Peržiūrėti neatsakytus pranešimus | Peržiūrėti aktyvias temas Dabar yra Pir Rgs 21, 2020 7:45 pm



Atsakyti į temą  [ 4 pranešimai(ų) ] 
 Buvo karalius Mindaugas dzūkas ar ne?.. 
Autorius Žinutė
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST Buvo karalius Mindaugas dzūkas ar ne?..
Buvo karalius Mindaugas dzūkas ar ne?..
Silvestras Sinkus
2007-01-05, Nr. 3

Inžinierius, rašytojas Silvestras Rimgaudas Sinkus gimė 1944 m. Kaune, gyveno Utenos krašte, parašė tris apsakymų knygas, romaną „Dievų tyla”. Kūryboje minimi istorijos, mitologijos faktai, kitu kampu žiūrima į gyvenimą. Kaupdamas medžiagą naujai knygai, S.R.Sinkus atkreipė dėmesį į kai kuriuos neįprasmintus istorikų raštų faktus, kurie veda prie mūsų tautos ištakų. Skaitytojams siūlome rašomos knygos ištrauką.
Paveikslėlis
Mes traukėmės nuo karščio
Mūsų kalba priskiriama prie indoeuropiečių kalbinės grupės, yra viena iš seniausių žemėje. Kur ji galėjo rastis? Žinant, kad žmonijos lopšys buvo senoji Afrika, logiška ten ieškoti lietuvių kalbos pėdsakų. Šaltymečiu, kai prie Nemuno slūgsojo ledai, Baltarusijoje ir Ukrainoje plytėjo tundra su miškatundre, turėjome gyventi ten, kur buvo galima dirbti žemę, ganyti gyvulius, medžioti žvėris. Europą tuo metu, prieš 10-12 tūkst. metų plovė šaltas lietus, siaubė sniego pūgos, netirpstantis ledas buvo užklojęs Pirėnų, Alpių, Kaukazo kalnus… Gyvenome šiaurinėje Afrikoje, tai liudija senovės istorikų raštai.
Kas privertė iš ten pasitraukti? Ogi karštis. Baltaodžių keliautojų teigimu, jeigu būdami atogrąžų platumose kamštiniame šalme, saugančiame nuo temperatūros, paliktume skylę, po keleto minučių mus ištiktų saulės smūgis. Keliautojas Šveiceris pasakoja, kad jo draugui, miegant palapinėje, saulės spindulys atogrąžose užslinko ant galvos ir visa tai baigėsi nelaime. Taigi mes traukėmės nuo karščio, užleisdami vietą besidauginantiems arabams ir tamsiaodžiams. Pasitraukimas į šiaurę buvo su pertrūkiais, nes Europa šilo nenuosekliai, - dukart po ledynmečio buvo šiek tiek atšilę ir triskart vėl smarkiai atšalę. Baltijos jūra tapdavo tai ežeru, tai Atlanto vandenyno dalimi, tačiau noras rasti tinkamas gyvenimo sąlygas atvedė būtent čia, kur nėra potvynių, žemės drebėjimų, ugnikalnių.
Ar liko kalbinių pėdsakų mūsų paliktų miestų, geografinių vietovių, genčių pavadinimuose? Taip. Ne veltui profesorius Imanuelis Kantas buvo atkreipęs dėmesį į archajinį lietuvių kalbos pobūdį, vertino ją. „Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą, kuris išsprendžia ne tik filologines, bet ir tautų raidos paslaptis”, - rašė I.Kantas vokiečių-lietuvių kalbų žodyno įvade.
„Ty sakantys untai”
Šiaurinė Afrika… Ką senovės istorikai rašo apie tuos laikus, kai Afrikoje gyveno baltieji žmonės? Kristaus amžininkas Plinijus Vyresnysis, pateikdamas veikalą „Gamtos istorija”, apgailestauja, kad miestų, tautų pavadinimus galima suprasti tik vietinių žmonių kalba, vieni autoriai vietų, genčių ar tautų vardus užrašo vienaip, kiti kitaip. Skaitant istorikų darbus stebina faktas, kad yra žodžių, užrašytų atvirkščia tvarka, taip pat sudėtų keičiant skiemenis, perstatant raides. Kodėl taip? Gal, nurašinėdami žodžius vieni nuo kitų ar nuo įrašų akmenyse, vieni skaitė iš kairės į dešinę, kiti iš dešinės į kairę, treti nevertino užrašymo būdo stulpeliu, todėl klydo ir gerokai painiojo? Dar kiti gal painiojo tyčia, kad kas nežinotų prekybos kelių į jiems vieniems žinomus miestus, žmonių bendruomenes.
Pavadinimai mūsų kalboje turi prasmę, todėl atkuriant žodžius nereikėtų nuo to nukrypti. Pažvelkime, kas bendra tarp Plinijaus Vyresniojo knygoje „Gamtos istorija” pateikto pavadinimo „Tunysi(a)d’ense” ir ten pat nurodyto pavadinimo „Tysiaunt”. Atmetus priesagą -ense, lieka žodis „Tunysi(a)d”. Įvertinę garso „t” slydimą į „d”, atkuriame pirminį skambesį „Tunysi(a)t”. Belieka grąžinti supainiotas raides į savo vietas ir gauti „Tysiaunt”. Plinijus Vyresnysis nebuvo vietinis gyventojas, todėl nepastebėjo, kad tą patį pavadinimą užrašė du kartus, nors jis reiškė tą pačią vietovę. Ką „Tysiaunt” galėjo reikšti mūsų kalboje? Manytina, kad šiuo žodžiu norėta pasakyti: šiame mieste gyvena „ty sakantys untai”. Uteniškiai supranta šią frazę, kaip visi lietuviai supranta ir kitus Afrikoje buvusius istorikų pateikiamus pavadinimus: Utyna, Kapsa, kapsėnai, Sėla, Sala, Kartena, Vaga, Saldai, Liepta(s), Linkis, Salak(as)… Jų netgi nereikia atkurti.
Alytus - aukso prekybos centras
Tuomečio miesto prie Raudonosios jūros pavadinimas ADULYS, supratus garso „t” slydimą į „d”, taisyklingai užrašomas kaip ATULYS. Laikantis skiemenų tvarkos, identifikuojamas ankstesnis vardas ALYTUS. Prieš kelis tūkstančius metų šis miestas klestėjo netoli įlankos, kuri įvardijama kaip „Aualytus”. Žinant, kad teritoriją kontroliavo Auksumos karalystė, derėtų atkurti įprasmintą įlankos pavadinimą (auks) Alytus. Taip turėjo vadintis ir pats miestas. Auksumos karalystėje buvo randama daug aukso (apstu ir dabar), todėl tuometis miestas (auks)ALYTUS buvo didelis aukso, jo gaminių prekybos centras, tai istorikai taip pat užfiksuoja raštuose.
Ledams traukiantis į šiaurę, karštis Afrikoje didėjo. Dzūkų kėlimąsi ten, kur buvo vėsiau, rodo Alytaus miesto pavadinimo migracija į šiaurę: jis persikelia į kitą Raudonosios jūros pusę, kur dabar likęs miestas su mažai pakitusiu pavadinimu EL LYT. Istorikas Steponas Bizantietis („Etninių pavadinimų žodynas”) mini per Raudonąją jūrą persikėlusius Auksumos gyventojus auksumėnus kaip „askitus”, ištrindamas žodžio „auksitas” prasmę. S.Bizantietis nebuvo lietuvis, todėl jam galima atleisti. Bėgant šimtmečiams, alytiškiai rytiniame Viduržemio jūros krante paliko ėjimo į šiaurę pėdsaką (a)LYTAN upės pavadinimą. Vėliau ilgesniam laikui apsistojo Mažosios Azijos pusiasalyje viešpataujant galingai Lydijos (teisingai ALYTIJOS) karalystei. Čia raidė „t” yra nuslydusi į „d”, o „a” jau išnykusi. Sąsajas su buvusiu Alytumi identifikuoja ne tik karalystės pavadinimas, bet ir karaliaus vardas ALYAT.
„Pradžia rūsyniškosios žemės”
Atšilus šiaurinei Juodosios jūros pakrantės pusei, alytiškiai iš Lydijos persikelia į Europą ir Herodoto raštuose fiksuojami (a)skitų vardu. Jų buvo ne viena gentis, o įkurtą auksitų imperiją Skitiją labiausiai išgarsino valdovas ATYLA (taigi Alyta), valdęs teritoriją nuo Kaukazo kalnų iki Reino upės su administraciniu centru Dunojaus vidurupyje. Alytiškiai ir dabar šią upę mini dainose.
Koks gi tolesnis alytiškių kelias? Istorija liudija, kad romėnai privertė juos su kaimynais trakais, kita galbūt skitų gentimi, išeiti į Dniepro upės baseino pusę. Pervardinę Charkiv miestą ankstesniu vardu Kar(t)iv ir sutvarkę iškraipytą raidžių tvarką, gauname pirminį „Traki’v” pavadinimą. Trakai kartu su alytiškiais Baltijos link ėjo ir dalyvavo įkuriant Kijevą. Tai liudija Uvarovo metraščių rinkinys. Jame sakoma, kad vienas Kijevo miesto steigėjų buvo brolis „Choriv” (atkūrus ankstesnę reikšmę „Kor(t)iv”, išeina pirminis žodis „Troki’v”). Slavai mūsų Trakus tebevadina „Troki” vardu.
Antrasis brolis buvo vardu „Skėk”. Tikėtina, kad tikras jo vardas buvo „Auksėk(as)”. Ši skitų gentis iki mūsų galbūt neatėjo. Miesto kūrime dalyvavo „ir sesuo jiems Lybed”. Atsižvelgus į garsų slydimą, išeina žodis „Ly(t)pet” ir aiškėja šią seserį buvus „lytų tep’ę”. Sesuo ji buvo todėl, kad kalbėjo (a)lytų kalba, tačiau turėjo tarmę ir vietoje žodžio „taip”, ko gero, tarė „tep”. Veikiausiai tai buvo jotvingių gentis, rusų metraščiuose minima kaip „jatviagi”. Žinant, kad šaltesnėje Afrikoje kapsų kaimynystėje priešais Ispaniją buvo miestas Vaga ir ši teritorija anuo metu labai tiko žemdirbystei, galima daryti prielaidą, kad vagojant jaučiais įprastas vaizdas buvo įamžintas genties pavadinime „jautvagiai”. Gentis artima kapsams, todėl galėjo sakyti „tep”. O gal miestas buvo dar kapsų valdomas. Vienaip ar kitaip, dėl susitikimo su jais Europoje alytiškiai irgi ėmė sakyti „tep”.
Buvo dar vienas miesto steigėjas - brolis „Kij”. Tikėtina, jog tai buvo alytiškių palydovė iš Mažosios Azijos laikų, minima kaip Lydijos kaimynystėje esanti gentis „chij” (kij). Metraščio žodžiai „načalo ruskoi zemli” nereiškė, kad tai žmonių, dabar vadinamų rusais, gyvenamoji vieta. Jie nusakė čia buvus geografinį tašką, nuo kurio prasideda Dniepro upės baseino rūsyniškos (žemosios) vietos. Prasminis žodžių junginio „načalo ruskoi zemli” vertimas būtų „pradžia rūsyniškosios žemės”. Norint tuo įsitikinti, pakanka pažvelgti į geografinį pasaulio žemėlapį, o dėl „rūsyniškumo” verta prisiminti, kokioje vietoje stovi mūsų miestelis Rusnė.
Dievulis prisakė gyventi labiau į šiaurę
Kaipgi su alytiškiais? Netolimas Lydos, senoviškos (a)LYTOS, miesto pavadinimas nubrėžia tolesnį dzūkų genties judėjimo kelią į šiaurę. Jis taip pat paaiškina, kodėl rusai mus vadina „lytovcais”, o ne „lydovcais”. Žinant istorijos pomėgį versti žodžius į atvirkščią pusę, galima atkurti tikrąjį netoli Lydos esančio miesto Turovo pavadinimą - Vorut’a. Iš tenai gal kilęs mūsų karalius Mindaugas, tačiau jo priklausomybę prie dzūkų reikėtų pasverti, nes Turovo miesto pėdsakas galimas ir nuo jotvingių, kapsų ar net uteniškių (taip pat sėlių) genčių giminės pusės. Galėjome iš netolimos Lydos ir nepasitraukti, tačiau, anot mitologijoje minimo fakto, lietuviams „Dievulis prisakė gyventi labiau į šiaurę”. Todėl atsidūrėme ALYTUJE, iš naujo jį sukūrėme, kaip ir prieš keletą (ar keliolika) tūkstančių metų šiaurės rytinėje Afrikos žemyno pusėje.
Slenka šimtmečiai, netrukus minėsime raštiško lietuvių genčių paminėjimo Europos žemyne tūkstantmetį. Tačiau, be oficialiai pripažintų, Europoje buvo ir Herodoto „Istorijoje” paminėtos mūsų (au)skitų gentys, žinomas jų sąjungos vadas Atyla. Herodotas, gimęs apie 490 metus prieš mūsų erą, knygą galėjo parašyti apie 441-uosius, todėl, švenčiant lietuviškų genčių paminėjimą Europoje, nederėtų pamiršti ir senųjų alytiškių (au)skitų, dabartinės dzūkų genties, vardo Europos žemyne 2450 metų raštiško paminėjimo fakto.

Pagal w.ana.lt/alytausnaujienos/

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Ant Sau 09, 2007 2:44 pm
Aprašymas WWW
Ištroškęs (-usi) žinių
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Tre Geg 18, 2005 10:58 pm
Pranešimai: 209
Miestas: Kaunas
UNREAD_POST 
Kai prie Nemuno stūgso ledai (10-12 t. metų atgal) jokių indoeuropiečių ir su žiburiu nerasi :)


Ant Sau 09, 2007 9:01 pm
Aprašymas ICQ
senbuvis(ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Šeš Bir 17, 2006 11:01 pm
Pranešimai: 93
Miestas: PLUNGE
UNREAD_POST 
Tokių "istorikų" kaip gerbiamasis S. Sinkus pasaulyje pilna. Ir jų nereikia smerkti, visgi jie domisi savo krašto praeitimi, savo originaliomis mintimis galbūt ką nors iš tautiečių užkrės domėtis ISTORIJA kaipo mokslu ar pan. Kitas dalykas yra kada panašūs autoriai išleidžia solidžias monografijas , kuriose pateiktos mintys dažnai prasilenkia su visuotinai pripažintais teiginiais, paremtais archeologų, kalbininkų ir kitų specialistų tyrimais. Taigi gaunasi nebe ISTORIJA, bet mokslinė fantastika apie praeitį.Bene garsiausia tokia fantastika - lietuvių kilmė iš romėnų ,parašyta dar XVI a.


Tre Sau 10, 2007 12:07 am
Aprašymas
Bendruomenės druwis (-ė)
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: Pen Geg 21, 2004 12:37 pm
Pranešimai: 785
Miestas: Vilnius
UNREAD_POST 
:D :D :D Pataikėt žemaiti tiksliai į centrą :)
Sinkus ištiesų yra fantastikos žanro kūrinių autorius. Žinau jį asmeniškai. Kažkada buvau jo fantastų klube Utenoje, ten jis jam vadovauja, bet žmogus įdomus, mąsto nedradiciškai, todėl gali įžvelgti ir susieti tokius sunkiai susiejamus dalykus, kaip dzūkus ir skitus :) Manau čia diskusija galėtų būti tokiu atveju, jei būtų siekiama nesudirbti gerb.Sinkaus, bet parodant ir kitus žodžių kaitos būdus. O kur tiesa tik Dievulis žino :)
Kad ir žodis ADULYS. Nebūtinai tai garso nuslydimas, bet jei jau norim gauti būtinai ATULYS, tai senąja kalba Tulė yra žemė, o A neiginys. TULĖS pavadinimą iš tiesų galite rasti senoviniuose žemėlapiuose, o be to ir pats Hitleris šioje saloje ieškojo šv. gralio. Tačiau Sinkus pritempia prie Alytaus, ir čia jau jo tolimesnė kūryba :)

_________________
Kaip danguje, taip ir žemėje


Tre Sau 10, 2007 3:08 am
Aprašymas WWW
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Atsakyti į temą   [ 4 pranešimai(ų) ] 

Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite prikabinti failų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group.
Designed by STSoftware for PTF.
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007