Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 3:07 pm



Atsakyti į temą  [ 36 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3  Kitas
 KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT 
Autorius Žinutė
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
TZU rašė:
Kuronu žemaitijoje vadina palaidojimų kalnelį "koorons". Arba kitaip veita kur žaizdos kur sielą ašaros nuplauna jei išversti tai "Kur jis". Šiap suprasti galima skirtingai kurons - gili būti ir baudžiantis. .

Labai ačiū už papildymą, tokio dar nesu girdėjęs, gal kiti žemaičiai patvirtins? Bet tai matyt du žodžiai kur ons (kur jis), abejotina, kad tai vienas žodis?
Beje, dar žmonės pasakojo, kad kuronais vadina staiga užslinkusius tamsius debesis su perkūnija. Tai visada keldavo nerimą dėl staigios liūties, ypač šienapjūtės metu. Man rodos, kad šis žodis kažkaip susietas su buvusia šventyklą ir Dievo įvardijimu. Tuo labiau, kad tai žemaitijos teritorijoje, kur netoliese ir buvo KURONAS.

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pen Rgs 25, 2009 11:54 am
Aprašymas WWW
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Rgs 03, 2009 11:15 am
Pranešimai: 958
Šalis: Žemaitija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Telšių r. Vidmantai
mano pomėgiai: Pasaulėžiūra, Praeitis, Ateitis
UNREAD_POST Re: Kaip atrodė Šventavietė.
×kurõnas (brus. кypгaн) sm. (2)
1. supilta kalva: Tiktai yra keletas kuronų LTI293. Kai pradėjo kurõną kasti, tai rado daug akmeninių kirvelių Smal.
2. kupstas, kemsas: Po žiemos atsirado pievoje kuronų Grv.
3. pusnis, sniego kalnelis: Kur tik pažiūrai, vis kurõnai ir kurõnai, o ant plento nei biskio nėra sniego Mrk.
4. nedidelis debesėlis: Kurõnai tik eina, in pavakarius bus lietaus Lkm. Užeina kurõnas Trgn.

Čia iš LKŽ dar pažiūrėjau vistik reiktu rasti veismažodį. Nes turėtų nutikti įvykis kuriam besikartojant būtų pavadintas reiškinys.

_________________
Jei nori mokyt gyvenk taip pats.
R.V.


Pen Rgs 25, 2009 4:41 pm
Aprašymas
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Rgs 03, 2009 11:15 am
Pranešimai: 958
Šalis: Žemaitija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Telšių r. Vidmantai
mano pomėgiai: Pasaulėžiūra, Praeitis, Ateitis
UNREAD_POST Re: Kaip atrodė Šventavietė.
kuróti, -ója, -ójo tr. kurstyti.
pakuróti tr. pakurstyti, paraginti: Kad jos niekas nepakurótų, tai ji būtų gera Šlvn. Da motka pakurója, tai jam to ir reikia Rdm. Mama ne tik neužtaria, bet dar pakurója, kad muštų Drsk.

Tik čia manau ne apie ugnį kalbat bet apie kurstyma ką nors atlikti.

Pakorojo - sako nubaudė (žemaitiškai)

_________________
Jei nori mokyt gyvenk taip pats.
R.V.


Pen Rgs 25, 2009 4:46 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Kaip atrodė Šventavietė.
TZU rašė:

Čia iš LKŽ dar pažiūrėjau vistik reiktu rasti veismažodį. Nes turėtų nutikti įvykis kuriam besikartojant būtų pavadintas reiškinys.


Noriu pateikti esamus istorinius šaltinius, kurie nenurodo veiksmažodžio
Cituoti:
ISTORINIAI ŠALTINIAI

Simonas Daukantas

"Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių"
Viršiau minavojau, jog senovėj lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, per ilgą laiką neturėjo trobesių, taip vadinamų žinyčių, kuriose visuotinai susirinkę būt dievą garbinę, bet meldės ant aukštų kalnų, kuriuos auko kalnais, nuo žodžio aukauti, vadino, arba giriose ir šėtruose po visų dideluiausiais ąžuolais, visados žaliuojančiais, kurie žaliavo rasi iš didžios savo karšaties, rasi iš parėdymo pačių kunigų. Darė tą krūpaudami, idant liuosybės savo nenustotų, kuria džiaugės, nesgi regėjo, jog visos tos tautos, kurios žinyčias turėjo, jų ūkininkai nebuvo taip liuosais, kaip kad buvo kalnėnai ir žemaičiai, kaipogi regėjo jų ūkininkus išskaidytus į luomus, arba, kaip šiandien sako, stonus (luomus), vienus antriems vergaujančius; todėl, tuo įsitėpę (įsidėmėję) kaip viršiau sakiau, visus tuos, kurie tiktai norėjo jiems maldos trobesius įkurti, tuojau visus be perskyros (skirtumo) galavo, kaipo vylėjus, kurie nori patys išsikelti ir valdymierais tapti, o svietą nuvergti; nesgi samprotavo, jog žyniai taip pataisys, jog aniems patiems visados bus gerai, o svietui vargai paliks: kaipogi svetimus apsiėjimus (papročius) girs, o namiškuosius (vietinius, savo krašto) peiks ir niekins, visados svietą mokys ir niekados nieko neišmokys dėl to, idant jiems visados vergautų, kaipo guvesniesiems ir gudresniesiems. Vienok ilgainiui, noris vengė nuo prašaleičių, kaip viršiau minavojau, bet bendraudamies ir bičiulaudamies apgudo jų apsiėjimais, ir jau dešimtame amžiuje žemaičių žinyčia saloj Rusnėj yra didžiai garsi, į kurią, sako krikščionių kunigas, vienuoliktame amžiuje gyvenąs, tvino svietas nuo visų kraštų teirautis ir jautotis savo reikaluose, ne vien netikėliai ir pagonys, bet ir patys krikščionys grekonys, beje gudai ir biskajai (1). Raštai senovės stigavoja, jog būk kartagionys, arba penai, norėdami su žemaičiais prekioti gintarais, kurie senovėj į auksą lyginami buvo, atėję per 100 metų pirm gimimo Kristaus jūromis pagal į Nemuno upės įtaką ir tenai saloj Rusnėj būk įkūrę žinyčią ir pavedę ją į globą savo prekės dievo , Kuronu, arba Kronu vadinamo, nuo kurio ilgainiui ir pačią upę Nemuną Kronu praminę, kuri senovės raštuose visados nuo prašaleičių tuo vardu yra vadinama. Toje žinyčioje amžina ugnis rusėjusi ant garbės dievui, nuo ko , regis, ir pačią salą, kaipo šventą vietą, kurioje ugnis rusėjo, Rusne yra pramine, o patį kraštą Parusniu, gyventojus, tenai gyvenančius, parusiais, arba parusėnais. Paskui atėję teutonų vokiečiai į tą kraštą žemaičių krikštyti tą žinyčią metuose 1250 sugriovė ir akmenį, ant kurio buvo įrašyti metai jos įkūrimo, būk nusiuntę popiežiui Inocentui III į Rymą(2).

(1) II redakcijoje yra intarpas lenkų k.: Lomonosovas, rusų istorikas, pasakoja, kad į šią Rusnės šventovę eidavo graikai ir kiti krikščionys, tai patvirtina ir lenkų priežodis, nes supykę paprastai sako: idž do Pioruna, eik pas Perūną, nes istorikai sako, kad mozūrai garbino prūsų dievus ir laikėsi to paties tikėjimo, kaip ir prūsai.

(2) Teod. Narbutt, Dzieje star. narod. litew.,t.1,s.218

Kitas nepriklausomas šaltinis yra J.Stakutės de Rosales "Senasis Aisčių metraštis" psl.49-50
rašo, kad tai buvo Romovė Nadruvoje, tačiau vieta tiksliai sutampa su Kurono vieta Rusnės saloje. Palyginkite S.Daukanto pateiktą ištrauką su Statkutės duomenimis žemiau

Cituoti:
Romuvos šventovė, matyt buvo kilnojama iš vienos vietos į kitą. Šventyklų visada būta Aismarių - kuršių ruože. Nadruvos šventykla, atrodo, išsilaikė iki prūsų tautos išnykimo. Bremeno Adomas rašė, kad į Romuvą suvažiuodavo maldininkai iš viso pasaulio, daugiausiai iš Ispanijos ir Graikijos <...>
Bremeno Adomo laikais Ispanijoje gyveno vizigotų palikuonys, o vadinamoji "Graikija" anuomet buvo Bulgarija, čia Romos imperijos žlugimo metu ilgiausiai gyveno gudai. Pats Ispanijos kronikos autorius Alfonsas X greičiausiai žinojo, kad jo tėvų ir senelių laikais dar buvo keliaujama iš Ispanijos klausytis Nadruvos orakulų.
Terminai, kuriais įvairūs senieji Ispanijos raštai apibūdina Skančios ir Baltijos salas, rodo, kad kalbama apie ypatingą vietovę, į kurią šiandien reikėtų žiūrėti kaip į dvasinę visų baltų sostinę. Ne veltui Dusburgas lygino Romuvą su katalikų Roma, ir toks teiginys turbūt buvo žymiai rimtesnis negu dabartiniai istorikai norėtų pripažinti.
Iš lietuviškų padavimų galima spręsti, kad, prūsams žlugus, Romuvos šventovė galėjo būti perkelta į Rusnės žiotis, o iš ten - į Ventės ragą. Broaniaus Kviklio didžiojoje Lietuvos geografijoje randame tokį aprašymą: "Padavimai sako, kad priešais Rusnę, Kuršių mariose buvusi sala, Perkūnkalvė, kurioje buvusi senovės lietuvių ar prūsų šventykla Romuva. Čia degusi amžina ugnis; visą laiką ąžuolinėmis malkomis kurstoma ji rusenusi; iš čia ir Rusnės vardas. Tačiau tą saliukę paskandinusios Kuršių marios bangos.
Senosios tikybos kunigai apsigyvenę prie Ventės rago. Tačiau ir čia ilgai nepabuvę - nuvykę dar kiek toliau ir apsigyvenę kaime, kuris ir dabar Žyniais vadinamas. Yra žinių, kad, įsteigus Klaipėdos pilį, Perkūnkalvės saloje pilį pastatęs Rygos vyskupas, tačiau XIII a. gale, kilus vaidams tarp vyskupo ir Ordino, ji buvusi sugriauta" (B. Kviklys, "Mūsų Lietuva"t. IV, p. 695-696)
Kalbininkai lengva ranka atidavė kitiems keletą senųjų mūsų žodžių, susijusių su Pabaltijos jūros pakraščio šventosios ugnies įvardijimu. Savaime aiškus Kuršių (kurti, kurenti) vardas buvo atiduotas ugrofinams, užmirštant kad jų kalba patyrė didelę baltų įtaką dargi prieš 4000 metų. Narbuto pastebėtas ir istorikų užginčytas Nemuno žemupio vardas "Kuronis" įdomus tuo, kad taip buvo vadinamas tik žemupys, kur įteka į Kuršių marias. Lėtai vykstantį gamtos reiškinį rodanti šaknis rus- (ar tai būtų vandens tekėjimas, ar ugnies rusenimas) buvo priskirta niekada neegzistavusiems indoeuropiečiams", o grynai baltiškas Skandijos - šiandien vadinamos Nerija - vardas nei iš šio, nei iš to padovanotas švedams. Galingos gudų tautos kilmės vieta buvo atiduotas švedams. Galingos gudų tautos kilmės vieta buvo atiduota anuomet menkai apgyvendintai Skandinavijai.

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pen Rgs 25, 2009 10:22 pm
Aprašymas WWW
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Rgs 03, 2009 11:15 am
Pranešimai: 958
Šalis: Žemaitija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Telšių r. Vidmantai
mano pomėgiai: Pasaulėžiūra, Praeitis, Ateitis
UNREAD_POST Re: KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
Čia reiktų skaityti B. Kviklys, "Mūsų Lietuva"t. IV, p. 695-696 nes rodos jis šatinis. Sigutė tik cituoja jį reiškia ji ne šaltinis. Bet čia gali būti viskas tvarkoj.

man daugiau kyla klausimų dėl romuvos nes kaškur skaičiau jog tai lotynų kalba parašyta ROMANOVE ir šiaip su ta teorija sutikčiau nes:
Tuo metu ROMA buvo miestų miestas.
Gentys po ilgų karų labiau gerbė Vadus nei Žinius ir jų krivulės teisę.
Gentys ėmė kopijuoti romėnus ir jų šventes. (tai vyksta iki pat dabar)
Romėnai tai žinojo ir tuo naudojosi keisdami mastyseną ir veikdami ekonomika.
Vadai įkurė "Miestą" Naujają Romą kaip atsparą tikėjimui ir pasikeitimams bet...
Kai krenta bokštai (vadai) sienų (žinių) nebelaiko pamatai (liaudis).

_________________
Jei nori mokyt gyvenk taip pats.
R.V.


Pen Rgs 25, 2009 11:13 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
Taigi, du šaltiniai rašo apie vieną ir tą pačią šventovę. Vienoje minima, kad tai šventovė skirta dievui Kuronui, o kitame šaltinyje minima šventovės pavadinimas Romuva. Vadinasi Romuvos šventovė buvo skirta dievui Kuronui arba Kronui.
Cituoti:
Toje žinyčioje amžina ugnis rusėjusi ant garbės dievui, nuo ko , regis, ir pačią salą, kaipo šventą vietą, kurioje ugnis rusėjo, Rusne yra pramine, o patį kraštą Parusniu, gyventojus, tenai gyvenančius, parusiais, arba parusėnais.

Kaip matote, nepasakyta kokiam Dievui, bet paaiškinta, kodėl Rusnei suteikia tokį pavadinimą. Dar daugiau, rašo įdomų žodį, kurį mini Statkutė de Rosales, tai Gudai
Cituoti:
...bet bendraudamies ir bičiulaudamies apgudo jų apsiėjimais, ir jau dešimtame amžiuje žemaičių žinyčia saloj Rusnėj yra didžiai garsi, į kurią, sako krikščionių kunigas, vienuoliktame amžiuje gyvenąs, tvino svietas nuo visų kraštų teirautis ir jautotis savo reikaluose, ne vien netikėliai ir pagonys, bet ir patys krikščionys grekonys, beje gudai ir biskajai (1).

Labai įdomi detalė, kad žemaičiai apgudo :lol: Dabar skambėtų maždaug taip: žemaičiai aplietuvėjo :lol:
Vadinasi išties tai GODŲ tautos arba taip vadinamų gudų tautos šventykla. Čia žemaičiai parodomi, kaip laisvi ir nepriklausomi, kurie griovė šventyklas, bet kaip apgudėjo (aplietuvėjo) turėjo pripažinti ir žinyčios reikšmę. Ir dar, tai, kad žemaičiai žudė žynius
Cituoti:
visus tuos, kurie tiktai norėjo jiems maldos trobesius įkurti, tuojau visus be perskyros (skirtumo) galavo, kaipo vylėjus, kurie nori patys išsikelti ir valdymierais tapti, o svietą nuvergti; nesgi samprotavo, jog žyniai taip pataisys, jog aniems patiems visados bus gerai, o svietui vargai paliks:

rodo jųjų laukiškumą, o Gudai atneša mokymą apie dvasinį pasaulį, kurio žemaičiai nesupranta, bet
Cituoti:
Vienok ilgainiui, noris vengė nuo prašaleičių, kaip viršiau minavojau, bet bendraudamies ir bičiulaudamies apgudo jų apsiėjimais

Taigi, Alfonso X kronika aprašo gudų žygdarbius, kiti juos vadina Gotais, Godais arba Gudais. Vadinasi čia ne prašaleičių pagrindinė šventykla, o mūsų GARBINGOS TAUTOS
Cituoti:
Raštai senovės stigavoja, jog būk kartagionys, arba penai, norėdami su žemaičiais prekioti gintarais, kurie senovėj į auksą lyginami buvo, atėję per 100 metų pirm gimimo Kristaus jūromis pagal į Nemuno upės įtaką ir tenai saloj Rusnėj būk įkūrę žinyčią ir pavedę ją į globą savo prekės dievo , Kuronu, arba Kronu vadinamo, nuo kurio ilgainiui ir pačią upę Nemuną Kronu praminę, kuri senovės raštuose visados nuo prašaleičių tuo vardu yra vadinama

Todėl dabar citata iš S. Daukanto "Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių", atsakant, kodėl GARBINGOS TAUTOS:
Cituoti:
Pirmoji goda buvo senovėj pas lietuvius kiekvieną svetimą keleivį ar paklydusį taip numylėti savo namuose, jog jis namie nebūt buvęs taip išteistu, kaip tenai. <...>psl.

Cituoti:
Tas Perūnas, pagal jų nuomonę, reiškęsis svietui šilima, nesgi tą Perūną tarė esantį galybę, įkvepiančia žmogui sopėką ir stiprybę per šilimą, gaivinančią ir kutinančią visą tą, kas yra, kaip sakiau, regimu ir neregimu šiame pasauly...Nuo tos malonės vadino jį Tėčiu, arba Tičiu, arba Papiu, tai yra tėvu, nuo to, jog jis, kaip geras tėvas kad rūpinas savo vaikais, taip pat ir jis gūžia visados savo perą ir saugoja jį nuo prapulties šildydamas, kursai dėl didesnės savo malonės būk nuleidęs į pasaulį ugnį, kaipo žmogaus globėją, kursai šidytų jį iki vėl pačiam Perūnui nepasirodant saulėje, kurią ugnį svietas, tuoįtimpos (be perstojo, nuolat) kūrindamas, saugojokaip visų didžiausią jo dovaną, sau leistą, nesgi be šilumos ir žiburio nieko nebūt šiame pasauly; kitaip sakant, anie turėjo ugnį už slaptį (paslaptį) savo tikybos. Žodis pats kurti, kurstyti buvo šventu ir dėl pačios ugnies tedėvimas, todėl vadino jį Kūre, arba Kūrioniu (Kuronu), arba Kūrėju, kurs savo šilima visą įkūrėšiame pasauly ir kutino visą sutvėrimą...Vadino jį Praamžiu nuo žodžio pra ir amžius, beje, amžiaus neturinčiu (belaikiu) arba be pradžios esančiu ir pačiu pirmuoju, kurio pradžiai laiko nėra žinomo, tai yra be laiko....vadino ji Godu nuo žodžio goda, beje, godos, arba garbės, vertu;
psl. 77-78

Cituoti:
Žmogus, kurio amžiaus neįgavusi Mogilė, nieko pikto neprityręs šiame pasauly, bet atkakliai, visa jam klojos: meilėj ir vienybėj gyvenęs su gentimis, visados karėj pergalėjęs savo neprietelius, namie gyvenęs pakajuje, godoj (pagarboj) ir džiaugsme, kuriam nukirpus jo amžių Skalbėja ir paėmusi skalbti, idant baltą atduotų Aukštėjui, kursai, pasiūdinęs marškinius, vėl atdavęs mirusiąjam danguje dėvėti.<...> psl.94

Taigi, manau daugiau nei akivaizdu, kas tie gudai arba GODAI, tai mūsų protėviai, godingi, tai yra garbingi. Ir kaip rašo S. Daukantas, žemaičiams apgudėjus jųjų papročiais
Cituoti:
apgudo jų apsiėjimais

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Šeš Rgs 26, 2009 12:22 am
Aprašymas WWW
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Spa 13, 2008 8:48 pm
Pranešimai: 198
Šalis: Graikija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Atėnai
mano pomėgiai: Kultūra, muzika, kelionės, filosofija
UNREAD_POST Re: KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
Aš atsiprašau, kad čia su savo graikiškais intarpais vis lendu :oops:

Bet va ką radau: Kuros ir Kuritai - kretiečių gentis, susijusi su šventomis ceremonijomis Dilo saloje.
Dilo sala, kaip žinom, susijusi su Hiperv(b)orėjais, o Hipervorėjai gali būti susiję su baltais .. na pasidalinau ir tiek :)

Apie Kroną - aukso amžiaus dievą, dangaus ir žemės sūnų, Dzeuso tėvą turbūt ir taip visi žino :)

_________________
Kai nieko neturi, turi dangų, žvaigždes ir vėją turi


Šeš Rgs 26, 2009 10:46 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
Catori rašė:
Aš atsiprašau, kad čia su savo graikiškais intarpais vis lendu :oops:
Bet va ką radau: Kuros ir Kuritai - kretiečių gentis, susijusi su šventomis ceremonijomis Dilo saloje.
Dilo sala, kaip žinom, susijusi su Hiperv(b)orėjais, o Hipervorėjai gali būti susiję su baltais ..

Ačiū už papildyma. Gal galim graikų kalba apie kuritus ir graikiškais rašmenimis. O ką dar žinot apie tai, ir būtų gerai šaltiniai. Manau čia gali būti sąsaja. Kretoje yra Nida, dar kažkur Sartai turėtų būti. O apie Kroną aš žinau iš mitų, kiek galim prieiti Lietuvoje ir internete. Gal yra Graikijoje kitokių duomenų?

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Sek Rgs 27, 2009 12:02 am
Aprašymas WWW
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Spa 13, 2008 8:48 pm
Pranešimai: 198
Šalis: Graikija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Atėnai
mano pomėgiai: Kultūra, muzika, kelionės, filosofija
UNREAD_POST Re: KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
Baltas rašė:
Catori rašė:
Aš atsiprašau, kad čia su savo graikiškais intarpais vis lendu :oops:
Bet va ką radau: Kuros ir Kuritai - kretiečių gentis, susijusi su šventomis ceremonijomis Dilo saloje.
Dilo sala, kaip žinom, susijusi su Hiperv(b)orėjais, o Hipervorėjai gali būti susiję su baltais ..

Ačiū už papildyma. Gal galim graikų kalba apie kuritus ir graikiškais rašmenimis. O ką dar žinot apie tai, ir būtų gerai šaltiniai. Manau čia gali būti sąsaja. Kretoje yra Nida, dar kažkur Sartai turėtų būti. O apie Kroną aš žinau iš mitų, kiek galim prieiti Lietuvoje ir internete. Gal yra Graikijoje kitokių duomenų?


Κουρήτες - κρητική φυλή που είχαι σχέση με ιερές τελετές στη Δηλο. Čia iš senovės graikų kalbos žodyno su paaiškinimais. Paieškosiu prie progos daugiau ir būtinai įkelsiu :) Pieškosiu plačiau graikiškai ir apie Kroną, tai galėsim sulyginti, ar tai, kas rašoma Lietuvoje yra tas pats, ką rašo ir graikai.

Apie Sartus, tai neteko girdėti, pabandžiau graikiškais rašmenim įvest google, tai nėra tokio žodžio, nebent gali būti, kad skamba kažkaip panašiai, bet ne visai taip :(

_________________
Kai nieko neturi, turi dangų, žvaigždes ir vėją turi


Sek Rgs 27, 2009 12:25 am
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
Įdomu tai, kad ne tik Nemunas vadinamas Kronu, bet yra dar upių panašiu pavadinimu, tai Kura
Cituoti:
Kura (turk. Kura, gruz. მტკვარი - Mtkvari, azer. Kür) - upė Kaukaze. Prasideda Turkijoje, Karso provincijoje, teka per Gruziją, Azerbaidžaną į Kaspijos jūrą. Iki Tbilisio teka į šiaurės rytus, po to į rytus, pietryčius. Azerbaidžane susilieja su Arakso upe. Kuros baseinas iki santakos (86 000 km²) yra mažesnis nei Arakso (101 937 km²), bet Kura vandeningesnė, todėl toliau upė vadinama jos vardu.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kura
http://upload.wikimedia.org/wikipedia/c ... IA_map.jpg
Cituoti:
Kuritai
Dual goddess of love and hate. (Dual deivė meilės ir neapykantos).

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Sek Rgs 27, 2009 12:38 am
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
Gerai būtų tiksliau išversti šį puslapį, nes googlo vertimas netikslus.
http://el.wikipedia.org/wiki/%CE%9A%CE% ... E%B5%CF%82
Mane sudomino vieta
Cituoti:
Be Phrygia, neva po Kibelė - Hera į orgiškas garbinimas. Αντίθετα στη Κρήτη μνημονεύονται ως «άγρυπνοι φύλακες» του Δία που κάλυπταν με τις ένοπλες ορχήσεις και τον θόρυβο των όπλων τους και των κρουστών οργάνων τους, τους κλαυθμούς του για να μη τον ακούσει ο θεός Κρόνος . Skirtingai nei Kretoje vadinama "budri kontrolieriams" ir Dzeusas, kuris apima ginkluotus šokių ir triukšmo ginklus ir mušamieji instrumentai, jų šauksmas ne klausytis Dievo Saturnas. Αλλά και γενικότερα πιστεύονταν ως ακόλουθοι του Δία όπως οι Σάτυροι του Διονύσου. Bet, kaip tikintieji apskritai ir pasekėjų Dzeusas kaip Dioniso satyrs. Ο αριθμός των Κουρητών έφθανε τους δέκα και τα ονόματά τους έλαβαν πολλές πόλεις της Κρήτης. Ir Kouriton skaičius pasiekė dešimt metų ir jų pavardės buvo daug miestų Kreta.

Saturnas yra ne kas kitas o Kronas

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Sek Rgs 27, 2009 12:47 am
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
ta tema radau geros muzikos :)))
http://www.esnips.com/web/kost1966-musik/

O šitą būtų gerai visą išversti
http://www.explorecrete.com/mythology/G ... tyloi.html

http://www.toxolyros.gr/index.php?optio ... Itemid=746

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Sek Rgs 27, 2009 1:14 am
Aprašymas WWW
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Spa 13, 2008 8:48 pm
Pranešimai: 198
Šalis: Graikija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Atėnai
mano pomėgiai: Kultūra, muzika, kelionės, filosofija
UNREAD_POST Re: KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
Na tai Kiekviena iš Saulės sistemos planetų turi graikišką pavadinimą, ta prasme, kad planetai buvo suteikiamas Dievo vardas, Romėnai vėliau savais Dievais perkrikštyjo. Gal senovės Lietuviai labiau iš graikų nei iš romėnų perėmė, kas žino:

Merkurijus - Hermis; Venera - Afroditi, MArsas - Aris, Jupiteris - Dias (Dzeusas), Saturnas - Kronas, Neptūnas -Poseidonas.

O ta pastraipa, tai maždaug taip skambėtų:

Frijoje Kuritai dalyvaudavo Kibelės-HEros garbinimo orgijose. Tačiau priešingai nei Frijoje, Kretoje Kuritai buvo laikomi nemiegantys Dio (Dzeuso) sargai, kurie būdami apsišarvavę (kažkuo, bet to žodžio nesuprantu), ir su ginklų bei mušamųjų instrumentų garsais užmaskuodavo Dzeuso aimanas, kad jų negirdėtų dievas Kronas. Manoma, jog Kuritai buvo Dzeuso pasekėjai, analogiškai taip, kaip Dioniso pasekėjais buvę satyrai.
Sakoma, kad Kuritų buvę apie 10, o jų vardais vadinami miestai Kretoje..

tik kad neparašytas joks šaltinis toj Vikipedijoj :? Na žodyne, tai nerašė, kad Kuritai dvasios, rašė, kad gentis, tai skirtumas yra nemenkas.

_________________
Kai nieko neturi, turi dangų, žvaigždes ir vėją turi


Sek Rgs 27, 2009 6:42 pm
Aprašymas
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Spa 13, 2008 8:48 pm
Pranešimai: 198
Šalis: Graikija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Atėnai
mano pomėgiai: Kultūra, muzika, kelionės, filosofija
UNREAD_POST Re: KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
Baltas rašė:


O šitą būtų gerai visą išversti
http://www.explorecrete.com/mythology/G ... tyloi.html


Šitas tekstas tame pačiame puslapyje ir anglų kalba buvo išverstas, tai aš iš anglų verčiau, nes gerokai greičiau, tik vardus graikiškai pažiūrėjau :). Kaip suprantu, čia ne vienas mitas, o gabaliukai skirtingų, dėl to matosi neatitikimai kai kuriose vietose.


Cituoti:
Kuritai ir Idean Daktili , geranoriškos mitinės Kretos figūros, dažnai identifikuojami kaip tapatūs, o jų ištakas gaubia migla.
Egzistuoja daugybė skirting versijų, bei klaidinančios informacijos, kas neleidžia mums susidaryti aiškaus vaizdo apie juos. Nepaisant to, pateikiami keli svarbesni juos apibūdinantys mitai.

Kuritai

Kuritai buvę 5 broliai: Heraklis (Iraklis) (Tačiau neturintis ryšios su garsiuoju Dzeuso sūnumi); Peoneos, Epimidis, Jasijus (iasius) ir Idas. Legenda byloja, kad jie nebuvo pagimdyti, tačiau iššoko iš pirmosiomis kūdikio Dzeuso ašaromis suvilgytos žemės. Tai simbolizuoja, kad jie buvo grynieji žemės sūnūs. Dėl to ir sakoma, jog Kuritai buvo pirmieji Kretos gyventojai. Net ir liaudiška etimologija sako, kad žodis Kreta, kilęs nuo žodžio Kuritas (graikiškai mat visos balsės atitinka).
Vienaskaitoje žodis Kuritas labia panašus į kitą graikišką žodį Kuros, kuris senovės graikijoje reiškė jauną vaikiną, o Kore – jauną merginą.

Kuritai - Pirmieji Kretiečiai
Sakoma, kad Kuritai buvę pirmieji Kretos gyventojai ir pirmosios civilizacijos saloje įkūrėjai. PAsak mitų, Kuritai buvo atsakingi už kiekviną naują to meto atradimą bei padėjo organizuoti socialinį gyvenimą Kretoje
Kuritai vaidino svarbų vaidmenį Dzeuso gimime ir auginime. Kai Rėjai (Rea) atėjo laiaks gimdyti, ji pasirinko vieną iš Kretos olų ir paprašė vietinių Kuritų pagalbos. Jie saugojo olos įėjimą, kad niekas negalėtų stebėti proceso ir pamatyti kūdikio Dzeuso iki tam neatėjo skirtas laikas. Bemiegiai Sargai Kuritai šokdavo garsiai trypdami kojomis arba kitoje mito versijoje versijoje mušdavo būgnus ir barškindavo metaliniaias skydais , kad savo keliamu triukšmu pridengtų kūdikio verksmus. Kronas, Dzeuso tėvas, buvo sulaukęs pranašystės, kad vienas iš jo vaikų nuvers jį iš sosto, tad buvo gyvybiškai svarbu, kad jis nesužinotų, jog Dzeusas buvo gyvas, kitaip pastarajam būtų grėsęs pavojus.
Kuritai ir jų išradimai
Kuritai savo pirmąjį atradimą atliko oloje. Jie pagamino siūbuojantį lopšį kūdikui Dzeusui. Kronas buvo žemės, jūros ir dangaus valdovas, o Dzeusos lopšys, net ir būdamas po žeme, žemės nelietė, nelietė ir jūros bei vandens – taigi buvo labia gerai paslėptas.
Pirmąjį Kuritų išradimą sekė ir daugelis kitų. Jie buvo tie, kurie išmokė žmones medžioti, pasidaryti lanką, taip pat išmokė kerkti gyvulius bei juos prijaukinti, išmokė bitininkystės, metalo apdirbimo ir šokių. Sakoma, kad kai kurie iki šiol Kretoje šokami šokiai, turi ryšį su Kuritu karo šokiu Pyrrichio.
Kuritai taip pat pagamino pirmąjį oda aptrauktą būgną, kurį padovanojo Rėjai (Rea)

Kuritai – Olimpinių žaidynių įkūrėjai
Legenda sako, kad Olimpines žaidynes įkūrė Kuritai. Pakeliui į mišką Peloponese, penki broliai sustojo pailsėti. Kad greičiau prabėgtų laikas, jie rungtyniavo tarpusavy. Nugalėtojas buvo Peoneos. Ideos Heraklis jį karūnavo laukinės alyvuogės šaka. Ir t.t. (apie žaidynes apskritai rašo)


Idean Daktili
Idean Daktili turi daugelį bruožų panašių su Kuritais, dalijasi tais pačiais vardais, charakteristikomis ir legendomis. Vienintelis skirtumas – jų gimimo mitas. Sakoma, kad kai Rėjai prasidėjo gimdymo sąrėmiai, ji slopino savo riksmus suleisdama pirštus į žemę, iš ten ir atsirado Ideon Daktili (Daktilos reiškia pirštas). Mums žinomi šie Daktilų vardai: Kelmis, Akmon, Damnamanevis, Akesidas. Šie vardai susiję su metalo apdirbimu iki šiandien. Kelmis – tai įrankis metalo užmetimui, akmon – priekalas, o Damnameneus – Kūjis.


Antroj nuorodoj rašo, panašiai kaip ir toj, kur išverčiau, tik ten sako, kad Kuritai Dzeusą buvo paslėpę ne oloj, o Medyje.

_________________
Kai nieko neturi, turi dangų, žvaigždes ir vėją turi


Sek Rgs 27, 2009 7:38 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: KURONO VARDO REIKŠMĖS BEIEŠKANT
Ačiū, kai ką įžvelgiau ir suvokiau, reiks dar pasigilinti į Mitraizmo atsiradimo ištakas. :)

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Sek Rgs 27, 2009 9:05 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 36 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3  Kitas

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007