Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ant Bir 28, 2022 3:29 am



Atsakyti į temą  [ 47 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4  Kitas
 Žodžio gudas reikšmė 
Autorius Žinutė
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2839
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Žodžio gudas reikšmė
Cituoti:
Žodžio gudas reikšmė

Gudas

1 gudas sm. (4), gudė sf. (2) 1. SD328, R, K, Lz baltarusis (kartais lenkas ar rusas): Buvo projektas sudaryti du pulkus lietuvių ir du pulkus gudų A.Gud-Guz. Šiandie lietuviai gudais vadina lenkus ir ,,bielorusus” K.Būg. Senovėje gudais aisčiai bus vadinę ne tiktai gotus, bet ir gotų valdžioje gyvenusius slavėnus K.Būg. Seredoj privažiuoja daug gudų Švnč. Gudai ant sielių plaukia Nemunais į Rusnę Prūsuose J. Mus vado gudais Drsk. Mūsump ir guduose žmonės kitoki Dv. Idant… nepaduotų mūsų ing ranką… totorių, kaip ne per seniai gudamus… tikos DP509. Parsivežiau baltų gudų dukružę J. Tu gudas, tu gudas, aš ne gudelė, prilipo in gudą mano širdelė Rod. Guds parvedęs bajorikę K1pD22. Toli josiu kelionėlėn, in gudų šalelę d. A Eik tu po gudo ratais (eik šalin)! Pg. 2. kitos tarmės žmogus (gudais vadina žemaičiai aukštaičius, panevėžiečiai kupiškėnus ir t. t.): Ano pati gudė KlvrŽ. Jie gudai — kai šneka, kito žodžio nei suprast negali Pg. Apie Gegužinę gudai, jie kitoniškai kalba Upn. Guds pradėjo dūdas griežti, gudo pati kojas riesti K1pD22. 3. kūdikis be vardo (vaikų kalboje): Mano broliukas da tebėr gudas Slm. Vaikai, jum bobutė atnešė gudą! Ds. Šitas gudas ir šnekėt dar nemoka Ds.

2 gudas sm. LBŽ, Ak bot. rūgštynė (Rumex); plg. 3 godas 2.

3 gudas sm. įpratimas, įgudimas: Ta merga negudusi dar prie svečių, t. y. netur gero gudo J. Gudas yra prigudimas prie ko, įgudimas prie darbo J.

4 gudas,-a adj. (4) prityręs, įgudęs; paprastas, įprastinis; tikras: Žmogus gudas, kurs pagudęs, prigudęs darbus dirbti J. Kurs sugunda su kits kitu greit, tas gudas J. || Gudas karklas vadinas gudkarklis J.

Pagal http://gudas.lt/apie/zodzio-gudas-reiksme/

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Tre Spa 14, 2009 2:12 pm
Aprašymas WWW
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Spa 13, 2008 8:48 pm
Pranešimai: 216
Šalis: Graikija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Atėnai
mano pomėgiai: Kultūra, muzika, kelionės, filosofija
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Dar ir grybų vieną rūšį Gudais ar tai Gudukais vadina :D

_________________
Kai nieko neturi, turi dangų, žvaigždes ir vėją turi


Tre Spa 14, 2009 9:40 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2839
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Būtų gerai gauti Statkutės de Rosales aprašymą apie gudų vardo kilmę. Kol kas turiu tik pdf variante, kuri paskelbiau knygų skyriuje. Bet surinkinėti rankomis nuo to failo neturėsiu galimybių. Gal kas nors turit surinktą tekstą?

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ket Spa 15, 2009 1:08 am
Aprašymas WWW
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Spa 13, 2008 8:48 pm
Pranešimai: 216
Šalis: Graikija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Atėnai
mano pomėgiai: Kultūra, muzika, kelionės, filosofija
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Galima iškirpti tas dalis ir įkelti kaip paveikslėlius, jei jų daugiau, iš mažų gabaliukų padaryti vieną paveikslėlį :) Jeigu toks būdas tinka, galėčiau tai padaryti (tik kadangi dar neesu jos perskaičius, gal būtų galima sužinoti psl, kuriuose ieškoti, arba teks luktelti :))

_________________
Kai nieko neturi, turi dangų, žvaigždes ir vėją turi


Pen Spa 16, 2009 11:15 pm
Aprašymas
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Spa 13, 2008 8:48 pm
Pranešimai: 216
Šalis: Graikija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Atėnai
mano pomėgiai: Kultūra, muzika, kelionės, filosofija
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Norš šaltinis ir Vikipedija, bet rašo ten, kad yra bent keturi kaimai Lietuvoje Gudais vadinami (Kelmės, Pagėgių, Raseinių ir Mažeikių rajonuose). Įdomu ir tai, jog lygiai tokio pat pavadinimo kaimas yra ir dabartinio Pakistano teritorijoje.

http://www.northvegr.org/lore/guthones/001.php
Kalba apie Pitijas, gyvenusias 320 pr. Kr. kurios rašė apie Gotus/Gudus gyvenusius prie Baltijos jūros prie NOMON upės žiočių

_________________
Kai nieko neturi, turi dangų, žvaigždes ir vėją turi


Šeš Spa 17, 2009 1:22 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2839
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Būtų vertingas vertimas :)

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Šeš Spa 17, 2009 10:28 pm
Aprašymas WWW
Forumo šviesuolis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ant Bir 06, 2006 5:00 pm
Pranešimai: 325
Miestas: Vilnius - Telšē
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Catori rašė:
Norš šaltinis ir Vikipedija, bet rašo ten, kad yra bent keturi kaimai Lietuvoje Gudais vadinami (Kelmės, Pagėgių, Raseinių ir Mažeikių rajonuose).

Pagal tautinių pavadinimų kaimus galima spręsti apie tos tautos ribas, nes atsikėlę į svetimą teritoriją, juos dažniausiai taip ir pavadina. Beje, „gudais“ tai žemaičiai vadino lietuvius, dar kartais šiauliečiais (sgs. šiaulītē). Bet skiriamasis bruožas buvo tas, kuris nekalba žemaitiškai. Įdomu tai, kad nusakyti kaimukai tiksliai sutampa su ta riba. Tuo tarpu Žemaitkiemių ir pan. kaimelių ribos yra daugiau pagal administracinį suskirstymą atsiradę.

_________________
Vėsas opės akmenůtas...


Pir Spa 19, 2009 10:50 am
Aprašymas ICQ YIM
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2839
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Štai vienas užkalbėjimas nuo lietaus. Aiškiai neapykanta gudams.
Cituoti:
(liet. Debesėli debesėli, Bėk pro šalį, Imk gudo paršelį)

Tai pagal Zorsdavini gaunasi taip, kad žemaičiai nekenčia lietuvių? :)

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ant Spa 20, 2009 12:31 pm
Aprašymas WWW
Forumo šviesuolis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ant Bir 06, 2006 5:00 pm
Pranešimai: 325
Miestas: Vilnius - Telšē
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Baltas rašė:
Štai vienas užkalbėjimas nuo lietaus. Aiškiai neapykanta gudams.
Cituoti:
(liet. Debesėli debesėli, Bėk pro šalį, Imk gudo paršelį)

Tai pagal Zorsdavini gaunasi taip, kad žemaičiai nekenčia lietuvių? :)

Čia ne pagal mane. Dar yra pasakymas: „Perkūni Dievaiti, nȧmoški žemaiti, bet moški goda kap šoni roda“. Kodėl Perkūnas mušė rudus šunis? Gal čia sąsaja su gončiais, jie lyg ir rudi buvo. Pagaliau, gi žemaičiai didžiavosi savo kalba, net lenka/lenkakalbiai dievagojosi, kad jie nenormalūs (Žemaičų bajorai) - kalba savo kalba mužikų, tik kai prigirdai pradeda lenkiškai. Tad gal tuometiniui žemaičiui nebuvo skirtumo tarp gudo ir lenkakalbio lietuvio, vėliau tiesiog prilipo lietuviams. Dar pastaba: slavai pradėjo sklisti kai jie nusimetė gotų pančius (gotai juos valdė), tad kodėl tų slavų nevadinti tiesiog gudais.
Man įdomi ir sąvoka „apgudo“ (iš Daukanto), kur „žemaičiai apgudo“. Su mano interpretacija aukščiau niekaip nesueina.

_________________
Vėsas opės akmenůtas...


Ant Spa 20, 2009 1:12 pm
Aprašymas ICQ YIM
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2839
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Zordsdavini rašė:
... gi žemaičiai didžiavosi savo kalba, net lenka/lenkakalbiai dievagojosi, kad jie nenormalūs (Žemaičų bajorai) - kalba savo kalba mužikų, tik kai prigirdai pradeda lenkiškai. .

Va ir atsakymas, kol negaudavo degtinės, nemokėjo "padoriai" kalbėt :lol: Savotiškas reketas, duok degtinės kalbėsiu poniškai :lol:
Man vistiek neaišku, kur čia slypi gudų ir žemaičių neapykantos šaknys?

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ant Spa 20, 2009 3:40 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2839
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Zordsdavini rašė:

Man įdomi ir sąvoka „apgudo“ (iš Daukanto), kur „žemaičiai apgudo“. Su mano interpretacija aukščiau niekaip nesueina.

Cituoti:
ISTORINIAI ŠALTINIAI
Simonas Daukantas
"Būdas senovės lietuvių kalnėnų ir žemaičių"
Viršiau minavojau, jog senovėj lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, per ilgą laiką neturėjo trobesių, taip vadinamų žinyčių, kuriose visuotinai susirinkę būt dievą garbinę, bet meldės ant aukštų kalnų, kuriuos auko kalnais, nuo žodžio aukauti, vadino, arba giriose ir šėtruose po visų dideliausiais ąžuolais, visados žaliuojančiais, kurie žaliavo rasi iš didžios savo karšaties, rasi iš parėdymo pačių kunigų. Darė tą krūpaudami, idant liuosybės savo nenustotų, kuria džiaugės, nesgi regėjo, jog visos tos tautos, kurios žinyčias turėjo, jų ūkininkai nebuvo taip liuosais, kaip kad buvo kalnėnai ir žemaičiai, kaipogi regėjo jų ūkininkus išskaidytus į luomus, arba, kaip šiandien sako, stonus (luomus), vienus antriems vergaujančius; todėl, tuo įsitėpę (įsidėmėję) kaip viršiau sakiau, visus tuos, kurie tiktai norėjo jiems maldos trobesius įkurti, tuojau visus be perskyros (skirtumo) galavo, kaipo vylėjus, kurie nori patys išsikelti ir valdymierais tapti, o svietą nuvergti; nesgi samprotavo, jog žyniai taip pataisys, jog aniems patiems visados bus gerai, o svietui vargai paliks: kaipogi svetimus apsiėjimus (papročius) girs, o namiškuosius (vietinius, savo krašto) peiks ir niekins, visados svietą mokys ir niekados nieko neišmokys dėl to, idant jiems visados vergautų, kaipo guvesniesiems ir gudresniesiems. Vienok ilgainiui, noris vengė nuo prašaleičių, kaip viršiau minavojau, bet bendraudamies ir bičiulaudamies apgudo jų apsiėjimais, ir jau dešimtame amžiuje žemaičių žinyčia saloj Rusnėj yra didžiai garsi, į kurią, sako krikščionių kunigas, vienuoliktame amžiuje gyvenąs, tvino svietas nuo visų kraštų teirautis ir jautotis savo reikaluose, ne vien netikėliai ir pagonys, bet ir patys krikščionys grekonys, beje gudai ir biskajai (1)

Perkeliu apie gudų paminėjimą iš kitos gijos.

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ant Spa 20, 2009 11:28 pm
Aprašymas WWW
Forumo šviesuolis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ant Bir 06, 2006 5:00 pm
Pranešimai: 325
Miestas: Vilnius - Telšē
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Baltas rašė:
Zordsdavini rašė:
... gi žemaičiai didžiavosi savo kalba, net lenka/lenkakalbiai dievagojosi, kad jie nenormalūs (Žemaičų bajorai) - kalba savo kalba mužikų, tik kai prigirdai pradeda lenkiškai. .

Va ir atsakymas, kol negaudavo degtinės, nemokėjo "padoriai" kalbėt :lol: Savotiškas reketas, duok degtinės kalbėsiu poniškai :lol:
Man vistiek neaišku, kur čia slypi gudų ir žemaičių neapykantos šaknys?

Tai gi teko kariauti su slavais daug ypač paskutiniais amžiais, tai ir pasakymai yra išlikę. Yra ir apie teutonus, tikslaiu vokiečius, bet dabar neatmenu. Apie žuvėdus kalbėjo, kad jie kažkaip su maru susiję - irgi neatsimenu :(

o dėl „apgudo“, tai aš ir nesupratau tos vietos. Šią giją aš žinau. Tik ten truputį kitu kampu vyksta diskusija - žodžio reikšmei tinka labiau ši :) Gaila, neturiu orginalo šio teksto. Gal buvo parašyta „apgodo“? Gal? Nežinau ir nieko negaliu pasakyti, nes man niekaip nesuprantama šita pastraipa. Tas pasakymas „bendraudamies ir bičiulaudamies apgudo jų apsiėjimais“ man labiau primena žodį „įgudo“, kuriuo remiantis gautųsi, kad „priėmė jų papročius/tvarką/pasaulėžiūrą“. Ten kur buvo minavota, ka „aplietuvėjo“, tai, manau, visiškai netinka, gi kur čia aplietuvėsi taip artimi būdami.

_________________
Vėsas opės akmenůtas...


Tre Spa 21, 2009 11:43 am
Aprašymas ICQ YIM
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2839
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Zordsdavini rašė:
...o dėl „apgudo“, tai aš ir nesupratau tos vietos. Šią giją aš žinau. Tik ten truputį kitu kampu vyksta diskusija - žodžio reikšmei tinka labiau ši :) Gaila, neturiu orginalo šio teksto. Gal buvo parašyta „apgodo“? Gal? Nežinau ir nieko negaliu pasakyti, nes man niekaip nesuprantama šita pastraipa. Tas pasakymas „bendraudamies ir bičiulaudamies apgudo jų apsiėjimais“ man labiau primena žodį „įgudo“, kuriuo remiantis gautųsi, kad „priėmė jų papročius/tvarką/pasaulėžiūrą“. Ten kur buvo minavota, ka „aplietuvėjo“, tai, manau, visiškai netinka, gi kur čia aplietuvėsi taip artimi būdami.

Matau, kad aiškinti teks iš naujo. Nurašiau labai tiksliai, ypač žodį "apgudo", o ne "apgodo". Vadinasi šis žodis susietas su gudais arba Godais, bet prie ko čia tavo paminėti slavai. Gudas nėra slavas, tai įrodo J. Statkutė, prašau perskaityti jos knygą. Žodis "apgudo" man primena "išpruso". Išprusęs reiškia išsilavinusį žmogų, kas buvo prūsai, mums taip pat aišku. Bet, kad apgudėjo reiškia tą patį, man naujiena. Nes, pagal Daukantą
Cituoti:
<...>kaipo guvesniesiems ir gudresniesiems. Vienok ilgainiui, noris vengė nuo prašaleičių, kaip viršiau minavojau, bet bendraudamies ir bičiulaudamies apgudo jų apsiėjimais, ir jau dešimtame amžiuje žemaičių žinyčia saloj Rusnėj yra didžiai garsi,...<...>

Tarsi nuo žodžio "gudrus" kyla tautos bendrinis vardas GUDAS, gal todėl taip nekentė žemaičiai, nes tie buvo gudresni. Todėl vėliau patys išmokę jų gudrybių, pripažįsta jų teokratinę valdžią ir vyriausią orakulų žinyčią. Čia matau vieną jungą, tai, kad tam tikras žinojimas matyt eina iš žinyčios Rusnėje, kurioje galėjo būti ir astronominė stebykla, leidžianti numatyti laikę tam tikrus įvykius. Čia mano spėlionės :) Mat prūsiška šaknies "prus" reiškšmės, jokio veiksmažodžio neradau, bet prūsų kalbos žodyne (Mikelis Klusis "Prūsų kalba2")yra kitas žodis "PRUSNA" - veidas, išvaizda. tame pačiame žodyne žodis "GUDS" reiškia rusą, "GUDDISKAN"- rusų kalba, "GUDDIJA"- Rusija, bet yra ir "GUDDI"- krumynas.
Taigi, arba dabartiniame prūsų žodyne jau nežinoma GUDAS senoji kilmė, arba tie "slavai" yra senieji GODAI, bet tame žodyne nėra nei vieno žodžio su šaknim GOD.
Pranešimo išvadoje bandyčiau įžvelgti GUDO ir PRŪSO vardo kilmės priežąstį: jei gudas siejamas su "įgusti", "įgudis", "gudrumas", tai tokie žmonės yra to išmokę (kažkas to mokė :!: :?: :idea: ), todėl tai MOKINTI žmonės, kitiems yra MOKOVAI (mokytojai). Tokiu atveju pasakymas "apgudo jų apsiėjimais" reiškia išmoko elgtis naujoviškai. Bet kam mokytis to, kas netinka arba nepriimtina? Jei tai buvo naudinga ir išmintinga, natūralu, kad tai perimama, kaip tradicija, vėliau virstanti papročiu.
Pas prūsus taip pat žodis virtęs reikšme "išmokti- išprusti", o žodis "PRUSNA" reiškianti veidą, reikštų, kad žmogus įgyja "veidą" tik "kažko" išmokęs".
Čia prisiminiau kitą jungą, tai žodis DIEV'AS, kur šaknis DIEV iš kitos pusės yra VEID+ galūnė AS reiškia veidą. Kai tuo metu žodis SNUKIS iš kitos pusės skaitosi kaip kūnas (snuk-kuns). Tarsi veidas yra žmogaus išprususio, žinančio Dievišką mokymą apie pasaulio RĖDĄ (parėdymą). Tai visai tinka situacijai, dėl ko žemaičiai
Cituoti:
...jog senovėj lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, per ilgą laiką neturėjo trobesių, taip vadinamų žinyčių, kuriose visuotinai susirinkę būt dievą garbinę, bet meldės ant aukštų kalnų, kuriuos auko kalnais, nuo žodžio aukauti, vadino, arba giriose ir šėtruose po visų dideliausiais ąžuolais, visados žaliuojančiais, kurie žaliavo rasi iš didžios savo karšaties, rasi iš parėdymo pačių kunigų. Darė tą krūpaudami, idant liuosybės savo nenustotų, kuria džiaugės, nesgi regėjo, jog visos tos tautos, kurios žinyčias turėjo, jų ūkininkai nebuvo taip liuosais, kaip kad buvo kalnėnai ir žemaičiai, kaipogi regėjo jų ūkininkus išskaidytus į luomus, arba, kaip šiandien sako, stonus (luomus), vienus antriems vergaujančius; todėl, tuo įsitėpę (įsidėmėję) kaip viršiau sakiau, visus tuos, kurie tiktai norėjo jiems maldos trobesius įkurti, tuojau visus be perskyros (skirtumo) galavo, kaipo vylėjus, kurie nori patys išsikelti ir valdymierais tapti, o svietą nuvergti; nesgi samprotavo, jog žyniai taip pataisys, jog aniems patiems visados bus gerai, o svietui vargai paliks: kaipogi svetimus apsiėjimus (papročius) girs, o namiškuosius (vietinius, savo krašto) peiks ir niekins, visados svietą mokys ir niekados nieko neišmokys dėl to, idant jiems visados vergautų, kaipo guvesniesiems ir gudresniesiems.

Taigi, man labai primena prūsų Brutenio ir Videvučio religinę reformą (523m. po kr.), kada vietiniams atnešamas mokymas, nuo ko religija arba tikėjimas turi suvienyti skirtingas gentis. Ar tik čia ir bus atgarsiai tos nesantaikos tarp GODŲ (gudų) ir žemaičių?

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Tre Spa 21, 2009 1:54 pm
Aprašymas WWW
Forumo šviesuolis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ant Bir 06, 2006 5:00 pm
Pranešimai: 325
Miestas: Vilnius - Telšē
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Baltas rašė:
Matau, kad aiškinti teks iš naujo. Nurašiau labai tiksliai, ypač žodį "apgudo", o ne "apgodo".

Tai gal nurašėte nuo vertimo, bet ne nuo orginalo XIX amžiaus. Čia kaip su Žemaitės darbais, kur Jablonskis vertė ir privėlė pilna klaidų (pasak prof. A.Girdenio)
Baltas rašė:
Vadinasi šis žodis susietas su gudais arba Godais, bet prie ko čia tavo paminėti slavai. Gudas nėra slavas, tai įrodo J. Statkutė, prašau perskaityti jos knygą.

Aš anksčiau minėjau, kodėl slavai gali galėjo gauti gudų - gotų vardą, ne vien tik dėl to, kad Gotvingiai(Jotvingiai) suslavėjo, bet ir dėl to, kad slavai (kurie visai gali būti buvo kadais baltų atšaka) buvo po gotų padu ir jiems išėjus - pradėjo plisti.
Baltas rašė:
Žodis "apgudo" man primena "išpruso". Išprusęs reiškia išsilavinusį žmogų, kas buvo prūsai, mums taip pat aišku. Bet, kad apgudėjo reiškia tą patį, man naujiena.

Na, tiesiogiai toko žodžio žemaitiškai nėra, bet prešdelis „ap-“ rodo apytikslų dalyką, gautųsi „pramoko“ maždaug. Šitoj vietoj mes priėjom tą patį :)
Baltas rašė:
Tarsi nuo žodžio "gudrus" kyla tautos bendrinis vardas GUDAS, gal todėl taip nekentė žemaičiai, nes tie buvo gudresni. Todėl vėliau patys išmokę jų gudrybių, pripažįsta jų teokratinę valdžią ir vyriausią orakulų žinyčią. Čia matau vieną jungą, tai, kad tam tikras žinojimas matyt eina iš žinyčios Rusnėje, kurioje galėjo būti ir astronominė stebykla, leidžianti numatyti laikę tam tikrus įvykius. Čia mano spėlionės :) Mat prūsiška šaknies "prus" reiškšmės, jokio veiksmažodžio neradau, bet prūsų kalbos žodyne (Mikelis Klusis "Prūsų kalba2")yra kitas žodis "PRUSNA" - veidas, išvaizda. tame pačiame žodyne žodis "GUDS" reiškia rusą, "GUDDISKAN"- rusų kalba, "GUDDIJA"- Rusija, bet yra ir "GUDDI"- krumynas.
Taigi, arba dabartiniame prūsų žodyne jau nežinoma GUDAS senoji kilmė, arba tie "slavai" yra senieji GODAI, bet tame žodyne nėra nei vieno žodžio su šaknim GOD.

Šiuo atveju, manau turi būti kaip it Jotva - Jātwa prūsiškai. Ypač atsimenant Mažvydo knygą „prastais žādeis“ (žodžiais), tad reiktų ieškoti „GĀT“, bet šiuo atveju tėra irgi „gattawintun si“ - pasiruošti, pasirengti (kitaip tariant - susitvarkyti). Bet atkreipkite dėmesį, kad kirtis yra ant antro skiemens, tad teorija gali būti netiksli.
Baltas rašė:
Cituoti:
...jog senovėj lietuviai, kalnėnai ir žemaičiai, per ilgą laiką neturėjo trobesių, taip vadinamų žinyčių, <...>

Taigi, man labai primena prūsų Brutenio ir Videvučio religinę reformą (523m. po kr.), kada vietiniams atnešamas mokymas, nuo ko religija arba tikėjimas turi suvienyti skirtingas gentis. Ar tik čia ir bus atgarsiai tos nesantaikos tarp GODŲ (gudų) ir žemaičių?

Man pats faktas, kad tikėjimas nebuvo nuo amžių amžius trikdo, bet vskas logiška, gi pasaulis keičiasi ir reformos idėjai pritariu, tik pastaba - Daukantas rašo apie visus baltus (juos jis vadino „lietuviais“, kaip kad ir karalius Algirdas), tad čia ne vien Žemaičiuose buvo žinyčių nebuvimas bet ir dabartinėj Lietuvoj siaurąja prasme (Lituania Proper žemėlapiuose) arba visoj Baltuvoj.
Dėl religinės reformos plitimo (taip išeitų, kad Daukanto aprašytoji buvo apie XI a.) įdomu kaip su laidojimo tradicijomis. Kiek atmenu, tai deginimas nebuvo populiarus iki kažkokio laiko. Va radau:
http://www.lad.if.vu.lt/gelezies_amzius.htm
Cituoti:
XI a. antroje pusėje tarp žemaičių ėmė plisti mirusiųjų degini­mo paprotys

Beje, lietuvių gentis laidojo degintus nuo VI a., jotvingiai-sūduviai V a., aukštaičiai VII a., skalviai (kur buvo Rusnė) IX a., lamatiečiai VII a., kuršiai nuo VIII - XI a.

_________________
Vėsas opės akmenůtas...


Tre Spa 21, 2009 5:28 pm
Aprašymas ICQ YIM
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2839
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Žodžio gudas reikšmė
Tu esi genijus visiškai pakeisti temą, prie ko čia laidojimas šitoj gijoj apie gudų vardą?

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ket Spa 22, 2009 11:15 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 47 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2, 3, 4  Kitas

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007