Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Pen Kov 29, 2024 2:11 am



Atsakyti į temą  [ 26 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
 Lietuviai 

Ar jūsų protėviai yra lietuvių genties?
Tik lietuviai 36%  36%  [ 5 ]
Lietuviai ir kitos lietuvių gentys 43%  43%  [ 6 ]
Lietuviai ir rusai 0%  0%  [ 0 ]
Lietuviai ir lenkai 7%  7%  [ 1 ]
Lietuviai ir kiti europiečiai 7%  7%  [ 1 ]
Lietuviai ir kiti azijiečiai 7%  7%  [ 1 ]
Lietuviai ir kiti afrikiečiai 0%  0%  [ 0 ]
Nežinau 0%  0%  [ 0 ]
Viso balsų : 14

 Lietuviai 
Autorius Žinutė
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Lietuviai
Ia., Romos imperijos didžiausios galybės laikais, rytiniame Baltijos jūros krante gyvenančios gentys pateko į romėnų pirklių akiratį. Romėnai iš čia gabenosi gintarą, mainais palikdavę žalvarinių dirbinių – daugiausia monetų ir anuo metu madingų segių. 98 m. romėnų istorikas Publijus Kornelijus Tacitas paminėjo žemdirbių aisčių gentis, renkančias gintarą. Tai pirmasis baltų genčių paminėjimas istoriniuose šaltiniuose.

II a. Lietuvos teritoriją pasiekė pirmoji tautų kraustymosi banga, IV a. pabaigoje – antrosios bangos atgarsiai. Gotų spaudžiamos baltų gentys iš pietvakarių traukėsi į Lietuvos pietus ir rytus. Jos atsinešė naujus gyvenimo bei laidojimo papročius, o čia gyvavusi brūkšniuotosios keramikos kultūra sunyko. Ateiviai kūrėsi neįtvirtintose gyvenvietėse, piliakalnių papėdėse ar toliau nuo jų, mirusiuosius su geležiniais ginklais ir žalvariniais papuošalais laidojo nedegintus akmenimis apjuostuose pilkapiuose.
Maždaug tuo pačiu metu Lietuvoje atsirado paprotys kartu su žmogumi laidoti ir žirgą. Pietų Lietuvoje pasirodė iš akmenų krauti pilkapiai su griautiniais kapais. Piliakalniai šiuo laikotarpiu tapo žemių pylimais įtvirtintomis slėptuvėmis, kur apylinkių žmonės būrėsi pavojų metu. Kapuose pagausėjo ginklų – neramių laikų liudininkų. Jie rodo buvus ryškią turtinę diferenciaciją – greta žymiųjų žmonių kapų su sidabriniais ir paauksuotais dirbiniais randama visiškai neturtingų kapų su menkomis įkapėmis ar išvis be jų. Tuo metu sparčiai formavosi genčių vadų bei patriarchalinių vergų sluoksniai.
Baltų gentys įsitraukė į Europoje vykstančius karus. Apie IV a. vidurį gotų karalius Hermanarikas buvo pajungęs aisčius. Apie 525 m. ostgotų valdovą Teodoriką Romoje aplankė aisčių pasiuntiniai, nešini gintaru.
V a. pirmoje pusėje Lietuvą nusiaubė stepių klajokliai. Rytų ir Vidurio Lietuvoje buvo sudegintos gyvenvietės, išžudyti jų gyventojai. Apie šį žygį liudija piliakalniuose aptinkami gaisrų pėdsakai, pamesti saviti strėlių antgaliai. Nuo V a. iš rytų ir pietų vakarų kryptimi pradėjo plisti mirusiųjų deginimo paprotys. Sudegintų mirusiųjų palaikai su įvairiomis įkapėmis būdavo laidojami žemėje iškastoje duobutėje. VI a. didžiuliuose Rytų Europos plotuose sparčiai besikuriančios gausios slavų gentys pradėjo spausti baltus iš rytų bei pietų, ir baltų gyvenami plotai sumažėjo.

Pagal VI–VII a. laidojimo paminklus išskiriamos baltų gentys, kurių pavadinimai žinomi iš vėlesnių rašytinių šaltinių. Rytų Lietuvoje iš smėlio piltus pilkapius su degintiniais kapais paliko lietuvių gentis. Lietuviai gyveno kaimuose, vertėsi daugiausia gyvulininkyste, mėgo arklius, mirusiesiems į kapus dėdavo geležinių kirvių, ietigalių, šiek tiek papuošalų bei darbo įrankių. Ši gentis plėtė savo įtaką šiaurės, vakarų ir pietvakarių kryptimis.

Rašykite, ką dar galite pridurti nuo savo genties :?:

http://www.ipc.lt/wg/php/wg0.php?zs=24


Ket Rgs 23, 2004 1:09 pm
Aprašymas WWW
Vartotojo avataras
UNREAD_POST Pagal archeologus
Lietuviai

Brūkšniuotosios keramikos kultūra išnyko apie IV a., o jos teritorijoje susiformavo dvi naujos kultūros: Rytų Lietuvos pilkapių srities kultūra ir toliau j rytus Bancerovo—Tušemlios kultūra. IV a. pab. — V a. vykusi žmonių migracija į Rytų Lietuvos pilkapių arealą iš šiaurės vakarų ir pietvakarių turėjo įtakos čia formuojantis etnokultūrinei sričiai. Tarp Šventosios ir Nemuno upių, daug toliau į rytus nuo dabartinių Lietuvos ribų, susidarė lietuvių gentis.

Į šią teritoriją mirusiųjų deginimo paprotys ėmė plisti iš pietvakarių. V-VI a. lietuviai mirusiuosius laidojo ir degintus, ir nedegintus. Kartais viename pilkapyne aptinkama abiejų rūšių kapų. Nuo VI a. visoje teritorijoje įsivyravo deginimo paprotys.

Pilkapiai, kuriuose buvo laidoti nedeginti mirusieji, būna nuo 4—6 m iki 15—18 m skersmens. Prieš laidojant ir pilant sampilą, buvo atliekamos ugnies apeigos — ant pagrindo visada aptinkamas degėsių sluoksnis. Pilkapio sampilas buvo apjuosiamas akmenų vainiku, kai kur prie vainiko jis išgrįstas akmenėliais. Viename pilkapyje randama nuo l iki 4-6 kapų. Įkapės negausios. Vyrams prie kojų padedamas pentinis siauraašmenis kirvis, kovos peilis, kalavijas, skydas, ietys. Rūbą paprastai puošė tik viena lankinė segė iš žalvario ar geležies. Kitų papuošalų labai reta. Turtingiausiems už palydovą Anapilin keliauja ir žirgas, nors pastarasis laidotas be įkapių ar labai kuklia apranga. Taurapilio pilkapyne rastas V a. vadinamasis ???kunigaikščio" kapas net su paauksuotomis įkapėmis, tačiau greta palaidotas žirgas — visai be įkapių. Moterims į kapą įdėdavo tik ylą, labai retai pjautuvėlį ar verpstuką. Randama kiek daugiau papuošalų: žiediniai antsmilkiniai, kaklo apvarėlės iš įvijų ir karoliukų, antkaklės šaukštiniais galais ar su kabliuku ir kilpele galuose, taip pat lankinės segės, rečiau — apyrankės, žiedai. Ant vaikų rankų aptinkamos dažniausiai tik įvijinės apyrankėlės.

Pilkapiai su degintiniais kapais kiek kitokie. Paprastai šie pilka­pynai būna labai dideli, juose laidota net 400—500 metų; žinomos pilkapių grupės, kuriose išliko net iki 400 pilkapių. Viename pilkapyje laidoti 1—2, o vėlesniuose net 7—8 mirusieji. Pasitaiko pilkapių ir be kapų. Pilkapio sampilą taip pat juosė akmenų vainiku, bet pamažu šis paprotys nyko. Mirusysis buvo deginamas specialioje laužavietėje, o į kapo vietą atnešami švariai išrinkti kaulai, laidojami duobutėje ar tiesiog sampile. Ant sudegusių kaulų ar greta — sudedamos įkapės, nors beveik trečdalyje kapų įkapių visai nerasta.

Sudegintų mirusiųjų įkapės panašios kaip ir nedegintų. Moterims beveik visada įdėdavo po keletą verpstukų. Papuošalai — apyrankės, antkaklės — apdegę, susilydę, beveik visada sulaužyti. Sudegintųjų kapuose papuošalai būna žymiai lengvesni nei randami to laikotarpio kitų regionų kapuose. Mirusiųjų deginimo paprotys išliko iki pat XII a.

Lietuvių genčių gyventoje teritorijoje XIII a. susidarė Lietuvos valstybės branduolys.
Lietuvos archeologų draugijos informacija


Šeš Sau 22, 2005 6:25 pm
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Algirdai, šioje nuorodoje per daug tendencijos i KGB:))) Kas liečia Gedgauda, nepergyvenkit, pastoviai su studentais pasitikrinam, ką apie tai rašė Česlovas. Geriau butumet ne nuorodą reklamavę, bet nukopijavę tekstą ir pateikę tą vietą, kurią manote atspindi jūsų požiūrį.


Sek Sau 23, 2005 1:27 am
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Šiek tiek palei temą: šioj svetainėj jaučiuosi donkichotu....

Keletas minčių:

Šiuolaikinis „genties“ supratimas formuojasi su krikščionybės plitimu, kada gi tai įvyksta Lietuvoj?

„Tautų kraustymasis“ 1 tukstantmetyje -- panašu, išgalvotas vokiškos didybės-tuštybės manijos.

„Romos galybė“ -- nebent Romoj, ti k ne Europoj (žiūr. garsusis „Limes“)

„Romėnai pirkliai“, deja lankyti Lietuvos teritorijos negalėjo: Vandenskyra (vieta, kur pereinama upėmis iš baltijos jūros upynų į juodosios jūros upyną), svetimšalių šaltiniuose minima, kaip Artanija, buvo uždara svetimšaliams -- Šventoji Šiauriečių žemė. Pasižiūrėkit žemėlapin. Čia ir paskutinis senosios kultūros ir tikybos šaltinis, čia ir formuojasi Lietuva, iš senosios kultūros likučių.
Toliau ir čia kryžiuočiai laimi (Jogailos vedami)... ir mes iš vadų-žynių-dainių tautos tampame vergais-baudžiauninkais, žyniai ir nepaklusnųs vadai išžudomi-ištremiami.
Šitą netektį dar teks apraudoti, norint eiti ateitin...


Sek Sau 23, 2005 10:46 am
Vartotojo avataras
UNREAD_POST Re: Lietuviai
II a. Lietuvos teritoriją pasiekė pirmoji tautų kraustymosi banga, IV a. pabaigoje – antrosios bangos atgarsiai. Gotų spaudžiamos baltų gentys

Šiuose dvejuose sakiniuose vartojami žodžiai: 'tautų' ir 'gentys'.
Iš patirties žinau, kad istorikai labai miglotai suvokia savo mokslo pamatines sąvokas. Gal galėtų kas nors parašyti šių sąvokų apibrėžimus? Ar reikia suvokti žodžius iš 'bendro išsilavinimo'? Žodynuose kalbininkų ir socialinių mokslų atstovų apibrėžimai skiriasi - kalbininkų geresni :) Istorikai dar vartoja žodžius be sąvokų: 'etnosas', 'potautė'..


Sek Sau 23, 2005 5:18 pm
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Šie tekstai paimti iš oficialios valstybinės svetainės. Labai džiugu, kad kažkas mato daugiau, nei oficiali istorikų nuomonė.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Pir Sau 24, 2005 8:48 pm
Aprašymas WWW
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Istorikai, sutelkdami dėmesi į šaltinius (rašytinius, iškastines liekanas, paslėptas žinias tautosakoje) ir įvykių vertinimą, pražiopsojo gentinius visuomenės santykius. Būtent šiuose santykiuose slepiasi valstybinių visuomenės santykių atsiradimas, o ne įkapių turtingumo skirtumuose.


Pir Sau 24, 2005 11:21 pm
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Gerbiamų mokslininkų diskusija apie lietuvius ir Lietuva:)

Būtovės slėpiniai

PRIE VALSTYBĖS SLENKSČIO

Pokalbio dalyviai: prof. Edvardas Gudavičius (E. G.), doc. Alfredas Bumblauskas (A. B.). H. Latvio kronikos skaitymai praleisti. Laidos dalyvių kalba nežymiai paredaguota.
A. B.: Esame tūkstantmetė tauta. Atrodo, kad tai nulemia, jog istorija mūsų savimonėje reiškia labai daug. Daugiau nei mūsų kaimynams latviams ir estams - juk jie neturėjo tokios valstybės kaip Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Mūsų tautinis atgimimas XIX a. prasidėjo su Simonu Daukantu. O S. Daukantas, rašydamas istoriją, kūrė mūsų nacionalinio identiteto, nacionalinės savimonės pagrindus. Būtent su ta istorija mes kovėmės už savo valstybės ir tautos egzistenciją. Būtent tokiam kontekste aš kreipiuosi į prof. E. Gudavičių ir klausiu: jūs ne vienu atveju esate sugriovęs nemokslinės arba nelabai mokslinės istoriografijos pradėtus ar tęstus mitus. Bet gal tie mitai priklausė kažkokiam šventam dvasios laukui, erdvei, į kurią nevalia taip grubiai įlįsti?

E. G.: Aš prisiminiau vieną vaikystėje skaitytą romaną, neprisimenu net jo pavadinimo. Tai romanas apie Italijos agresiją Abisinijoje, apie didvyrišką Etiopijos kovą prieš gerai ginkluotą Italijos armiją. Ten senas karys, mūšio ties Aduja dalyvis, sako, kad italus reikia pulti kiek galima didesnėm krūvom, tada mes juos išgąsdinsime. Vienas jaunuolis nebeišlaikė ir sušuko: "ką tu, kvaily, sakai. Juk jie mus kulkosvaidžiais išguldys". "Bet manęs bombos nesudraskė". Kaip aš jums jau sakiau, svarbu, kur ir kada. Istorija yra ginklas, galbūt kai kada net vienintelis mūsų ginklas. Bet net ir dabar, kai mes turime kitus ginklus, šitas ginklas yra labai svarbus. O jei ginklas - tai tas ginklas turi būti aštrus.

A. B.: Žinome, kad lietuviai XIII a. I ketv. plačiausiai patenka į Henriko Latvio, Livonijos kronikiniko, akiratį. Tad kokie tie lietuviai?

E. G.: Kada Pašuta aptarinėja Henriko Latvio informaciją, jis priskiria lietuvius prie genčių. Štai rusų kunigaikščiai vadinami karaliais, o lietuvių vadai nė karto karaliais nepavadinami. Nelietuvių istoriografijoje yra vienas bendras vaizdinys visiems rytinio Baltijos krašto gyventojams, lietuviai neskiriami iš jo, tai yra gentinis pasaulis. Štai vokiečiai, kulturtregeriai, ateina į šitą genčių pasaulį. Bet visa tai sakant neįvertinamas Henriko Latvio vertinimas. O pas jį lietuviai skiriasi nuo visų kitų genčių. Visos kitos gentys yra objektas. Vokiečiai ateina ir daro su jomis ką nori. Kariauja su jomis, bet tas kariavimas daugiau nepaklusnių privertimas. Apie lietuvius nėra tokios kalbos, lietuvių negalima priverst, lietuvių bijoma, jie nekenčiami. Su lietuviais einama kariaut kaip su lygiu priešu. Dar yra informacija rusų metraščiuose, bet ji labai epizodiška. Palyginus taip smulkiai lietuvius apibūdina pirmą kartą būtent Henrikas Latvis. Rusų metraščiuose tik susidūrimai ir tiek, vieni arba kiti laimi ir viskas. Pas Henriką Latvį yra smulkmenos, kurios rodo, kaip lietuviai kariauja, kur jie žygiuoja, ko jie nori. Yra net vadų vardai. Mes jau susidarome vaizdą kokia yra visuomenė. Galime pasakyti, kad tai yra kariaunų organizacija. Galime pasakyti, kad yra ne tik kunigaikščiai, bet ir vyresnieji. Kitaip sakant, mes galime pasakyti, kad tai yra žemių konfederacija. Nes kai sumušamas Žvelgaitis, tai po dviejų metų atžygiavusios lietuvių kariuomenės anoniminis vadas sako, kad tai jo kariuomenę jie tada sunaikino. Vadinasi, Žvelgaitis yra vienas iš jo agentų, o čia yra vienas iš vyresnių kunigaikčių. Henrikas Latvis pabrėžia, kad kariuomenė yra renkama visoje Lietuvoje. 1219 m. sutartis mums atskleidžia kunigaikščius, kurie stovi Lietuvos priekyje. O tai tas pats metas, kai yra rašoma Henriko Latvio kronika.

A. B.: Jūs sakote, kad lietuviai tuo metu valstybės neturėjo?

E. G.: Neturėjo.

A. B.: Iš kur žinot?

E. G.: Todėl kad rusų metraščiai mums pasako apie tą lūžio momentą, kada valstybė buvo sukurta, kai atsirado vienas valdovas. Be to, dar kartą paminėkime 1219 m. sutartį. Juk 21 kunigaikščio priekyje stovi 5 vyresni kunigaikščiai, nėra vieno valdovo. Jei rusų kunigaikščiai yra vadinami karaliais (rex), tai lietuvių net patys galingiausi taip nevadinami, tai "homo vires", "homo potens". Tai stiprus, galingas, turtingas žmogus. Vieną kartą tik pasakytą "princeps et dux" - valdovas ir kunigaikštis.

A. B.: Lietuvos valstybės nėra, ji atsiras po kažkurio laiko. Tai kuo skiriasi "valstybinis" lietuvis nuo "ikivalstybinio"?

E. G.: Aukščiausias lietuvių ešelonas dar nėra organizuotas, jis nėra paklusęs vienam centriniam vadovui. Kariaunų vadai dar yra atskiri, jie labai sąlyginai klauso tų vyresniųjų kunigaikščių, jos menkai organizuotos. Kariaunos siaučia Padauguvyje.

A. B.: Jūs manote, jei žmonės siaučia, laksto, plėšia kur papuolė, tai dar nėra valstybės?

E. G.: Aš nesakau, kad tai pasibaigia su valstybe, bet tai yra rodikliai. Valstybė pradeda centralizuotai organizuoti visą tą veiklą, o dabar ji dar nėra centralizuota. Čia aukščiausias ešelonas. Jei žiūrėti žemesnius ešelonus, tai jie greičiausiai labai mažai pajuto tą valstybės susidarymą.

A. B.: Jūs jau iškart labai negražiai apibūdinot lietuvius - plėšė Padauguvyje, o ten - mūsų broliai latviai.

E. G.: Štai čia mes turime pasakyti tai, ko mažai pasakė mokslas teoriškai apibendrindamas. Bet prieš darydamas šį apibendrinimą, aš norėčiau pasakyti, kad aš nežinau kitokio atvejo, kad valstybė susikurtų kitaip. Jeigu yra kažkokios giminingos gentys, tai stipresnioji gentis pradžioje jas plėšia, o paskiau pavergia. O vėliau pavergtos genties elitas labai greitai įsitraukia į valstybės veiklą. Tas procesas yra lengvas, kadangi kalba suprantama arba beveik ta pati, gyvenimo būdas, kultūra, papročiai panašūs. Tokiu būdu gentiniai prieštaravimai labai greitai išnyksta, bet tik aukštutiniame ešelone. Atsiranda kiti - socialiniai prieštaravimai, bet jų gentinės ribos neskiria, o priešingai, jie tampa daugeliui genčių tie patys.

A. B.: Negražu, kai sakote, kad dalis nukariautos genties eina tarnauti valstybei. Kas eina tarnauti? Išdavikai?

E. G.: Genties požiūriu išdavikai, bet genties ribos greitai išsitrina, kadangi tai labai artimi žmonės. Visai kitas dalykas, kai ateina svetimas etnosas. Čia iš tikrųjų yra pavergimas, nutautinimas. O šiuo atveju nėra nutautinimo.

A. B.: Bet lietuviai Padauguvyje plėšė latgalius, taip?

E. G.: Bet kito kelio nėra. Aš sakiau - pradžioje plėšia, o po to pavergia. Teoriškai aš norėčiau apibendrinti. Yra tautų kūrimosi erdvė, tai yra erdvė, kur yra giminingos gentys. Visuomet turi iškilti viena galingesnė gentis ir tiktai šitaip jas sujungti. Kitokio būdo aš nežinau. Visuomet yra padaroma per jėgą, tuo metu yra toks žmonių lygis. Jeigu pavergia savi, tai vyksta etninės valstybės kūrimosi procesas, jei ateina svetimi, tai šis procesas yra nutraukiamas. Vokiečiai susiaurino tą erdvę, kur veikė lietuviai kaip vienijanti jėga.

A. B.: Tai jūs norite pasakyti, kad vokiečiai sutrukdė lietuviams plėšti ne tik latgalius, bet ir kitas aplinkines gentis?

E. G.: Taip. Bet aš norėčiau jus pataisyti - plėšti vienijant!

A. B.: Tada pereikime prie skandalingo Jūsų ar Alno pasakymo, kad latviai bijo auginti raguočius. Ir kas juos išgąsdino?

E. G.: Tai pasakė ne Alnas, o latvių archeologai, kad lietuvių šiukšlėse daugiausiai randami karvių kaulai, o latvių virtuvės atmatose - kiaulių.

A. B.: Tai latviai geriau valgė?

E. G.: Šiandien kiauliena yra brangesnė, bet jei žiūrėsime anus laikus, tai karvė buvo kur kas geresnis ir užtikrintas racionas.

A. B.: Tai kodėl latviai augina tas kiaules?

E. G.: Prisiminkime, ką sako Henrikas Latvis. Jis sako, kad lietuviai yra plėšrusis vilkas, kurio bijo ir latviai, ir lyviai, ir rusai. Latviai bijo gyventi savo kaimuose, jie bėga į miškus. Tai jei latviai bijo gyventi kaimuose, tai ar jie gali auginti raguočius, juk juos lengva išvaryti. Henrikas Latvis apie tai nieko nekalba, bet pažiūrėkime, ką sako XIV a. vokiečių kronikos. Ir vokiečiai, ir lietuviai tuos raguočius varo. O pabandykite išsivaryti kiaulę! Vadinasi, latviams lieka kiaulės.

A. B.: Tokiu atveju mes galime pasakyti, kad nebuvo jokios broliškos baltų genčių vienybės.

E. G.: Nebūta ir negalėjo būti. Ji atsiranda, kai galų gale tos gentys yra pajungiamos. Nebuvo nei slavų, nei germanų, nei keltų broliškos vienybės. Istorija tokios vienybės nežino. Jei kartais įsiterpia koks svetimas etnosas, būna, kad tos gentys jungiasi, bet labai vangiai. Pažiūrėkime - prūsai tai vieni kovojo.
A. B.: Niekas nesuskubo į pagalbą?

E. G.: Truputį sūduviai.

A. B.: Jūs sakėte, kad žiemgalius lietuviai išduoda.

E. G.: O žiemgaliai lietuvius. Kokia neapykanta tarp žiemgalių ir lietuvių! Kada sumušama Žvelgaičio kariuomenė, tai žiemgaliai lietuviams nukerta galvas, kad jie nepatektų į dausas.

A. B.: Ką tik girdėjome nuomones, kad lietuvius negerai vadinti barbarais. Lietuviai turi savitą kultūrą. Negalime įrodyti, kad ji ypatingai žema, žemesnė nei kaimyninių genčių. Kai kas priduria, kad tai savaiminga kultūra, kuri negretintina su Vakarų kultūra. Nieko mes nepasakome, jei gretiname gotikinę bažnyčią, mūro pilį ir mūsų piliakalnius, kur medis sutrūnijęs ir nieko nelikę. Mes turime savitą baltiškos raidos kelią.

E. G.: Turbūt reikia kalbėti, kokia yra ta kultūra. Savaiminga kultūra tai be abejo, bet tai dar nerodo, kad ji yra tam tikro lygio.

A. B.: Bet gal mes judame ne civilizacijos keliu, bet kažkokios tokios kultūros, kurios pagrindas yra intuicija, subtili ornamentika, keliu?

E. G.: Kur raštas? Kur ta produkcija, kurią kuria raštu rašoma kultūra? Kur menas su tam tikrais stiliais? Kur matų sistema, kuri žmogaus gyvenimą padaro organizuotą? Viso to nėra.

A. B.: Vadinasi, lietuviai imperialistai XIII a.?

E. G.: Aš sakyčiau ne imperialistai, o ekspansionistai. Tai bendresnė sąvoka. Imperializmas yra tik dalis ekspansionizmo. Imperializmas yra aukštai organizuotas ekspansionizmas. Henriko Latvio laikais dar nėra valstybės, tai koks čia imperializmas. Lietuviai dar yra ne imperialistai, o tik vikingai.

A. B.: Bet po to lietuviai taps imperialistais baltarusių, ukrainiečių atžvilgiu.

E. G.: Be abejo, taps - jų protėvių atžvilgiu. Galima vadinti aksominiu imperializmu.

A. B.: Jūs norite pasakyti, kad istorijoje būta daug negražių dalykų. Bet jie, kaip aš suprantu, leidžia paaiškinti dabartį. Vadinasi, jūs norite pasakyti, kad ekspansionizmą jūs matote visoje istorijoje ir net iki dabar. Ar taip?

E. G.: Be abejo. Ir bijau, kad ir toliau tai bus.

A. B.: Tada sakykite, kokiu būdu mes 90 metais išsprukom iš Sovietų Sąjungos? Ar imperializmo, ar, kaip kai kas pavadino, moralios politikos principais? Mes kreipėmės į pasaulio opiniją, kuri nelabai pakanti imperializmui. Yra gausybė dalykų, kaip tautų apsisprendimo teisė, valstybių sienų neliečiamumo principas, kurie sakytų, kad pasaulis yra pasikeitęs.

E. G.: Matot, visi karai visuomet lydimi tam tikro ideologinio pateisinimo. Senais laikais mums tas pateisinimas šiandien naiviai skamba, bet jis buvo. Tobulėjant ginklams, tobulėja ir ideologiniai pateisinimai. Ir ne tiktai tas. Juk pati žmonija tobulėja, žmonių santykiai moralėja. XX a. jau nėra tokių baisių dalykų, kurie buvo anksčiau. Be to, reikia turėti galvoje tai, kad XX a. dalyvavimas politiniame gyvenime apima didelį kiekį žmonių. Galima sakyti, kad visus žmones apima, bent sudaro galimybę jiems dalyvauti. Politika priklauso nuo daugelio žmonių nuomonės - demokratija. Tokiame fone moralinė kova įgauna visai kitą skambesį. 90 metais mes neturėjome kitų ginklų, kaip tik moralinį ir teisinį. Kovo 11 aktas buvo teisiškai nepriekaištingai įformintas. Svarbiausia, kad imperialistiniam slibinui išklibo dantys, tai suteikė galimybę efektingai veikti. Tie politikai, kurie apskaičiavo, kad tie dalykai suveiks, apskaičiavo teisingai, istorija juos pateisino. Tokioje situacijoje mūsų vieno žmogaus pralietas kraujas prilygo tūkstančio žmonių kraujui kitose vietose.

A. B.: Jūs norite pasakyti, kad visa tai, kas paprastai yra matoma istorijoje, yra būdinga tik XX a.? Jūs norite pasakyti, kad istorijoje būta žymiai negražiau?

E. G.: Taip. Aš norėčiau pasakyti, kad tai galėjo atsitikti tik XX a., nors kai kurie moraliniai momentai buvo ir anksčiau. Bet, kad tai susieitų į vieną visumą, ką mes matėme 1991 m., tai naujovė istorijoje.

A. B.: Ar Lietuvos istorijoje, ar apskritai istorijoje?

E. G.: Pasaulio istorijoje. Lietuva šiuo atveju suvaidino pasaulio istorijos vaidmenį.

A. B.: Pirmą sykį? Niekada iki tol Lietuva nebuvo pasaulio istorijos faktoriumi?

E. G.: Niekada nebuvo.

A. B.: 1939 m. Z. Ivinskis kūrė naują Lietuvos istorijos sampratą, tačiau 1946 m., jam atsidūrus nelemty, jis sako, kad istorija mus vienija. Anot jo, kad ir kaip mes žiūrėtume į Lietuvos praeitį, vis tiek į ją mes žiūrime šiek tiek romantiškai. Toks kritiškas istorikas - tokio kalibro - tarsi pasiduoda. Tarsi nelaimėje istorija turi paguosti.

E. G.: Aš tapau istoriku ne iš karto. Bet kai jau pradėjau juo tapti, pradėjau studijuoti, lygiai tokius pačius klausimus aš kėliau sau pačiam. Vis labiau susidurdamas su moksliniu pasauliu, gilindamasis į literatūrą, aš pamačiau, kaip yra išjuokiamos mūsų nemokslinės koncepcijos. Aš supratau, kad šitie ginklai jau nebeveikia. Reikia tokių ginklų, kurie nebūtų išjuokiami.

Taigi, o čia romuviečių požiūris į Gudavičių

Apie "Būtovės slėpinius" Romuvos tinklapis
"Respublikoje" (2001.01.26.) įdėtas R. Žiliuko laiškas apie "Būtovės slėpinių" TV laidą, štai jo ištrauka: "Prof. E.Gudavičius visiškai prarado savitvardą. Štai jo tirada: "Kas yra lietuviai ? Apsidergėliai. Nieko jie nesugeba."
Štai ir išlindo yla iš maišo. Taigi nesislapstykite, Gudavičiau, už gražaus "Būtovės slėpinių" pavadinimo. Tai ir pavadinkite savo laidą - "Apsidergėliai lietuviai nieko nesugeba." Šis pavadinimas nuostabiai taikliai apibūdina Jūsų laidos tikslus: dergiant Lietuvą ir lietuvius įkalti jaunimui į galvą, kad lietuviai valdovai ir kiti iškilūs žmonės buvo negabios menkystos, kad atsilikėliai lietuviai yra paniekos verta tauta. Šitai lietuviams irodžius išvada piršis savaime: ar nebūtų geriau, jei Lietuvą valdytų koks "ivanas" ?
Norėčiau paklausti Lietuvos radijo ir televizijos vadovų: kodėl gi Jūs leidžiate naudoti LRT lietuvių tautai dergti ?".

O ką jūs manote?

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Pir Vas 07, 2005 8:38 pm
Aprašymas WWW
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Mūsų tautinis atgimimas XIX a. prasidėjo su Simonu Daukantu. O S. Daukantas, rašydamas istoriją, kūrė mūsų nacionalinio identiteto, nacionalinės savimonės pagrindus.

Aš manau, kad Simonas Daukantas labai nustebtų sužinojęs, kad kūrė 'nacionalinį identiteto ir nacionalinės savimonės pagrindus' :)
Aš manau, Alfredas Bumbliauskas su Edvardu Gudavičiumi nesugebėtų paaiškinti kuo skiriasi 'nacionalinis identitetas' nuo 'nacionalinės savimonės' :)
Simono Daukanto vardą žino visi lietuviai, o 'gerbiamus mokslinikus' reikia tituluoti 'prof' :)


Ant Vas 08, 2005 12:12 am
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
Labai sudomino Jūsų pastabos apie tautinį identitetą, kaip jūs jį suprantate. Rašau diplominį iš šios srities, turiu begalės medžiagos, tačiau kiekvienas lietuvis vis randa naujų apibrėžimų. Manau šioje temoje nepamaišys lietuviško identiteto keli sakiniai.Jei išsivystis plati diskusija, perkelsim į naują temą.

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Vas 09, 2005 8:26 pm
Aprašymas WWW
Vartotojo avataras
UNREAD_POST 
Jei Jus tikrai domina tautos sąvokos apibrėžimas, patarčiau žvilgtelėti 2001 'Mokslo ir gyvenimo' sausio mėn. išspausdintą straipsnį 'Socialiniai mokslai ir gyvenimas'. Dabar tautiškumas pateikiamas kaip asmens apsisprendimo (susivokimo) reikalas. Gentys išnyko, jose žmogus (per šeimą) priklause visuomenei, atsirado tautos, jose nėra visuomenės sandaros...

Su pagarba


Ket Vas 10, 2005 12:44 am
Ištroškęs (-usi) žinių
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre Geg 18, 2005 10:58 pm
Pranešimai: 209
Miestas: Kaunas
UNREAD_POST 
Sąvokos "Lietuva", "Už Lietuvos žemę", "Lietuviai".... Ne tušti žodžiai, tiek senuose mūšiuose, tiek nesenam Baltijos kely.... Ten jie pilni prasmės ...
Bet lietuvių kilties neturime, nors mename ir užgęsusias kiltis... Tikslios lietuvių teritorijos neturime, nors kiekviena kiltis turi savo gyvenamas žemes... Čia, jei trumpai, bandau apibrėžti problemos esmę, ties kuria sulaužyta tiek mentalinių iečių, tiek visko prirašyta ir t.t.
Nors su labai panašia problema susidūrė vienas įžymus žmogus, antikoje, I a p.k. (pirmas amžius prieš kristų)... Beje viską labai logiškai išsprendė ir aprašė... Tai - Cezaris ir jo daugiatomis De Bello Gallico, Galijos karo užrašai ... Jis kariauja su keltais, didžiule net ne tauta, o civilizacija, jų amžininkas.... Labai dažnai mūšiuose girdi "Keltai pirmyn", "Už keltų zeme"... Nors tie keltai tokios kilties taip pat neturi, nors toje pat knygoje išvardintos visos keltų kiltys ir jų gyvenamos žemės - nuo Airijos šiaurėje, iki Iberijos pusiasalio pietuose.... Beje, tiksliai aprašomos sienos su germanais (teutonai,švabai...), jotvingiais į kurių žemę legionai neina :)
Aprašoma visuomeninė keltų santvarka, politinė sistema, teisė, administravimas, dievai, truputis religijos, papročiai....
Keltų civilizacija panaši į baltų civilizaciją, na, nurodytu istoriniu laikotarpiu... O istorikų, tyrinėtojų dėmesio šios kronikos, ar dienoraščiai nesulaukia :) Keltologams tai pagrindinė medžiaga tyrinėjant nuosavą praeitį, nors ten nemažai ir apie baltų kiltis...


Ant Sau 24, 2006 3:56 am
Aprašymas ICQ
Sidabrinis narys
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Rgs 03, 2009 11:15 am
Pranešimai: 958
Šalis: Žemaitija
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Telšių r. Vidmantai
mano pomėgiai: Pasaulėžiūra, Praeitis, Ateitis
UNREAD_POST Re: Lietuviai
Init televizija iškelia naujų Lietuvos vardo aiškinimų. Įdomiausias mano matymu yra "Motinos tievonija"

_________________
Jei nori mokyt gyvenk taip pats.
R.V.


Pir Lap 30, 2009 10:45 am
Aprašymas
Stebėtojas (-a)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pir Sau 31, 2011 2:40 pm
Pranešimai: 1
Šalis: LIETUVA
Miestas, gyvenvietė, kaimas: Prancu km.
mano pomėgiai: Istorija,archeologija
UNREAD_POST Re: Lietuviai
Labai idomu..dabar turbūt visi rašo ką nori,kai netingi...turiu omenį Lietuvių gentį?Esu girdėjas tiktai Lietuvių žemę o tai tikrai ne tas pats..


Ant Vas 08, 2011 7:19 pm
Aprašymas
Jungiantis (-ti)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Ket Lap 11, 2004 6:47 pm
Pranešimai: 2786
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Re: Lietuviai
Manstas rašė:
Labai idomu..dabar turbūt visi rašo ką nori,kai netingi...turiu omenį Lietuvių gentį?Esu girdėjas tiktai Lietuvių žemę o tai tikrai ne tas pats..

Labas, norint dalyvauti mūsų forume, perskaitykit taisykles, iš kurių pagrindinė - rašyti lietuviškomis raidėmis ir kiek galima taisyklingiau.
Iš komentaro sprendžiu, kad pagrinde tik girdit, bet matyt mažai skaitot, todėl ir mažai žinot. Rekomenduočiau ne internetinį išsilavinimą, bet paskaityt mokslines studijas apie baltų gentis. Lietuvių žemė pastoviai kito. Tai kas tie lietuviai, jei kiti save vadino prūsais, žiemgaliais, sėliais ir t.t.?

_________________
Mūsų svetainėje rašoma tik lietuviškomis raidėmis, tai esminė dalyvavimo mūsų forume taisyklė.


Ant Vas 08, 2011 11:51 pm
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 26 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007