Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ant Kov 19, 2024 12:43 pm



Atsakyti į temą  [ 10 pranešimai(ų) ] 
 Amžina Atilsi, užuojautos 
Autorius Žinutė
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Amžina Atilsi, užuojautos
2005 metų gruodžio 5 dieną 7 valandą ryto Maskvos laiku, būdamas 77 metų, mirė Rusijos mokslų akademijos tikrasis narys, Vilniaus universiteto garbės daktaras, Latvijos mokslų akademijos garbės narys, Gedimino ordino kavalierius, Rusijos MA Slavistikos instituto pagrindinis darbuotojas, pasaulinio garso kalbininkas, baltistas, indoeuropeistas, vienas šviesiausių Žemėje žmonių Vladimiras Nikolajevičius Toporovas.
Tai didelė netektis Rusijai, Lietuvai, ir visam mokslo pasauliui. Tai buvo Mokslininkas, kurio žinių ir interesų platumu bei gelme galima buvo tik stebėtis. Tai buvo didis Lietuvos Draugas, kuris ne tik milžiniška savo minties galybe praskleidė lietuviams jų šaknis, dvasinės kultūros pagrindus, bet ir visa širdimi jautė Lietuvą, mylėjo, gerbė ją ir jos žmones. Vladimiras Nikoljevičius Toporovas parašė neaprėpiamai daug darbų daugybėje mokslo sričių, vien jo mokslinių temų sąrašas užimtų puslapių puslapius, o jo darbų bibliografijos leidžiamos atskiromis knygomis. Per savo žemišką gyvenimą jis spėjo padaryti tiek, kad niekas turbūt net negali įvertinti, ir būtų padaręs dar labai daug. Sunku patikėti, kad šio Žmogaus nebėra tarp mūsų, atrodė, kad tokie žmonės gyvena amžinai... Belieka guostis tuo, kad jis gyvens amžinai mūsų atmintyje ir širdyse.
Visiems Lietuvos piliečiams, kurie norėtų atvykti į Maskvą į Vladimiro Nikolajevičiaus Toporovo laidotuves, siūloma kreiptis į Lietuvos Respublikos kultūros atašė Rusijos Federacijoje Juozą Budraitį: tel. +7-095-785-86-24; fax: +7-095-291-22-23, e-mail: juozas.budraitis@mail.ru.

romuvos informacija

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Paskutinį kartą redagavo BURTONIS Tre Bal 04, 2007 2:27 pm. Iš viso redaguota 1 kartą.



Pir Gru 05, 2005 10:54 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Šiandien 2006 birželio 30d. buvo rasta Neryje paskendusi Neries regioninio parko kultūrologė Ida Stankevičiūtė.
Naujausiais duomenimis Ida iš gyvenimo pasitraukė savo noru, atlikusi baltišką kelionę Anapilin.
Visi ją pažinoję ar prijaučiantys baltiškam tikėjimui kviečiami į apeigas, skirtas Idai. Visi su apeiginiais drabužiais renkamės 14.30 Dūkštų ąžuolyne, runinio akmens aikštelėje. Ten Ida pradėjo savo kelionę. Pasitarę visi kunigai (apeigą prašome vesti krivį Joną Trinkūną, nes velionė Ida buvo romuvos krypties) aplankys velionės ąžuolą, nuo kurio ji pradėjo savo kelionę, po to važiuojame į Karmazinų pilkapyną, iš jo važiuojame į Dūkštos ir Neries santaką, kur jį matyt pabaigė žemišką gyvenimą (paleidžiame apeiginį vainiką į Velėją), po to kylame ant Karmazinų alkakalnio ir velionės sielą pakylėjame Dievams.
Visus kunigus ir kuniges kviečiame atvykti su apeiginiais reikmenimis.
Gal Ida savo išėjimu suteikė dar vieną šansą susirinkti prie mūsų Vienybės ąžuoliuko, pamirštant visus nesutarimus ir apsijungiant dvasioje.
Norinčius važiuoti kartu, galime paimti į mūsų mašinas. Rašykite per PM, o kas žinote mano tel. skambinkite man, pasakysiu, kieno mašinose yra vietų.
Velionė buvo kalbinta Vykinto Vaitkevičiaus ir buvo atspausdintas straipsnis "Paslaptingoji Neris", kurią ji ir pasirinko. Ir štai netoli tos vietos (nuotrauka apačioje) buvo rasta velionė, kuri pati fotografavo šią vietą.
http://www.culture.lt/satenai/index.php ... st_id=3275
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id= ... st_id=3311
Paveikslėlis
Verkšionių "Užkeikta veselė". Idos Stankevičiūtės nuotrauka

PRIIMK PERKŪNE JOS SIELĄ JAU SĖDINČIĄ VĖLIŲ SUOLELYJE. TEGU JAI ŠVIEČIA AMŽINOJI ŠVIESA PRAAMŽIAUS MENĖSE PER OMŽIŲ OMŽIUS.

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pen Bir 30, 2006 2:24 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Atsiprašau, kad nenurodžiau datos, taigi kartoju

Visi pažinoję Idą Stankevičiūtę, ar prijaučiantys baltiškam tikėjimui kviečiami į sielos atrišimo apeigas liepos 2d., skirtas velionei palydėti. Visi su apeiginiais drabužiais renkamės 14.30 Dūkštų ąžuolyne, runinio akmens aikštelėje. Norintys važiuoti rašykite per PM arba tiesiai čia.

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pen Bir 30, 2006 10:02 pm
Aprašymas WWW
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Paveikslėlis
BNS
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuani ... d=10311916
2006 rugpjūčio mėn. 7 d. 13:11
Gintaras Beresnevičius
DELFI
Vilniuje mirė publicistas, eseistas, religijotyrininkas Gintaras Beresnevičius. Liepos 7-ąją jam sukako 45-eri. Kaip BNS sakė Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, G.Beresnevičius mirė sekmadienio naktį sostinės nakvynės namuose "Sala", į kuriuos buvo atvežtas iš Sirvydo gatvės. Šeštadienį prieš vidurnaktį baro "Trečias brolis" darbuotojai policijos prašė pagalbos nuraminti bare triukšmaujantį neblaivų vyrą.

Atvykus pareigūnams, neblaivus vyras jau buvo išėjęs į gatvę, kur buvo sulaikytas ir nuvežtas į T.Kosciuškos gatvėje esančius nakvynės namus. Maždaug po pusantros valandos jis mirė. Policijos suvestinėse G.Beresnevičius buvo įrašytas kaip neatpažintos tapatybės pusamžis vyras.
Pirminiais policijos duomenimis, G.Beresnevičius mirė savo mirtimi, tačiau tai paaiškės tik atlikus teismo medicinos ekspertizę.

G.Beresnevičius buvo etnologijos daktaras, docentas. Dėstė įvairiose Kauno ir Vilniaus aukštosiose mokyklose religijotyrą, baltų religiją ir mitologiją, religijų istoriją. G.Beresnevičius buvo naujienų portalo DELFI bendraautoris.

Jis išleido ne vieną mokslinę knygą, pirmojo lietuvių postmodernistinio romano autorius. Publikavo apie 60 mokslinių straipsnių baltų religijų istorijos ir teorijos temomis, apie 500 publicistinių, eseistinių straipsnių, recenzijų, keliolika novelių literatūrinėje spaudoje.

G.Beresnevičius 1979-1984 metais studijavo Vilniaus universitete istoriją. 1986-1989 metais buvo Kauno politechnikos instituto Filosofijos katedros asistentas, 1990-1999 metais dirbo Kauno Vytauto Didžiojo universitete Etnologijos ir folkloristikos katedroje. Nuo 1990 metų dirbo Kultūros ir meno institute.

Rašytojas buvo žurnalo "Naujasis židinys", kultūros savaitraščio "Šiaurės Atėnai" bendradarbis.

1997 metais jis buvo apdovanotas literatūrinio žurnalo "Nemunas" novelistikos premija, 1997 metais - "Literatūros ir meno" publicistikos premija, 2000-aisiais - Druskininkų poetinio rudens premija už poetinį debiutą (už poeziją eseistikoje) ir Kultūros ministerijos premija už eseistiką, 2001 metais - Lietuvos prezidentūros premija už esė Lietuvos istorijos temomis rinkinį "Ant laiko ašmenų".

G.Beresnevičius talkino dabartinei žemės ūkio ministrei Kazimirai Prunskienei per pastaruosius prezidento rinkimus 2004-metais.

Kaip BNS sakė velionio žmona Auksė Beresnevičienė, tiksli G.Beresnevičius šarvojimo ir laidojimo vieta dar nežinoma. Ji paaiškės antradienį.
BNS

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Pir Rgp 07, 2006 10:56 pm
Aprašymas WWW
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Užuojauta nuo baltų svetainės VU prof. Aleksiejui Luchtanui (Kernavės archeologijos specialistui) ir jo giminaičiams mirus jo tėveliui.

Plačiau apie A.Luchtano darbus galite susipažinti
http://www.heritage.lt/archeologija/atl98/alucht.htm

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Bal 04, 2007 2:38 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Esmis rašė:
Atleiskite, bet šiais metais Rasos šventėje ant Lubinų kalno nebūsiu.
Mirė mano tėvas. Pašarvotas Šiauliuose Gedulo namų
didžiojoje salėje. Atsisveikinimas ir išlaidojimas į Ginkūnų kapines
birželio 20 d. (šeštadienį) 13 val.
Tad linkiu būti savarankiškais, dalyvauti pasirengiant ir švenčiant
Rasas ant Lubinų kalno. Tikiu, kad garbingai pratęsite daugiametę
tradiciją. Dėl organizacinių reikalų susisiekite su Laimonu (868612482)
arba Virgiu (861676457).
Linkiu saulėtos ilgiausios dienos ir rasotos trumpiausios nakties žydint
paparčiui.

Esmis

Priimk užuojautą nuo manęs asmeniškai ir baltų svetainės vardu. Stiprybės ir šviesos išgyvenant netektį bei tapus vyriausiuoju savo šeimoje.
:(

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ket Bir 18, 2009 8:08 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Amžina Atilsi, užuojautos
Vakar mirė Jonas Kamarauskas, generalinis "LEMOS" direktorius, baltų svetainės ir visų mūsų generalinis rėmėjas. Reiškiame užuojautą artimiesiems.
Pašarvotas Vilniuje, Šv. Matulaičio bažnyčioje, karstas išnešamas rytoj (penkdadienį) 14.30

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ket Lie 08, 2010 5:33 pm
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Amžina Atilsi, užuojautos
Šiandien ryte mirė TZU tėvelis,
priimkite užuojautą asmeniškai ir baltų svetainės vardu.
Jei kuo galime padėti, parašykite.

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ant Lap 16, 2010 11:21 pm
Aprašymas WWW
Gyvastingas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Vas 19, 2005 12:18 am
Pranešimai: 150
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Amžina Atilsi, užuojautos
Užuojauta TZU netekus tėvelio.


Ket Lap 25, 2010 11:01 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Išlydėtas į Dausas krikščionių ir baltų apeigomis
Cituoti:
Baltasis/ http://www.baltai.lt/?p=4854

2011 rugsėjo 4 d. pakilęs į Amžinąją kelionę baltų tikėjimo vyriausias druwių žynys ir mokytojas Vilius Gibavičius, pagal baltiškas tradicijas buvo palydėtas Į Amžinąją poilsio vietą Karveliškių kapinėse, tremtiniams išskirtoje teritorijoje. Pagal senąjį tikėjimą mirusį laidodavo ne anksčiau kaip po trijų dienų, taip ir šiuo atveju buvo laikomasi baltiškos tradicijos.
Paveikslėlis

Velionis ėjo iškėlęs senojo baltų tikėjimo vėliavą ir save vadino druwiu, tai yra tikinčiuoju senovine prūsų kalba.
Pacituosiu velionio žodžius apie baltų tikėjimą, išsakytus 2010 metų gruodžio mėnesį, prieš jam susergant:
“Visų pirma nenorėjau, kad būtų kažkokia priešprieša ir nesantaika tarp krikščionybės ir naujo tikėjimo arba druwių tikėjimo. Iš karto pasakiau, kad mes tikim Dievu ir Dievo samprata yra truputį išplėsta. Yra Dievas ir dievybės.”
Vilius per visą gyvenimą ieškojo tos tiesos, taip jis savo žilos senatvės gale suformulavo 4 kilniąsias druwio tiesas.

Visą 2011 metų vasarą ligoninėje Vilius buvo gausiai lankomas draugų, artimųjų, mokytinių, tremtinių ir viso būrio jį pažinojusių. Vilius buvo visiems labai brangus ir artimas. Šermenyse visų žmonių išsakytos mintys dar labiau išplėtė kas buvo velionis. Netekome labai unikalaus žmogaus.

Jo gyvenimo istoriją liudijo tremtiniai, kurie kartu su Viliumi ir jo mama bei 4 metais jaunesniu broliuku stalinistinei diktatūrai nubloškus į Altajaus kraštą nuo 1941 metų birželio mėnesio matė tik Lenos upės žiotyse stūksančią ledinę Trofimovkos salą. Sala buvo tokia nedidelė (viena iš daugelio salų), kad brolio žodžiais tariant „šeši ant šešių, kur augo tik rugštynės“. Nei medžio nei krūmelio. Kaip liudija tremtiniai, šios salos jau nebėra, upė pasiglemžė ir likusių tremtinių palaikus. Iš jos po karo, slapčia jis paspruko laivu, pervažiavo vienas visą sovietinę imperiją, kol sugrįžo į gimtąjį Žemaitkiemį Ukmergės rajone. Per porą mėnesių pasiekęs Lietuvą vaikas žinojo tik savo kaimo pavadinimą ir senelio pavardę. Dar gyvas būdamas velionis papasakojo, kaip jau Lietuvoje eidamas Ukmergės rajone sutiko priešais traukianti didelį būrį žmonių. Žmonės su vežimais ir apsikrovę ryšuliais kažkur traukė, tik Vilius ėjo priešinga kryptim, kol vienas senelis iš vežimo jį užkalbino. Paklausė kur tas einąs. Vilius pasakė, kad ieško Žemaitkiemio. Senelis paklausė, ko ten ieškąs. Vaikas pasakė savo senelio pavardę, o šis jam tarė:

„tai vaikeli aš tavo senelis ir būsiu“. Tokiu neįtikėtinu gyvenimo posūkiu Vilius pateko tiesiai į savo giminaičių globą.

Gal Viliui buvo nulemtas paties dangaus ženklas ieškoti tikėjimo tiesų? Apie keistą nutikimą jis yra prasitaręs, kad vaikystėje į jo namus buvo atsitrenkęs meteoritas ir pramušęs stogą!

Būdamas labai draugiškas, bet turėdamas neeilinį mąstymą, jis vis kėlė mintį apie krikščioniškų tiesų netobulumą. Dažnai, dar studijų laikais, kamavo kunigus su egzistenciniais ir religiniais klausimais. Daugelis kunigų nedrįsdavo diskutuoti su jaunu studentu, kiti pagrasindavo, kad už erezijas gali būti atskirtas nuo bažnyčios. Jau darbuodamasis MA Fizikos institute biofizikos srityje Vilius susidomėjo senovės baltų tikėjimu, tyrė alkvietes, šventvietes, įsitraukė į Romuvos veiklą. Romuvoje jo žodžiais buvo ankšta: „Kai susikūrė Romuva, aš buvau pritariantis, bet kai susipažinau su tokiais palaidais Romuvos teiginiais (apie tikėjimą) ir kai jie įsileido į giedojimus (folklorinę veiklą – L.B pastaba), tada pajutau, kad Romuvoje trūksta tikėjimo branduolio, tada sukūriau grupę ir bandžiau formuluoti keturias kilniąsias druwio tiesas.“

Apie naujo judėjimo romuvoje istoriją Vilius dar 2010 metų gruodį pasakojo: „Sąvoka druwis pačioje Romuvoje mums iškilo vėliau. Gimė labai geras terminas, kuris rodo pereinamumą ir jungia mus kartu su senovės prūsais. Man priimtinesnis terminas yra druwis, kuris rodo senojo tikėjimo pereinamumą ir ryšį su šiuolaikiniu tikėjimu, todėl noriu jį išplėsti ir naudoti naująja prasme — „šiuolaikinis druwis“. O priklausymas tam tikrai organizacijai, kuri yra Romuva, tai tik dalinis atvejis.“

Būdamas Romuvos Vaidilų rato narys siūlė kelis teiginius apie mūsų baltiškąjį tikėjimą. Studijavęs budizmą ir kitas rytų religijas, Vilius aiškiai suvokė, kad baltai kartu su seniausiomis pasaulio religijomis turėjo savitą mitologiją, pasaulėžiūrą, tikybinę praktiką, apie kurią šaltiniai labai įvairiai atsiliepia, bet negali paneigti apie didelės DOROS kultūrą. Todėl Vilius naujoje šviesoje iškelia tuos tikėjimo pamatus, kurie buvo pasiūlyti Romuvos rato žmonėms. Šias tiesas jis pavadino „Keturiomis tauriosiomis druvio tiesomis“.

Vilius gal neturėjo gebėjimo dainuoti ir giedoti, šokti ar vaidinti, bet mąstymu pranoko daugelį išmintingų žmonių. Su juo noriai diskutuodavo tiek akademinės visuomenės elitas, tiek dvasininkijos ar ezoterikų gretos.

Vilius Gibavičius niekur nesiskelbdamas domėjosi liaudies, rytų Tibeto, Kinų medicina, puikiai išmanė žoleles, pats gamino antpilus ir su kita žolelių žinove Marija Pečkienė net svajojo atidaryti savo žolelių vaistinę.

Šis unikalus žmogus buvo puikus eruditas, mokėjas apie 7 kalbas stengėsi užsienio kalbomis rašytus šaltinius kruopščiai išstudijuoti ir po kruopelę rinko apie senąjį baltų tikėjimą.

Drauge su bendraminčiu, Romuvos vaidila Vaclovu Mikailioniu ir kitais iš anglų kalbos išvertė labai svarbią Romuvai knygą Michael‘io Yorko „Pagoniškoji teologija“, kurioje bandoma pažvelgti į „pagoniškos“ teologijos vietą ir svarbą dabartiniam baltų tikėjimui.

Kitoje knygoje „Druidiškas gyvasties ugdymas: žynių pratimai“ aprašė pratimus, kuriuos praktikavo keltų druidai. Vilius puikiai jautė druidų ir prūsų bei lietuvių baltųjų žynių panašumą, jų gamtinės religijos atitikmenį. Baltų mokykloje „Darna“ skaitė paskaitas ir padėjo pažinti tikėjimo tiesas.

Vilius ne tik dėstė, bet ir pats, kiek leido jo nedidelės lėšos, dalyvavo įvairiose rytų dvasinių mokyklų patirtyse ir paskaitose „Druidų ir keltų spiritualizmas“, „Bono šamanizmas ir Tibeto budizmas“, „Gydymas Tibeto šamanizme ir budizme“. Stengėsi pas atvykusius rytų vienuolius ir mokytojus pats patirti budizmo, Bono ir Dzogčeno, tantrines praktikas.
Paveikslėlis
V. Gibavičius antras iš kairės su Džonu Mirdhinu Reynoldsu.JAV religijotyrininku-komparatyvu, mokslų daktaru, tantristinės ngagpa jogu, lama Vajranatha

1996 m. V. Gibavičius dėsto dailės akademijoje 4 kilniąsias druwių tiesas.Foto baltai.lt arch.

Tačiau vis labiau tvirtėjo jo nuomonė apie savo tautos, baltų tikėjimo grožį ir svarbą dabartiniam jaunimui. Vilius įsijungė į visuomeninę veiklą, nuo 1996 metų aktyviai dėstė ir dalyvavo su jaunimu baltiškame judėjime, kartu atsodino ąžuolus ant Karmazinų alkakalnio ir ten pat sodino kartu Vienybės ąžuolą, dalyvavo su jaunimu baltiškose šventėse ir tikybiniuose ieškojimuose.

Aktyviai rėmė druidiškos linijos jaunimo paieškas vis labiau priartindamas prie baltiškos pasaulėžiūros su giliu indų, Tibeto, budizmo, Zoroastrizmo filosofijos pažinimu, kartu nagrinėjant šventraščius. Vilius kartu dalyvavo atkuriant baltiškas apeigas, apeigose būdavo su jaunimu per dienas ir naktis, sugebėjo darniai išreikšti savo pasaulėžiūrą tiek Saulei dieną, tiek Mėnesiui ir žvaigždėms naktį.

2003 m. Laukiant Saulės patekėjimo. Druwiai kartu su mokytoju V. Gibavičium apgieda Mėnulį. Foto baltai.lt arch.

2003 m. Laukiant Saulės patekėjimo. V. Gibavičius atlieka aukojimo apeigas. Foto baltai.lt arch.

Vilius Gibavičius ieškojo darnos ir pusiausvyros tarp daugelio religijų. Išlydint velionį taip susiklostė, kad giminių pageidavimų dalyvautų abi konfesijos. Čia apgiedoti velionio atvyko romuvos moterys ir baltųjų žynių dvasininkai, kankliuotojai, druwiai. Dvi dienas velionio sielą lydėjo baltiškomis giesmėmis ir kanklėmis. Į kapines lydėdamas katalikų kunigas išreiškė mintį, kad konfesijos turėtų ieškoti bendrų sąlyčio taškų, skatino tikinčiuosius kartu padėti lydėti velionį savom apeigom. Kapinėse lydėjimą perėmė druwiai ir baltieji žyniai. Paskutinio poilsio vietą nuostabiai derėjo, tiesiai po uosio medeliu, sielai parinkta vieta pakilti į žvaigždes. Jei pirmą dieną dangus kartu su visais liūdėjo ir verkė, tai trečią dieną saulė nušvietė rudeninį dangų ir su šviesia viltim palydėjom mokytoją į Dausas. Ant kapo kryžiaus simbolis su įkomponuota baltiška saulute tarsi sutaikė vidinius velionio ieškojimus ir simboliškai nušvietė kelią į Šviesą Dievop.

Velioniui paskutinį žodį taria romuvos vaidila, bendražygis V. Mikailionis. Foto Š. Kriščiukaitis

Kanklininkai išlydi velionį. Foto Š. Kriščiukaitis

Kryžius ir baltiška saulutė susilieja atminimo kryžiuje. Foto Š. Kriščiukaičio

Tesiilsi tavo kūnas ramybėje, te nesiblaško tavo siela Žemėje,

Te Perkūno galios sustiprina tavo dvasią šviesos linkui.

Te būna tau lengva Dalia kopti į stiklo kalną pas Dievą,

te Praamžius priglobia Tave į Šviesos menę.

Amžiną atilsį duok Dieve mirusiam, ir kelionėje Vėliu taku per
žvaigždes te lydi Amžinoji Šviesa. Per Amžių amžius.

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ket Rgs 15, 2011 1:04 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 10 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 2 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007