Prasidėjo Stakutės de Rosales laida, nepamirškit pasižiūrėti.

Lapkričio 1 d. per "Init" (Vilniuje "Vinit") televiziją buvo laida skirta Vėlinėms. Galite laidą pamatyti internete pasinaudoje šia nuoroda:

http://www.init.lt/main.php/id/5854/lang/1

Ačiū už nuorodą, labai norėjau pamatyti

kovo 25 d. 20,30 val. "Init" televizija laidoje "Mūsų praeities beieškant" kalbės apie mažai kam žinomą rytų Lietuvoje atrastą senųjų baltų karinį-inžinerinį įtvirtinimą, atstojusį gynybinę sieną antpuoliams iš šiaurės vakarų, rytų bei pietryčių atremti.

Dar nuo mokyklos laikų visi esame girdėję apie didžiąją kinų sieną gynusią kraštą nuo šiaurės klajoklių antpuolių. Tokį didingą statinį archeologai surado ir mūsų krašte.
Pakretuonės miške tarp Žeimenio ir Vajuonio ežerų archeologai tyrinėjo aptiktą senųjų baltų inžinerinį įrenginį, taip vadinamą rėkučių gynybinį įtvirtinimą, kuris driekėsi kelis šimtus kilometrų nuo Tauragnų ir baigėsi Baltarusijoje. Tai sudėtingas XII-XIII a. sandūroje statytas karinis-ginybinis įrenginys gynęs senąją Lietuvos gyventojų bendruomenę nuo antpuolių iš šiaurės vakarų, rytų bei pietryčių.

Nuolankią pagarbą protėviams sukelia šio statinio didingumas. ištisus kilometrus besitęsianti pylimais, giliu grioviu apsaugota ir penkių metrų aukščio rastų siena su paskirais vartais, gynusi taikius mūsų krašto žemdirbius nuo priešų kavalerijos pulkų. Atjojusioms raitijoms plėšti gyventojų, ši siena buvo neįveikiama kliūtis, todėl ji tarnavo kaip ramaus ir saugaus krašto visuomenės gyvenimo garantas, užtikrinęs didelę ekonominę gerovę. Būtent ši aplinkybė leido to meto baltams gerokai sustiprėti ir išvystyti net labai aktyvią savo karinę ekspanciją į rytines žemes.
Šios sienos buvimas sugriauna seniai nusistovėjusį stereotipinį mitą, kad XII-XIII a. Lietuviai buvę atsilikusi, feodališkai susiskaldžiusi visuomenė, o trylikto amžiaus viduryje Mindaugas esą atlikęs didelį ir pozityvų valstybės centralizavimo ir vienyjimo darbą. Laidoje sužinosite kokio mastelio statinys buvusi ši ginybinė siena. Kaip titaniškų pastangų dėka buvo sutelkta visuomenė tokiam įrenginiui pastatyti, kokių milžiniškų resursų reikalavo toks statinys. Ši didinga statybinė kampanija turėjo būti atliekama tik labai ekonomiškai stiprios, gerai organizuotos ir vieningos visuomenės. Jei to meto Lietuvos gyventojai būtų gyvenę smulkiakunigaikštukų teritorinėje visuomenėje, tai nieku gyvu nebūtų susitarę nei pastatyti šimtus kilometrų besidriekiančios sienos, nei sugebėję vieningai aptarnauti jos ginybos ir logistikos. Toje sienoje buvę eilė vartų, prie kurių turėjusi budėti nuolatinė sargyba, turėjusios veikti prekybinės muitinės. Sienos visu ilgiu turėjo būti organizuota įgulos budėjimo sargyba ir pranešimo apie pavojų sistema. TAigi, šis archeologų atradimas - tai dar vienas didingos mūsų protėvių praeities liudijimas apie net labai stiprią ir susiklausiusią, organizuotą, ekonomiškai pajėgią to meto visuomenę galėjusią ne tik atlaikyti gausius šiaurės vakarų, rytų ar pietryčių priešų antpuolius, tačiau ir išvystyti plačiomis karinėmis ekspedicijomis pagrįstą rytų politiką.

Apie gynybinę sieną žiūrovams pasakos šio įrenginio vienas iš tyrinėtojų, Klaipėdos universiteto archeologas prof. Algirdas Girininkas.

Kviečiame visus žiūrėti.

Negalintieji laidų matyti tiesioginės transliacijos metu, jas galės pasižiūrėti ketvirtadieny 18,20 val., kai laida bus kartojama. Arba internete nuo antradienio atsidarę šią nuorodą:

http://www.init.lt/main.php/id/5854/lang/1