?

0

VELYKOS

kovo 28, 2014 tradicijos ir papročiai

VELYKOS

Pirmas sekmadienis po pavasario lygiadienio, esant mėnulio pilnačiai. Tai senovinė gamtos atgimimo ir žemės ūkio darbų pradėtuvių šventė. Liaudiškuose jos papročiuose persipynę mitiniai tikėjimai su krikščioniškosiomis Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš numirusiųjų dogmomis.

0

Pavasario virsmas – VELYKOS

kovo 28, 2013 Šventės

Pavasario virsmas  - VELYKOS

Aleksandras Žarskus// Nuo senovės lietuviai pavasarį šventė Gamtos ir visa kas gyva atbudimo, prisikėlimo šventę. Velykos yra šio Didžiojo Prisikėlimo sukilninimas ir pakėlimas į žmogaus dvasios lygmenį, kai šventės smaigalys nukreiptas ne į atbundančią Gamtą, o į žmogaus sielos prabudimą ir prisikėlimą. Lietuviškuose Velykų švenčių papročiuose į vieną neatskiriamą kultūrinį darinį yra persipynę, suaugę senieji […]

0

Baltųjų žynių akademijos „Kuronas“ paskaitų tvarkaraštis balandžio mėn.

balandžio 13, 2012 Baltų mokyklos, KURONO akademija, NAUJIENOS

Baltųjų žynių akademijos „Kuronas“ paskaitų tvarkaraštis balandžio mėn.

Vilniuje balandžio  15 d. sekmadienį visoms grupėms bendra paskaita, tema „vėlių Velykų ir Jorės  simbolika, papročiai, giesmės ir apeigos“.

0

Viskas ant velykinio stalo simbolizuoja stebuklą ir atgimimą

balandžio 8, 2012 tradicijos ir papročiai

Viskas ant velykinio stalo simbolizuoja stebuklą ir atgimimą

Velykinis stalas neįsivaizduojamas be margučių, žalumynų, avinėlio, kuris kepamas iš tešlos ar daromas iš sviesto, teigia Lietuvos liaudies kultūros centro papročių ir apeigų poskyrio vadovė etnologė Nijolė Marcinkevičienė. Anot jos, kiekvienas daiktas ar valgis, atsidūręs ant šventinio stalo, turėjo gilesnę prasmę, simbolizavo pilnatvę, gerovę, siekį, kad tais metais nieko netrūktų.

0

Velykų švenčių patiekalai(2)

balandžio 7, 2012 Paveldas, tradicijos ir papročiai

Velykų švenčių patiekalai(2)

Vincentas Sakas// Aukštaitijoje per Šventąsias Velykas garbindavo vėles Tuo tarpu Aukštaitijoje seniau per Velykas eidavę į kapines savo artimų mirusiųjų lankyti ir dėdavę ant jų kapų kiaušinių. Po vakarienės nenukraustydavo stalo, arba palikdavo bent kokio maisto mirusiems. Velykų metas – tai susitikimas ir atsisveikinimas su artimųjų vėlėmis (buvo manoma, kad vėlės lankosi šventintose vietose). Aukštaičiai […]

0

Įvairiausi kiaušinių marginimo būdai: nuo pačių seniausių iki naujoviškiausių

balandžio 6, 2012 NAUJIENOS, Šventės, tradicijos ir papročiai

Įvairiausi kiaušinių marginimo būdai: nuo pačių seniausių iki naujoviškiausių

Marginimas natūraliais dažais Tai vienas iš pačių seniausių marginimo būdų. Marginimui naudojami natūralūs dažai, gaunami iš augalų dalių. Reikia paimti tiek vandens, kad jis apsemtų dažomus kiaušinius. Į vandenį įpilti 1 šaukštelį acto ir tam tikrą kiekį intensyvią spalvą turinčių augalų dalių. Mišinys verdamas 15 min. Į atvėsusius dažus merkiami kiaušiniai ir dar verdama 15 […]

0

ŽEMAIČIŲ VELYKŲ VALGIAI

balandžio 5, 2012 Paveldas, tradicijos ir papročiai

ŽEMAIČIŲ VELYKŲ VALGIAI

Vincentas Sakas// Karališki Šventųjų Velykų pietūs. Štai kaip XVI amži aus pradžioje metraštininkai aprašė Lietuvos valdovų Šventųjų Velykų pietus: ant Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo Kazimieraičio Jogailaičio (1506-1548) bei jo brolio Valdislavo, kuris tuo metu buvo Čekijos ir Vengrijos karalius, Šventųjų Velykų stalo buvo dedamas keptas įdarytas avinėlis, simbolizuojantis Dievo avinėlį. Jį, […]

0

ŠV. VELYKŲ LAUKIMAS PREZIDENTŪROJE – SU MARGUČIAIS IR VERBOMIS

kovo 24, 2012 Kultūra, Renginiai

ŠV. VELYKŲ LAUKIMAS PREZIDENTŪROJE – SU MARGUČIAIS IR VERBOMIS

2012 m. kovo 25 dieną, 13 val., Prezidentūra Lietuvos žmones ir šalies svečius kviečia į visiems atvirą renginį „Velykų belaukiant…“, organizuojamą kartu su Vilniaus etninės kultūros centru.

0

Klaipėdos Etnokultūros centre – pokalbiai apie Velykų stalą

kovo 23, 2012 Amatai

Klaipėdos Etnokultūros centre – pokalbiai apie Velykų stalą

Ryškiausia pavasario šventė – Velykos – švenčiamos kiekvienoje šeimoje, tačiau kiek vietos šioje šventėje paliekama tradicijoms? Visiems akivaizdu, kad ant Velykų stalo karaliauja margučiai. Kaip nusimarginti tradicinių margučių? o kas dera ir kas nedera šalia jų ant šventinio stalo? Stalą dengsime staltiese, o kokia tinkamiausia? Į šiuos klausimus pasiryžęs atsakyti Klaipėdos etnokultūros centras, kviečiantis klaipėdiečius […]

0

Apie lietuviškųjų margučių raštų semantiką

balandžio 30, 2011 Paveldas, Šventės

Apie lietuviškųjų margučių raštų semantiką

Irena SELIUKAITĖ, Libertas KLIMKA* Šv. Velykų etnografinis simbolis _ margutis. Jo istorija tokia pat ilga, kaip ir žmonijos raidos kelias. Įvairių tautų mitai, etiologinės sakmės pasakoja, kaip iš stebuklingo paukščio kiaušinio išriedėjo pasaulis. Romėnai tiesiai sakydavo: „Ab ovo“ _ viskas iš kiaušinio. Garsiajame suomių epe „Kalevaloje“ išdainuojama, kaip iš anties kiaušinio susikūrė pasaulis: iš vienos […]

0

Lygiadienis – senoji Velykų šventė

kovo 21, 2011 Šventės, tradicijos ir papročiai

Lygiadienis - senoji Velykų šventė

Sveikiname visus su Lygiadieniu, kuris anksčiau buvo senųjų Velykų šventė. Krikščioniškos Velykos dabar yra kilnojama šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Taigi, Velykos yra išlaikiusios tradicinį ryšį su archaiškuoju mėnulio kalendoriumi. Astrologiškai, kai Saulė pasiekia Avino žvaigždyno nulinį laipsnį, šis momentas laikomas Lygiadienio pradžia. Anksčiau laikytos tolimiausia planeta Saturnu-Kronu, lietuvių vadintos […]