www.baltai.lt
http://www.baltai.lt/kulturos_forumas/

Prūsai
http://www.baltai.lt/kulturos_forumas/viewtopic.php?f=54&t=34
Puslapis 33

Autorius:  Baltas [ Sek Spa 25, 2009 2:16 am ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsai

http://www.suduva.com/virdainas/enchiridion.htm

Autorius:  TZU [ Ant Lap 24, 2009 5:22 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsai

Cituoti:
PRŪSIJA - PER AMŽIUS ŠVYTINTI ŽEMĖ
Kaliningrado srities dūmoje ruošiamasi svarstyti Kaliningrado miesto pavadinimo klausimą. Tiesa, srities dūmos pirmininkas pabrėžė, kad Kaliningrado pervardijimas "nėra svarbiausias" ("Lietuvos aidas" 2002 07 20). Deputato Vladimiro Ježikovo parengtame projekte "Dėl Kaliningrado pavadinimo" remiamasi kultūros paveldo istorine reikšme ir atmetami Karaliaučiaus, Kroleco, Kėnigsbergo pavadinimai. Tačiau dėl Kaliningrado įtvirtinimo rimtesnių motyvų nėra, išskyrus tai, kad miestas buvo pavadintas Kaliningradu ką tik mirusio Stalino bendražygio Michailo Kalinino įamžinimui.

Klausimas aktualus ir lietuviams, kurie toje žemėje labiau nei kas kitas pasaulyje jaučia artimų gentainių senųjų prūsų kultūrinį paveldą. Istorinėje prūsų žemėje daug kartų keitėsi valdžios, krašto pavadinimas, bet paveldas išlieka per amžius. Senieji prūsai kartu su lietuviais stabdė Vakarų barbarų antplūdį į rytus, taip kaip Rusija ir Lietuva stabdė Rytų ordų slinktį į Vakarus. Senųjų prūsų krašto būvis yra objektyviai nušviestas mokslo darbuose, politiškai neužangažuotoje istorijoje. Lietuviškos prūsų genties žemė pažymėta senose kronikose, to neneigė net sovietinė diplomatija ("Istorija diplomatii". (Maskva, 1959. 174 psl.). Šis klausimas yra plačiai aptartas Vladimiro Kušnerio "Etničeskoje prošloje jugo vostočnoi pribaltiki", daugelio lietuvių, latvių bei kitų kraštų mokslininkų.

Senasis dabartinio Kaliningrado pavadinimas yra Tvankstė. Gyvenvietė senųjų prūsų vadinta Tvankste. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžių tyrėjas etimologinio vietovardžių žodyno autorius Vilius Pėteraitis yra apibrėžęs Tvankstę kaip senąjį prūsišką Karaliaučiaus miesto pavadinimą Priegliaus pakrantėje; Tvankstė yra vandenvardinės kilmės iš tvenkinio pavadinimo. Įžymus XIX a. vokiečių istorikas J.Voigtas (Johannes Voigt) nurodo, kad ant Tvangste kalno stovėjusi Wangast pilis. V.Pėteraitis yra apžvelgęs Baltų areale dažną pavadinimą su šaknimi vang-. Vanga, Vangiai ir kt.

Tvankstė, kaip ir visas Priegliaus upės baseino gyvenimas, patyrė didelių netekčių. Kraštas priglaudė daugelio tautybių žmonių. Pavadinimai ne kartą keitėsi. Tačiau Pasaulio kultūros paveldo organizacijos yra ne kartą atkreipusios dėmesį į žmonių bendruomenės kilmės ir vystymosi pažinimo esminę reikšmę žmonijai. Europos tarybos ministrų, atsakingų už kultūros paveldą, IV-oji Europos konferencija (Helsinkis,1996 05 30-31) I rezoliucijoje "Kultūros paveldas - Europos struktūros vystymo veiksnys" laiko tikslingu palaikyti Europos piliečių išreiškiamą vienodą pagarbą bendrajam kultūros paveldui ir išsaugoti bei padidinti paveldo vertes, kurios atspindi kultūrų, susiformavusių istorijos eigoje tam tikroje teritorijoje, savitumus, nepriklausomai nuo šios teritorijos dabartinės politinės struktūros.

Įsigilinus į krašto istoriją senieji gyvenviečių vardai įgyja autochtono prasmę, jie buvo, yra ir lieka istorijos šaltiniai ir jokie okupaciniai pakaitalai, kryžiuočių ar bolševizmo primesti, jų iš civilizacijos kultūros paveldo neišbrauks. Istorinis senųjų prūsų kultūros paveldas dabarties Kaliningrado miestui yra garbės simbolis. Žmonės toje žemėje, priskiriantys save įvairioms tautoms turi vertinti istorinę ir moralinę krašto patirtį. Ir jeigu neatras ar nesupras amžių paveldo, nesusikurs autochtono savimonės, jie netaps sąmoningais civilizacijos nešėjais, liks barbarais, kuriuos vėtys ir mėtys šovinizmas. Todėl kiekvienas save gerbiantis indoeuropietis, atmetęs migranto ambicijas, istorinėje prūsų žemėje turi jausti ir didžiuotis garbingu paveldu ir būti jo sergėtoju. Tai šio krašto žmonių garbės ir orumo reikalas, o kartu krašto kultūros paveldo istorinė priedermė.

Deja, ne be mūsų pačių, lietuvių, kurie esame Baltų aisčių paveldo puoselėtojai, kaltės pavadinimas Tvankstė neišpopuliarintas. Nors sunku tikėtis, bet šis pavadinimas turi atgyti. Tam "Istorinių miestų apsaugos chartijos" (Vašingtonas, 1987 10 15) principai ir tikslai yra numatę, kad įvairūs miesto savitumai, kuriais jis praturtėja istorinėje raidoje turi būti socialinei raidai skirtos politikos dalimi ir atsispindėti bet kokio lygio planavimo projektuose.

Tokiu būdu srities ateičiai, nepriklausomai nuo kultūros paveldo susieto su Karaliaučiaus pavadinimu, į pirmą vietą reikia iškelti baltiškąjį istorinį argumentą. Primiršto senųjų prūsų paveldo gyvybingumas turi reikšmę dabarčiai bei ateičiai. Šiuo pagrindu sričiai aktualus ir Prūsijos (Prūsos) vardas, nepriklausomai nuo to, kad baltišką tautonimą kurį laiką eksploatavo užkariautojai.

Kitas aktualus lietuviams derybų dėl vizų įvedimo Kaliningrado srities gyventojams klausimas - numatyti bendradarbiavimą kultūros paveldo klausimais. Greta bendrų politinių, ekonominių, kultūrinių bendradarbiavimo klausimų ypač reikšmingas senųjų prūsų kultūrinis paveldas. Tarp jų ir kelias, kuriuo yra vykęs karalius Mindaugas nuo Vilniaus iki Baltijos jūros.

XX a. pradžioje istorikas J.Stakauskas ("Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje") atkreipė dėmesį į J.Voigto tvirtinimą: pats Mindaugas Romon tikrai buvo nuvykęs. (Voigt J., Geschchte Preussens IV. Psl. 240). Tokio teiginio reikšmę sunku pervertinti. Būtų sensacija, jei ne perdėtas mūsų istorikų atsargumas ir baimė regėti Lietuvos istoriją lietuvio akimis. Tai verčia įvertinti ir kitus su tąja žinia susietus įvykius. Juk Voigtas - Vokiečių ordino archyvo tvarkytojas, jo kapitalinis darbas "Prūsijos istorija nuo seniausių laikų iki Vokiečių ordino valdžios žlugimo" paremtas ištisai autentiškais šaltiniais.

Aptariamas to meto dokumentas yra Ordino prokuratoriaus atsakymas Rygos arkivyskupui: "Mindaw olim rex Lytowie venit ad Curiam Romanam"... Apie reikalą lietuviams vykti į Romos kuriją byloja ir Ipatijaus metraštis, kuriame sakoma, kad Livonijos magistras taręs Mindaugui: "nebūsi apsaugotas ir nenugalėsi priešų, jei nenuvyksi pas popiežių ir nepriimsi krikšto".

Atidėję diskusinį klausimą: kas keliavo - pats karalius ar jo aukšti pasiuntiniai, išryškinsime aktualų Karaliaus Mindaugo kelią nuo Vilniaus iki Baltijos jūros per Dainavos kraštą palei Verknės piliakalnius (Trakus - Birštoną); Sūduvos kraštą pro Vilkaviškį ir Prūsijos kraštą palei Prieglių. Šis kelias atsekamas pagal daugelį istorinių, gamtinių ir kultūrinių žymių. Viena ryškiausių - Eiliuotoje Livonijos kronikoje pasakojama apie magistro Andriaus Stirlando palydas, jam išvykstant į Vokietiją: Karalius kartu su broliu Andrium / draugiškai išjojo kelionėn, / magistras kilniu būdu / atsisveikino su Mindaugu, / Lietuvos karalium, / ir nujojo tolyn į vokiečių žemę. Šiuo atveju ypatinga magistro palyda paaiškinama prūsuose vykusiu karu ir artimais lietuvių ir prūsų ryšiais.


Vytautas Baškys (tęsinys kitame numeryje)
http://tautininkai.lt/archyvas/zinios_archyvas_42.htm#2

pagalvojau jog Tvankstė ir Sueivija skamba taip pat.

Autorius:  TZU [ Ant Lap 24, 2009 5:37 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsai

pamastymas: http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=744&kas=straipsnis&st_id=3250

Autorius:  Rikis [ Pen Gru 28, 2018 10:18 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsai

Kažkada XX a. sėdėjau tualete, tais laikais tualetinio popieriaus nebuvo (deficitas), todėl tualetuose būdavo laikraščių ar seni sieniniai kalendoriai. Vat paėmus kalendorių krito į akį vienas straipsnelis, kur buvo parasyta, jog 197? metais Karaliaučiaus srytyje mirė paskutinė, 100+ metų amžiaus senolė, mokėjusi prūsų (parusių, anot Daukanto) kalbą.
,, 3) Katram dievam ir sava svçtâ izpausme" tokia kalba truputį kelia šypseną, kai iš latvių ir lietuvių kalbos bandoma sukurti parusių, Visomis baltų kalbomis Dievas vadinamas tuo pačiu žodžiu: lietuviškai „dievas“, latviškai „dievs“, prūsiškai „deiws“. vikipedija

Autorius:  Baltas [ Tre Sau 16, 2019 8:23 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsai

Jei mokytumės ne tualete, o bibliotekoje, rastumėte įdomesnių faktų.
2015 metais Lenkijoje į prūsų krivūlę atvažiavo gyvai prūsiškai kalbantys prūsų palikuonys, kurie priėmė svarbų dokumentą, kad prūsai neišnyko ir tebegyvuoja, tik gyvena okupuotose žemėse ir kalbantys grynai prūsiškai yra apie 50 žmonių.
Žinios ne iš šikinyko lietuviškai.

Autorius:  rinkus [ Pen Vas 26, 2021 6:09 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsai

Laba diena,

nuo ko siūlytumėt pradėti ieškoti savo ryšių su Prūsija? Pavardės, turbūt, nepakanka...?

Autorius:  Baltas [ Ant Kov 16, 2021 8:15 pm ]
Pranešimo tema:  Re: Prūsai

rinkus rašė:
Laba diena,

nuo ko siūlytumėt pradėti ieškoti savo ryšių su Prūsija? Pavardės, turbūt, nepakanka...?

Jeigu sudomino giminės kiltis, pradėkit nuo tėvo linijos, kur gyveno ar iš kur atvyko. Kol kas oficialiai nėra genetiniu tyrimu. Bandykit ieškoti protėviu gimimo metrikose.

Puslapis 33 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/