Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Tre Lap 13, 2019 10:31 pm



Atsakyti į temą  [ 1 pranešimas ] 
 ETNINĖS ARCHITEKTŪROS KOMPOZICIJA 
Autorius Žinutė
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2833
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST ETNINĖS ARCHITEKTŪROS KOMPOZICIJA
Rekomenduotinas darbas

TRADICIJOS PERĖMIMO GAIRĖS:
ETNINĖS ARCHITEKTŪROS KOMPOZICIJA
AISTĖ ANDRIUŠYTĖ
Vilniaus Gedimino technikos universitetas


Cituoti:
A r t u m a s g a m t a i
Vienas raiškiausių etninės architektūros požymių – jos integralumas aplinkos atžvilgiu,
kitaip tariant, artumas gamtai. Gamtos kokybių pratęsimas į gyvenamąją
erdvę, tradicinės architektūros tarsi ištirpimas kraštovaizdyje reiškia pagarbą aplinkai,
darnos su ja radimą, – ir tai pagrindas, kuriuo remiasi tradicinės architektūros
sandara. Žmogui skirta erdvės dalis sutvarkoma, struktūriškai suderinant ją su bendru
pasaulėvaizdžiu. Šis bene mitinis artumas gamtai skleidžiasi visais lygmenimis:
kaimavietės įsiterpimu į reljefą, sodybos sandara, jos erdvių išdėstymu, pastatų formomis,
proporcijomis ir puošyba, medžiagų taikymo, jų konstravimo būdais, mažosiomis
architektūros formomis ir interjero elementais, taip pat, žinoma, želdiniais,
gausybe želdinių. Siluetų švelnumas, nuoseklūs formų, dydžių, spalvų perėjimai,
perspektyvų, mastelių įvairovė, vaizdo pilnatvė – tai tinka sakyti ir kalbant apie Lietuvos
gamtą, ir apie senąjį kaimą. Švelnus mūsų krašto reljefas, turtinga nuolat besikeičiančių
vaizdų, miškinga ir vandeninga aplinka suformavo daug kuo panašią, bet
ir gana aiškai besiskiriančią nuo kaimynų statybos tradiciją.
Negalima būtų sakyti, kad artumas gamtai yra išskirtinis lietuvių etninės architektūros
bruožas; tai būdinga kone viso pasaulio tradicinei kaimo statybai, tai natūrali
šalia gamtos nuolat gyvenančio žmogaus kultūrinė raiška. Skirtumus lemia būtent
gamtinės aplinkos savitumas ir įvairovė: ne šiaip sau stogų nuolydis statėja ten, kur
gausiau kritulių. Tai lemia ir lokalius regioninius skirtumus. Tradicinės architektūros
tyrinėtojai pažymi:
Parenkant vietą pagal reljefą, yra pastebimi tokie būdingi bruožai: lygumose kaimai ir sodybos
kuriami aukštesnėse vietose, kalvutėse; kalvoto reljefo plotuose kaimai ir sodybos išsidėsto
slėniuose ar atšlaitėse. <...> Nelygaus reljefo plote sodybų pastatai buvo mažesni (trumpesni),
kaip lygumose, kur pakako lygaus paviršiaus dideliems bei ilgiems pastatams (LLA I 26–27).
Jie pastebi ir skirtumą tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos kalvų charakterio, dėl kurio
aukštaitiškos sodybos matomesnės, atviresnės, tuo tarpu žemaitiškų buvimą dažnai
nurodo bevingiuojantis kelias, pačios sodybos atsiveria tik iš visai arti.
122
1 pav. Sodyba Buteliūnų k., buv. Veisiejų r. (LII; neg. nr. 9704)
Regioniniai skirtumai šiame straipsnyje nebus pabrėžiami, nes ieškoma bendriausių
būdingų bruožų. Tačiau abu minėti pavyzdžiai rodo esminę derinimosi prie
aplinkos savybę, sveiku protu suvokiamą kaip natūralią, bet kažkodėl retai būdingą
šiuolaikinėms statyboms. Apibendrintai galima sakyti, kad artumą gamtai išreiškia
kone visos kompozicijos priemonės, kurias galima įvardyti kalbant apie tradicinę
architektūrą. Tiesioginė gamtinės aplinkos įtaka reiškėsi pirmiausia sodybos vietos
parinkimui, tūrio formoms ir statybinėms medžiagoms, o tai savo ruožtu darė įtaką
konstrukcijoms. Paprastai sodybos formuojamos ant aukštumėlės, bet ne ant pačios
aukščiausios kalvos
Valstiečiai sodybų nestatydavo kalnų viršūnėse dėl to, kad ten sunku būtų jas apsaugoti
nuo vėjo, o trobesius nuo perkūno. <...> Valstiečiai vengdavo sodybas įrengti drėgnose vietose
(Butkevičius 1971: 134).
Stogų nuolydis (42–48°) buvo pritaikytas greitam lietaus vandens nutekėjimui, sniego
nuslinkimui ir nesudarė didelio pasipriešinimo vėjo jėgai, [todėl] išsivystė senajai mūsų liaudies
architektūrai būdingas keturšlaičio stogo tipas, kuris labai gerai atlaikė vėjo spaudimą,
nes turėjo aptakią formą ir rėmėsi į visas keturias sienas. Nuo lietaus ir vėjo medinių sienų
konstrukciją gerai apsaugojo visu pastato perimetru nuleistos žemos ir plačios pastogės (Minkevičius,
Baršauskas 1960: 296–297).
O r i e n t a c i j a
Ir praktiniu, ir simboliniu požiūriu architektūroje svarbi orientacija pasaulio šalių
atžvilgiu. Jei tik sodyba neįsprausta į labai siaurą plotą (taip dažnai būna rėžiniuose
kaimuose), gerasis kiemas ir gyvenamojo būsto durys atgręžiamos į pietus arba bent
123
2 pav. Žemaitiškos padrikos sodybos Medsėdžių k., Skuodo r. planas (LLA I; 21 pav.):
1 – troba, 2 – svirnas, 3 – tvartas, 4 – kluonas, 5 – vištidė
jau – ne į šiaurę. Dėl to kiemas būna ne tik saulėtas, bet ir apsaugotas nuo vyraujančių
vėjų, o šalia esantis svirnas, prieangiai, dažnai ir medžiai teikia reikiamą pavėsį (2 pav.).
Pietryčių (taip pat pietų ir rytų) kryptis buvo laikoma šventa, tai turėjo reikšmės ir gyvenamojo
būsto planui, ir padėčiai, nes šioje pusėje stengtasi įrengti krikštasuolę.


Atsisiųsti visą darbą http://www.llti.lt/failai/13_Andriusytes.pdf

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Sek Spa 17, 2010 2:06 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 1 pranešimas ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007