Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Ket Kov 28, 2024 1:22 pm



Atsakyti į temą  [ 34 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3  Kitas
 Eilės, kuriomis norėtumėt pasidalinti su kitais 
Autorius Žinutė
Seniūnas (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 141
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
UŽ LAIKO RIBOS Janina Dauginytė-Audzijonienė
SUGRĮŽTU

Pro laikmečių beprotišką lėkimą
Aš vėl atgal į žemę sugrįžtu –
Jaučiu – buvau čia kažkada užgimus, -
Aš naują užduotį įveikt turiu.

Į begalybę mūsų sielos skrenda
Tam bendrame Visatos likime –
Aš tik maža ugnis ir vienas veidas
Didžiuliame pasaulio žaidime.

Pralenksiu užmaršties ledinį vėją –
Ar prisiminsiu buvusią save?
Ir ar sutiksiu tuos, kuriuos mylėjau
Ir su kuriais čia gyvenau tada?

Aš sugrįžtu, kad vėl patirčiau skausmą
Ir kad atspėčiau paslaptį mirties.
O žeme! Tavo gelmėje girdžiu aš šauksmą
Ir atsaką neįmintos mįslės.

_________________
Gyventi čia ir dabar


Tre Spa 05, 2005 11:52 pm
Aprašymas
Seniūnas (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 141
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
TIESIU TOLIAMS RANKAS Paulius Širvys
SPYGLIUOTOS ŽVAIGŽDĖS

Sveika būk,
Laisve!
Aš - aras.
Vėl sparnuotas.
Vėl drumsti
Debesis galiu!

Aš vėl
Su vėtrom,
Su jūrom
Įsiūbuotom
Ir atspindžiais
Žaibų žalių.

Mačiau nelaisvėj
Spygliuotažvaigždį
Dangų.
Toks ilgesys -
Pasiust gali!

Ten dienąnakt
Sargybų žingsniai
Žvanga.
Ten dienąnakt
Numirt gali.

Spygliuotos žvaigždės,
Spygliuotos akys
Spindi -
Skausmu spygliuotu
Tarp vielų.

Mirtis
Ir laisvė -
Abi per vieną
Sprindį,
Per vieną skrydį
Viesulų.

Spygliuotos žvaigždės
Dar mano pirštuos
Dega.
Dar švilpia kulkos
Virš galvos.

Ir laša gėlės
Ant rudeninio
Tako
Ugninėm
Vėliavom kovos.

Sveika būk,
Laisve!
Aš - aras,
Vėl sparnuotas,
Vėl drumsti
Debesis galiu.

O, laisve mano,
Aš visas tavo -
Visa širdim
Ir protu,
Visu gyvenimu
Žaliu.

_________________
Gyventi čia ir dabar


Ant Spa 25, 2005 10:04 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
MONADA
neegzistuojantis

Kodėl nebėgi nuo geidžiančio saulėlydžio?
O aš atsiklaupiu ties dangumi,
Be pabaigos einu ir niekada negrįžtu
Įkalintas šaltam tamsos glėby,
Kodėl nesugebi atriekti savo kvapo?
Aš alkanas, tie kąsniai be šviesos,
Ilgiuosi virpesio, jaučiuosi toks išsekęs,
Padėk atmerkt akis, išsivaduot.
Mano vienintele, be žmogiškojo kūno
Noriu turėt tave arčiau, užtemus,
Save seniai sudeginau ir uždariau,
Pastatęs antkapį (su užrašu) monada.
Nekelk manęs, aš ramiai tyruose miegosiu
Įsuptas į žvaigždynų spindesį,
Kas aš esu? Tu nepaklausi, bet dvejosi,
Žodžių nereikia, reik akistatos.
Prieisiu vystančių sekundžių žiedlapiais,
Pasikalbėti mirusių malda,
Mes niekada daugiau nesusitiksim,
Tavęs nėra, tu mano monada.

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ket Lap 03, 2005 2:43 am
Aprašymas WWW
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Tavęs nerandu
V.Mykolaitis Putinas

Visur ieškau Tavęs ir surast negaliu.
Kur tik eičiau tuo kietu vingiuotu keliu,
Kur tik kreipčiau žingsnius, kur tik leisčiau mintis,-
Tu visur ta pati nebyli paslaptis.

Maniau, saulėtų srautu verdenėj esi,
Kaip dienovidžio saulė skaisti ir šviesi,
Ar kaip tylūs vidurnakčio meto aidai
Begalinėj nakty į žvaigždes nuskridai.

Bet užgeso seniai vakarykštė žara,
Naujo ryto aušroj ir Žvaigždžių nebėra,
Aš grįžtu į namus tuo vingiuotu keliu,-
Nei dienoj, nei nakty Tavęs rast negaliu.

Kur Tave nudangino juoda nežinia?
Gal nyki nebūtis tuoj nublokš ir mane,
Bet šiandieną taip liūdna vienam, taip graudu,
Kad Tavęs nerandu, kad Tavęs nerandu.


Ket Lap 03, 2005 5:42 pm
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Pakvipo žemė
V.Mykolaitis Putinas

Pakvipo žemė vakaro šešėliais,
Alsuoja tylą sutemų žiedai,-
Ir iš jaunystės pasakiško sapno
Tu vėl many šią naktį pabudai.

Nustebusi mintis krūtinę drumsčia,
Ir džiaugsmas spindi iš sviesiu akių
Nutyla žodžiai, tiktai Tavo vardą
Iš skambančių tolybių vėl saukiu.

Jaučiu Tave visoj būties pilnybėj,
Tavim pakvipo žemė ir žiedai.
Ir Tu viena i mano tamsia naktį
Kaip klystanti liepsnelė įspindai.

Tavęs nebėr. Bet iš miglotų tolių
Tu vis į mano liūdesį skrendi
Ir kaip užburto sapno karalaitė
Kvapiais naktų šešėliais pabundi.


Ket Lap 03, 2005 5:58 pm
Seniūnas (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 141
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
FAUSTAS Johanas Volfgangas Getė

POETAS


O, nekalbėk man apie margą minią –
Jinai visus atbukina jausmus
Ir į verpetą sriauto begalinio
Tarytum skiedrą pasigauna mus....
Svajoju aš apie dangaus mėlynę,
Apie tylius poezijos džiaugsmus,
Apie dausų palaimintą kampelį,
Kur meilė dyvina žydėti gali.

Ak, kaip dažnai neišsakytą mintį,
Kuri vos gimė sielos gelmėje,
Mes skubame pasauliui išpažinti
Ir žudome jos žavesį, deja.
Poetas turi žodį subrandinti,
Nešioti jį daug metų savyje!
Kas auksu žiba, ryt pavirs į nieką,
O tikras menas amžiams pasilieka.

_________________
Gyventi čia ir dabar


Pen Lap 11, 2005 12:02 am
Aprašymas
Seniūnas (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 141
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
FAUSTAS Johanas Volfgangas Getė

FAUSTAS


Palaimintas šioj žemėje tasai,
Kas tikis nepaskęsti jūroj melo!
Tai, ką mes žinom, nesvarbu visai,
O ko nežinom, tai svarbu be galo.
Tačiau nedrumskim širdgėla aitria
Šios valandos didingo gėrio.
Žiūrėk: stogai ir tolima giria
Vakarėje pašvaistėj vaiskiai žėri.
Diena prabėgo, spinduliu skaidriu
Kitų kraštų padangėj saulė švyti.
Kodėl, kodėl sparnų aš neturiu,
Kad ją galėčiau pasivyti?
Kaip aš gėrėčiausi nurausvintais kalnais,
Žalia lomų danga, rūku pilkuoju,
Upeliais, gurgančio sidabro sklidinais –
Romiais gamtos vaizdais po mano kojų!
Uolų gūbriai negąsdina manęs,
Jie laisvo paukščio kelio neužgožia;
Aš jau regiu nežinomas marias
Ir įlankų saulėtą grožį.
Antai šviesos nešėja amžina
Už horizonto tyliai nusileido,
Bet aš ilgiuosi dar labiau jos veido,
Aš noriu džiaugtis jos liepsna,
Žiūrėti apačion į jūrų plynę,
Beribį dangų jausti viršuje,
Matyti priešais rytmečio žydrynę
Ir naktį iš paskos.... Graži svaja!
Besparnis kūnas geidžia veltui
Įvykdyti sparnuotus troškimus....
Mes mylim žemę; bet ar kas iš mūs
Tenai, aukštyn, mielai nepasikeltų,
Kai vyturys melsvų dausų gelmėj
Ant pievų lieja savo giesmę skardžią,
Kai, oru plaukdamas ramiai,
Erelis tupia ant miškingo skardžio
Arba kai gervės klegančiu pulku
Į gimtą šalį skrenda virš laukų?

_________________
Gyventi čia ir dabar


Pen Lap 11, 2005 12:06 am
Aprašymas
Seniūnas (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 141
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
FAUSTAS Johanas Volfgangas Getė

VAGNERIS


Užeina keistas ūpas neretai man, -
Vienok tokių geismų aš nejaučiu.
Manęs netraukia nei miškan, nei kaiman,
Ir nesvajoju pasiverst paukščiu.
Bet kokį nuostabų randu aš dvasiai peną,
Kokia man gyslom šiluma srovena,
Kada šnekuosi vienas su knyga!
Skaitau, sklaidau, ant tomo tomą kraunu,
Žiemos naktis man rodos neilga;
O jei dar retą pergamentą gaunu,
Pasijuntu lyg rojuje staiga.

_________________
Gyventi čia ir dabar


Pen Lap 11, 2005 12:09 am
Aprašymas
Seniūnas (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 141
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
FAUSTAS Johanas Volfgangas Getė

FAUSTAS


Esi laimingas, kad iš seno
Tik vieną šitą aistrą težinai!
Deja, d v i sielos manyje gyvena
Ir tarp savęs kovoja amžinai:
Viena, į žemę šią įsikabinus,
Tarnauti kūnui trokšta, o kita,
Prakilnesnių siekimų apimta,
Nenugalimai veržias į žvaigždynus.
O, slėpiningos dvasios, jeigu jūs
Tikrai plevenate tarp ūkanos auksinės,-
Išlaisvinkit mane iš tos kankynės,
Atverkit man akiračius naujus!
Jei aš turėčiau stebuklingą skraistę,
Kuria nuskrist galėčiau kur geidžiu,-
Jos niekad, niekad nesutikčiau keisti
Net ir į mantijas karalių išdidžių.

_________________
Gyventi čia ir dabar


Pen Lap 11, 2005 12:13 am
Aprašymas
Seniūnas (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bal 16, 2005 6:35 pm
Pranešimai: 141
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Anykščiuose gyvenantis architektas Žilvinas Smalskas nekūrė eilėraščių tik iki septynerių metų, nes tada dar nemokėjo rašyti.

MANO TOKS TIKĖJIMAS

<......>
draugė prieraiši
vienatvė
glaudžias prie manęs
Kijeve kaštonai žydi
lyg sietynai brangūs
dar palauk manęs mergyte
užsidengus langus
prasibrausiu vieną dieną
aš prie Tavo podiumo
nes prisimenu kiekvieną
būtą pasirodymą
baltos rankos lyg dvi gulbės
nardo arba skraido
sužavėtas ir apstulbęs
mielo Tavo veido
kai brangakmeniuos akelių
blykčioja aistra saldi
Tu švenčiausioji mergelė
meilės rūko apsupty
Kijeve kaštonų mišios
žvakių pats pleškėjimas
aš vis tiek namo sugrįšiu
mano toks tikėjimas

_________________
Gyventi čia ir dabar


Ket Lap 24, 2005 10:04 pm
Aprašymas
Poezijos burtonė
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Lap 08, 2004 10:30 am
Pranešimai: 319
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Radau tokį vieną eilėraštuką, kuris mane šiek tiek "užkabino":

Baltai mėlynu lašu
Ištiškau
Ant šalto grindinio
Tik tam,
Kad galėčiau pagirdyt
Meilės ištroškusius akmenis,
Pirmą ir paskutinį kartą
Gyvenime pamatyti
Aukštus ir pilkus namus,
Sudrėkint kažkieno
Pavargusias akis, lūpas, plaukus,
Po to susigerti į žemę
Ir amžiams pradingti.

A.Ambrasas

_________________
Kilt, net jei patys sparnai nekyla aukštyn...


Ket Lie 13, 2006 7:41 pm
Aprašymas
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
DAR NE VAKARAS
(P.Meškėla)

Dar ne vakaras, tai dar ne vakaras,
Tai tik skauda viduj, tik skauda.
Pasislėpusios verkia ašaros,
Pasislėpę žodžiai rauda.

Dar ne vakaras, tai dar ne vakaras,
Yra kelias į tolį, į būtį.
Pasislėpusios verkia ašaros,
Žodžiai ima nurimt po truputį.

Ir prasikala žmogui paukščio sparnai,
Jis kyla pažiūrėti,
Kaip prie kryžiaus prikala tą,
Kuris ardė šventę ir tylą.

Dar ne vakaras, tai dar ne vakaras,
Tai tik ilgas stebuklo laukimas.
Pasislėpusios verkia ašaros
Ir dėkoja už tokį likimą.


Ket Rgp 31, 2006 11:55 pm
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
LAUKIMAS

Gintaras Patackas

Paveikslėlis


Ant Rgs 12, 2006 12:47 pm
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Cituoti:
apastas-Marius

Daktaras Aiskauda
Senas, daktaras Aiskauda,
jam pastoviai viska skauda,
nebegydo jis žveriu,
skersa dėjo jis ant ju!

Pilnas miškas jau lavonu,
lapiu, kiškiu ir beždioniu,
tigru, stirnu ir mešku,
musėms čia labai smagu!

Daktaras ant visko dėjo,
ir kasdiena gert pradėjo,
nebespėja jis savų
išsigyditi ligų!

Jam koroče, paukščiu gripas,
sifilis, vėzys, bronchitas,
hemorojus ir angina,
prostatitas dar kankina!

Inkstu akmenys, rachitas,
kariesas, meningitas,
katarakta, dermatitas,
erkinis encefalitas!

Serga aids ir gonorėja,
širdies ritmas vis prastėja.
Prasidėjo dar sloga,
ir alzchaimerio liga!

Štai dar osteochondrozė,
skrandžio opa ir psichozė,
ir cukrinis diabetas,
nėr pas ji sveikos jau vietos!

Jam ūmus apendicitas,
išvarza, ir hepatitas,
b ar c visai neaišku,
nes vistiek po piet jau šaukštai!

Vargo daktaras ilgai,
vėme, triedė nemažai,
bet padaugino morfino,
ir daugiau nesikankino!


rasyk.lt

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Sek Rgs 17, 2006 1:53 am
Aprašymas WWW
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Cituoti:
Borussia

Dangus išlankstytas lyg kryžiuočių - sovietų šalmų skardos
surūdijęs vėjas jūroje šiaušia bangų skiauteres
gintaro inkliuzuose prūsų kapavietės ir pilkalniai
Kionigsbergas tai suodinas Vokietijos žibintas
kurio dangtelyje nesipuikuoja Leninas
Karaliaučius apgailėtinas miestas nukariautas apgirtusių varganų žmonių
Kaliningradas nelaimingas miestas vulkanas mėnesienoje
atominis laivas pripildytas iki kraštų kraujo alkoholio ašarų
dangus išlankstytas lyg prūsų sovietų antkapių skardos
riaugėja poemos surūdijusių fabrikų blokuos

Kaliningradas apgailėtinas archipelagas suaižėjusiame imperijos okeane
betoninis strampas išgriautame senamiestyje
Sambijos katedra negrabiai taisanti savo kaulus
kurion pasuka pilna burna auksinių dantų rodanti
nuotaka iš Boscho krašto priimanti tave už tikrą vokietį
tramvajai ir troleibusai kaupini socializmo žavesio
persirpę moterys delikačiai sėdi suplėšytuose foteliuose
suamerikonėję vaikinai kramto erdvę valiutų keityklų laiptinėse
karo veteranai girdyklose dreba iš pykčio ar pagirių
du plastikiniai krepšiai pilni Jehovos liudytojų brošiūrų
užšaldyti Markso veikalai guli ant šaligatvio šalia Budos
sutuoktinių pora atsargiai apeina balas
betono luitai per sprogimą užgriūsiantys gyvenvietę
nuostabi mergina išklerusioje būdelėje
be stiklų ir durų garsiai juokiasi į ragelį
jai pritaria Stalinas nuo vokiškos dėžutės
užsienietiški automobiliai drebėdami smirdėdami ir barškėdami
viduje prisigrūdę apkvaišusio jaunimo
paminklai Šileriui Kantui Leninui Markei Kalašnikovo Mafijai
tvirtovė vokiečių sovietų turginė partija ir kurvos
ant šaligatvių blauzdos obuoliai buteliai rauginti agurkai
alaus gali atsigerti iš įšildytos roko muzika cisternos
save demonstruoja gazikai gruzovikai griuvėsiai rakandai ir kiti grabai
pora susirūpinusių žmonių brenda per geležis namų link
virš neįmanomo miesto gieda šlapias raudonas mėnulis
kalasi iš sugadintos žemės Baltijos gintaro molochas
traukia į vakarus žvėrys lyg į nebūtį
išdavikiškas kentauras alkoholiniame groteske

Nėra paliaubų chimeriškas parkas ant miesto liekanų iškyla
gerai atrodo dirbtiniai poezijos antkapiai ant užpiltų lavonų
taigi su Olegu - žydų ir rusų rašytoju tamsiomis akimis
lankome Jeseniną Bloką Puškiną ir dar kelis akmenyje
ir klausomės iš apačios vokišką muziką sferų Kanto atliekamą
apie žvaigždėtą dangų uždengtą bombų išdeginta velėna
paskui gulime medžių paunksnėje ir kalbamės apie grožį ir atmintį
lyginame moralinį imperatyvą su kitomis europietiškomis metaforomis
Olegas iš portfelio ištraukia atlasą apysaką ir visą savo archyvą
metus leido laivuose uostuose dokuose vaikystėje matė
genamus į nelaisvę lenkų karininkus atsimena buvo šalta
dabar parašė apysaką apie savo tolimą protėvį iš Nazareto
vėl po revoliucijos vadinasi į Rusiją sugrįžo Jėzus

Sėdime literatų susirinkime prieš save matau senas galvas
pavargusias raides pragertus simbolius nesveikas širdis ir mokyklinius stalus
kaip Rucho klube kaimo skaitykloje partiniame susirinkime
kiekvienas iš tų žmonių yra nepakartojamas vienintelis išskirtinis
o matau juos kaip vientisą išsekusią monotoniškos grėsmės kaukę
ir nežinau kaip jiems padėti nes pats pasijutau jų vaiku
drauguži mano Olegai žydiškas Prūse apaštalo sandalais
persidirbęs pranaše Borusijos didelės kaip Rusija ir kaip Vokietija
turtingos laišką siunčiu tau kad nesidairytum atgal
pasitikrindamas ar mūrų akiduobėse nebręsta apokalipsė
Vertė Juozas Šikšnelis


Šiaurės Atėnai. 2006-09-02 nr. 811

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Pir Rgs 18, 2006 4:09 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 34 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3  Kitas

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007