.
BRM -Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai, I-IV tomai. Sudarė Norbertas Vėlius
http://super.lt/index.php?cid=52378&bid ... A1altiniai


Jonas Basanavičius - Juodoji knyga
Serija: Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka
Leidykla: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Išleidimo metai: 2005
ISBN: 9955-475-65-X
Puslapių skaičius: 682
Formatas: 14x21 cm
Įrišimas: Kietas
Kaina 16.00 Lt

Anotacija
"Jono Basanavičiaus tautosakos bibliotekos" 12 tomas.
Šį tomą sudaro J. Basanavičiaus į atskirą rinkinį sukaupta tikėjimų, burtų, prietarų, užkalbėjimų, liaudies medicinos, oro spėjimų ir kitokia prie šių kūrinių pritampanti medžiaga.

Kaidaise kai mokiausi pas gerą fizikos mokitoją jis man teigė jog kiekvienas gali būti bet kuo, jis turi turėti mokytoją, kuris jam suprantamu budu ir kalba pateiktu žinias. Patys žmonės sau sukuria apribojimus prie tam tikrų sąlygų. Jei už pavyzdį neimsim protiškai atsilikusiu visi gali skraidyti lėktuvais, plaukti laivais ir t.t. taip tai darys skirtingai ir geriau ar blogiau.



Bet aš ir neteigiau kad visi gali būti gerais žyniais.



Iš to seka išvada kadangi nežinai ar būsi ar ne, jei nori eini ir bandai ieškoti mokytojo. Jei kas pasiryšta mokyti yra tikimybė (50 procentų ) kad tapsi. Faktas kad pasikeisi kur link neaišku nes niekas dorai be tarptautinių žodžiu "Kaimietiškai" nesugeba paaiškinti kas tas žynys kam reikalingas, kaip gali "padėti', ir kaip juo tapti.

Kad eiti tikrai tam nieko nereikia, klausimas kur eiti?

Kaimiečiams: žynys yra dvasininkas, kuris reikalingas tiems, kas ieško savo sielos kelio. Žynys gali padėti ieškantiems, jis atlieka sielovadą. Žmonėms, kuriuos jaudina dvasios ir sielos reikalai, gali padėti tapti šios srities žinovais.
Kad eiti, reikia noro, kad mokytis, reikia ryžto, kad tapti, reikia galimybių...

Kaimietis tai perskaitęs sakytu jog jau turi kaime kunigą kam tas žynys?

Viskas kas išvardinta ir yra galimybių suma

Pasakykit savo galimybes, pasakysiu sumoje...

Kaip įvardinsi galimybes tokia ir suma. Turint skaičių seką skaičiuoti lengviau.

Ar bet kuris dvasininkas yra žinys? Kuom tada skiriasi nuo vaidilos ar krivio?



Kaip tada atskirti tikrą žynį nuo apsišaukelio?

Žiūrėkite temas apie žyniavimą ir kas tai yra. Pas prūsus buvo vaidelotai, lietuviai matyt perėmė, pavadindami vaidilom. Kirvių Krivaitis (ne krivių krivaitis) yra vyriausias iš jų. Vadinasi turi dėl ko būti išrinktas vyriausiu...

Kaip jūs atskiriate meilę nuo falšo, pinigus nuo turto, draugyste nuo pataikavimo, džiaugsmą nuo linksmumo, pagaliau raganą nuo žyniuonės? Ir kam jums visą tai?

Meilė ir falšas yra priešingi vienas kitam dalykai, čia kaip dieną nuo nakties atskirti.
Pinigams jaučiu poreikį kuo greičiau išleisti, o turtui nejaučiu (tai irgi priešingi dalykai),
draugyste nuo pataikavimo atskiriu todėl, kad turiu labai gerą atmintį ir sudėjęs anksčiau buvusius atsitikimus, nujaučiu kur draugystė , kurpataikavimas.
Kam man to reikia? Nuo žmonių pradžios turbūt stengėmės atskirti meilę nuo falšo.

Bet kodėl Baltasis paskutiniu metu neatsakinėja , o į klausimą užduoda du klausimus?

Nesu atsakymų mašina arba googlo surogatas. Stengiuosi padėti mąstyti, o ne pateikti sugromuluotus tik mano subjektyvius pamąstymus. Psichologijoj tai natūrali praktika. Bet, kaip suprantu, jūs klausinėdamas kažko siekiate, o aš nepateisinu jūsų siekiamų lūkesčių. Atsakykit sau, ko jūs siekiate iš manęs. Jei manote, kad esu neatviras ar kažko neišsakau, tai tam yra asmeninis paštas.
Žynių luomas tik formuojasi, nes mažai yra save tam pašventę ir dar mažiau gyvenantys tuo, kuo tiki. Raganaujančių pilna, mažai atsakančių už savo raganystes. Žyniai nėra raganiai ar raganos, puikiai žinot, kad tai kaip diena ir naktis. Jei manote, kad turiu atsakyti ir už kitų kolegų mintis, darbus ar ieškojimus ir paklydimus, tai supraskite, kad aš lygiai taip pat esu klystantis, ieškantis, klumpantis, bet tikintis...Šviesa visada priekyje, svarbu nesumaišyti savo galų...

Pagal mane, tai žynys yra baltų dvasininkas. Krivis, vaidila, Krivių Krivaitis - rangas. Žolininkai, vaškonys, dainiai - specializacijos. Dėl raganų termino, tai čia susiplaka vakarietiškas ir baltiškas požiūris. Pas baltus ragana kildinama iš žodžio regėti arba ragas. Pagal sakmes, tai ragana buvo gana autonomiška, pvz., pavogė kardą, su kuriuo galima valdyti pasaulį. Ji nėra griežtai juoda arba balta, tokia tarpinė. Krikščionybės laikais įvairias žinančias moteris tapatino su raganomis. Ar taip buvo iki bažnyčios - nežinau. Bet bažnyčios šešėlyje jos patapo daugiau neigiamos. Vakarietiškos raganos, tos kur yra iš Wicca ir t.t. aš vadinu furijomis.

Dabar panagrinėkim paties teiginius:
1. Krivis - aukščiausiasis dvasininko statusas, kurio teisės laikomos aukščiausiomis, dėl ko jo privalėjo visi klausyti, kadangi žmogus galėjo palaikyti ryšį su Dievu ir Dievais ypatingu būdu. Tai ne rangas, čia ne karinė struktūra. Ką aprėpia senovėje šis statusas, skaitykit šaltiniuose.
2. Vaidila - dvasininkas, kuris turi TEISĘ padėti priartėti žmonėms prie dvasinio pasaulio, juos mokyti dvasinio pasaulio tiesų. Palyginimui istorijoje prūsų vaidelotas. Jei baisiai nusikalsdavo žmogus, tai žyniai draudė jam ir jo vaikams tapti vaidelotais. Skaitykit apie prūsų religinę reformą.
Vaidila dažnai vaizduojamas ir aprašomas, kaip dainius, gebantis groti kanklėmis ir giedoti sakralias giesmes. Palyginimui keltų bardai, skaitykit apie keltų druidų, filidų ir bardų statusą ir veiklos sferas.
3. Vaškonys, Tulisonys, Paukštonys, Ligusonys ir t.t. yra burtonys, palyginimui kaip keltų filidai. Tai burtininkai gebantys pranašauti ir gaminti magiškas priemones. Magiškos priemonės yra specialūs prietaisai ar priemonės, turinčios ryšį su dvasiniu pasauliu ar jį prišaukiantys. Šio statuso dvasininkai atsakingi už apeigas ir už žmogaus įvesdinimą bei pravedimą per gyvenimo virsmus.
4. Raganos, raganiai. Tai nėra nuo regėti, ši interpretacija yra XX amžiaus pačių raganų. Ragas susietas, kadangi tai lunarinių dievybių ir deivių garbintojai, soliarinių ryšių priešai, tamsiosios pusės atstovai, kurių laiko ciklą reguliuoja Mėnulis. Tai vaisingumo ir seksualumo, kitaip gyvatos skatintojai, bet tuo pačiu galintys prieš žmogaus valią paveikti jo fiziologiją ir psichiką. Šie žmonės turi hipnotinių sugebėjimų, dažnai patys būna savitranso būsenoje, gebantys burti, užkalbėti, prakeikti, paveikti kito valią.
Lietuvoje raganos nebuvo žynės ir žyniai, kadangi dvasinės jungtys su Dievu ir šviesa neatspindimąja jiems ir joms netinkamos. Tai dažniausiai naktinį gyvenimą gyvenantys asmenys. Šie asmenys aprašomi kaip keistuoliai, atsiskyrėliai, dažnai gyvenantys nešvaroje ir betvarkėje galulaukėje esančioje trobelėje. Pas tokius asmenis teko pabuvoti. Galiu tik pastebėti, kad tai daug psichologinių problemų turintys asmenys, dažnai užvaldyti fobijų, prietarų, socialiai apleisti ir turintys komunikabilumo sutrikimų. Dažnas paranojos variantas, niekuo nepasitikintys, išskyrus savo veikla. Negali pakęsti oficialiosios medicinos, gydosi savo gėralais, tepalais ir kitomis vadinamomis liaudies priemonėmis. Dažnai tai geri žolių žinovai, nes empyriškai viską išbando, bet nevengia išbandyti ant kitų žmonių, nes apsiima draudžiama veikla, tokia kaip moteriškių bėdos (valymas, abortai, meilės pririšimai, kenkimas turtui ir pan.) Šios srities žmonės negali pakęsti Dievo namų. Kalbu tik iš praktikos, teorijos yra daug daugiau.
Yra žmonių, kurie užsiima liaudies medicina, gali užkalbėti, nuimti prakeiksmus, nužiūrėjimus ir t.t., bet yra giliai tikintys, tik savaip, dažnai eina į bažnyčią, nors kunigai jų nelabai pakenčia, nes yra gan laisvamaniški. Šie žmonės save vadina burtininkais, burtininkėmis, yra labai kūrybiški, dažnai meniškos sielos, visi namai išpiešti, pridaryta daugybė rankų darbo kūrinėlių, gan komunikabilūs, socialūs, labai širdingi, švarūs, atrodo spinduliuoja ir teikia vidinę šviesą. Taip pat gerai nusimano žolėse ir kitose liaudies gydymosi priemonėse, bet priešingai raganoms, labai griežti kenkimo, kito valios paveikimo atveju, netoleruoja raganų veiklos.
Wicca yra New Age pagoniškos pakraipos naujas judėjimas, kuris jau nebeteko savo populiarumo, nes nukrypo nuo pirminių keltų ritualų ir druidiškos tradicijos prie reiki, yogos, taro, kabalos, gotų judėjimo ir t.t. persisunkė ezoteriniu ir lunarinės deivės kultu. Šis judėjimas yra nevienalytis, daugybė atšakų ir neturintis vieno aiškaus lyderio ar filosofijos, nors ir vadovaujasi keliomis sudarytomis jų mokymo knygomis, viena iš jų taip gerai žinoma šešėlių knyga. Plačiau skaitykit apie šiuos judėjimus be nuostatos, daugiau sužinosit. Šiems judėjimams būdingas raganavimas, išlaisvintos seksualinės energijos propagavimas.
5. Žolininkai - tai dažnai liaudiškų botaninių priemonių žinovai, nevengiantys užpilti rupūžės ar gyvatės degtine, gaminantys įvairius gėralus, mišinius, tepalus ir t.t. Dažnai tai moterys, perimančios iš savo tėvų ir senelių empyrines žinias. Jei tai kelių kartų žolininkai, tai jų praktinės žinios yra gilios, dažnai galinčios konkuruoti su medicinos atskiru kokiu nors atveju. Tai dažnai racionalūs žmonės, labai praktiški, gailestingi. Aukštesnės sąmonės žolininkai dažnai yra baigę medicinos aukštąjį išsilavinimą ir toliau jungiantys naujausius medicinos pasiekimus su senąja išmintim ir empyrine praktika. Viena iš tokių retų žmonių buvo Amžina Atilsį jau Eugenija Šimkūnaitė. Ją daug kas vadino ragana, bet pati ji to nepripažino. O ragana vadino dėl jos įspūdingos išvaizdos ir dėl liaudies medicinos žinojimo.
Kaip atskirti raganą nuo žolininkės? Paprastai tai nėra lengva, kol nežinai jų moralinių nuostatų, kuriose ir slypi esminis skirtumas. Raganai būdinga nugalabyti kiškį, šunį, bebrą, gyvatę ar rupūžę dėl vaistų pasigaminimo, nes jų nuostatose žmogaus gyvybė aukščiau kitų padarų. Tai labai vartotojiškas pažiūris į gyvastį,"kas naudinga man, yra svarbiau nei kažkieno gyvybė". Tokiu lozungu dažnai šie žmonės pasiteisina, kodėl jų tepalai ar gėralai turi tam tikrų ingradientų. Panašiai elgiasi ir medicina, tik čia jau kitas mastelis. kartais raganaujanti moteris nėra ragana, nes ji nėra davusi priesaikos lunarinėms dievybės ir jas negarbina, bet nevengia kitaip sau traktuoti moralumą, dažnai į viską žiūri iš vartotojo ir naudos pozicijos, būdinga išdidumo manija, sunkiai arba visai nepriipažįsta kitų autoritetų.
Visi gerai žinot liaudies medicinos atstovę Vilija Lobočiūvienę. Save ji pasivadino ragana, įkūrė raganyną dėl reklamos savo veiklai, o visur ji teigia priešingus rananystei dalykus. Jos moralumas yra dvilypis, tai yra tam tikrais momentais ji darys tik kas jai naudinga ir išspaus iš visko "vašką". Jos pasakyti žodžiai vienoje laidoje taikliai tai apibūdina "Jei jūs galite ką nors iš manęs nupirkti, tai aš viską parduosiu" Nevengia šou ir pseudo ritualų, kurie yra pakaitalas hipnotinėms savybėms. Pseudo ritualais galima pasiekti didesnės įtaigos žmonėms, kurie turi klausyti "vyriausios raganos". Tai jau psichotechnika, kuri vėlgi, vartojama savinaudos tikslais. Kartais ji kalba labai gražiai apie pagalbą žmonėms. bet sumoje žmogus gyvena taip, kaip sugeba savo įsitikinimus paversti realybe. O kas ką vadina ar kaip vadinasi, tai nėra esmė, o tik etiketė.

Aš ilgai galvojau kaip pavadinti, pasirinkau „rangas“, bet galėjo būti „luomas“ ir pan. Esmė ta pati: Krivių Krivaitis yra aukščiau už krivį, krivis už vaidilą. Pagal teiginį „vaidila - tas kuris vaidijasi su Dievu“, tai ši mano pasiūlyta struktūra netinka, nes tada jau gautųsi specializacija. Iki krikščionybės egzistavo žynių (dvasininkų) struktūra, nes kitaip negalėjo būti išrinktas Krivių Krivaitis, kuris buvo pakeliamas iš krivių. Dabar Romuvoj yra „vaidilų ratas“, kurioje vadila yra bendruomenės galva. Bendruomenių sąjunga turi bendrą galvą - krivį. Čia nematau aš nieko blogo, kad yra krivis Jaunius atstovaujantis Romuvai. Alternatyvos Romuvai irgi turės savo krivius, o jei bus noras (o turėtų būti) turėti bendrą baltų religiją, tai atsiras ir Krivių Krivaitis. Gaila tik kad su dievturība neina susitarti, bet laikas viską sustatys į vietas. (kvepia Daugmino idėjom )
Man dar nežinomi Tulisonys. Paukštonis ir Ligusonis - galiu nuspėti, kuo jie užsiima, bet tada prie Ligusonių eitų ir žolininkai, kurie vadovaujasi baltų tikyba (žolininkas gi nebutinai turi būti baltų tikybos atstovas), ar bent jau jų darbo sfera persipina.
Vadinasi, čia yra specializacijos. Beje, ar burtonis/burtininkas visada yra žynys?
Jei žiūrėti kaip buvo senovėj, tai gal buvo ir kitaip, bet dabar raganos sąvoka jau yra man suprantama, tik... kažkada kalbėjom apie lunarinius ir soliarinius dalykus. Kodėl priešpastatoma lunarinis su soliarinis? Aš galvojau (ir galvoju), kad soliariniam pasauliui antagonistinis yra chtoninis, o lunarinis ne prie ko. Mėnulis labai svarbus žmogaus gyvenime šioje Žemėje ir jį priskirti priešui - niekaip negaliu. Net ir chtoninis nėra savaime blogis. Svarbu yra moralinis kodeksas.
Dar atsiminiau kaip vaikystėj aš raganas vadindavu (pateikiu kaip žodynėlį ):
ragana - burtininkė (žmogus)
žiežula-ragana - ragana (žmogus)
laumė-ragana - ragana (ne žmogus)
magas - fokusininkas
vaikystėj buvo burtai, bet nebuvo burtininkų, dėl to ir dabar man žodis „burtininkai“ gana svetimas.
Gaunasi tipiškos raganos Šiaip esu skaitęs apie juos.

Atrodo labai dualistiška. Nejau nebūna tarpinio varianto, kai žmogus blaškosi tarp dviejų sričių. Nemanau, kad raganiai bažnyčion neina dėl to jog jų ten kas neįleistų, ar jie negalėtų ten į žengt. Tai turbūt daugiau psichologinės nuostatos. Tačiau esame skirtingi, tad ir tos nuostatos gali būti skirtingos?
Dėl apsileidimo irgi nesitiki, jog visi kaip vienas "tamsos padarai" būtų tokie apsileidę, o liaudies "šventieji" tokie tvarkingi.
Jei žmogus neatsižvelgadamas į kitų gyvybių interesus, siekia savųjų, tame turėtų slypėti psichologinės problemos. Bet jei pasirenki garbinti lunarines dievybes ir telkiesi jas į pagalbą, tačiau tarnauji kitų žmonių interesams, juk givybinės energijos aktyvumas žmoguje toks pat svarbus kaip ir šviesos aspektai. Jei esame nusilpę, be atramos Negalime sėkmingai gilintis ir eiti tobulėjimo keliu.
Todėl man sunku suvokti kaip šviesa ir tamsa gali susipriešinti. Daug kas sako kad mėnulis apvalo, saulė įkrauna. Kodėl šis principas nėra taikomas? O gal žinys telkiasi abu aspektus juos apjungdamas.
Lunarinių dievybių garbintojų gal net nepastebime, jei jie neturi psichologinių sutrikimų, o matome tik tuos, kurie sėdi "trobukėse ant vištos kojelės" ir pasižymi kaip keistuoliai visame rajone. Nemanau, kad jų veikla visuomet žalinga. Mano nuomonė galbūt ir nėra svarbi, tačiau kalbu iš patyrimo, nes pažįstu toki žmogų ir ne vieną.
Juolab, kad Mėnulis nėra neigiamos jėgos simbolis, atvirkščiai jis padavimuose ir pasakose minimas kaip keliautojų globėjas, apsauga. Kas pasikeičia atėjus krikščioniškai tradicijai... vilkolakiai ir panašios baidyklės išlenda atėjus pilnačiai... Viskas pakeičiama į dualistinį požiūrį, kai viskas perdažoma juodai ir baltai.
Sunku įsivaizduoti senovės baltą, vertinantį pasaulį dualistiškai. Ieškojimas santykio ir harmonijos, tokie prioritetai atrodo vertingiausi.

Dėl struktūros sutikčiau tačiau supratimas apie aukščiausią valdžią yra pakitęs nemažiau kaip 1500 metų. Manau, kad tai tam tikros atsakomybės prisiėmimas, kuris dar anksčiau kilo iš ypatingo gebėjimo palaikyti ryšius su Dievų pasauliu. Kas tai yra, čia jau kita tema.
Dievturiai, kiek man žinoma, nepripažįsta energetinio pasaulio sąsajų su tikėjimu. Dievturyba yra naujadaras, kaip ir New Age, tik remiasi senosiomis latvių dainomis, iš kurių brastinis sudarė katekizmą. Pamenu, kaip radikalūs krikščionių lyderiai trynė rankas iš pasitenkinimo, laukdami Trinkūno panašaus leidinio, jau iš anksto pasiruošę jį sumaišyti su purvu. Aš su dievturiais kol kas nematau jokio ryšio.

Ne spėlioti reikia, o pasiskaityti šaltinius, beje sumaišiau pavadinimą, Paukštonys buvo vadinami legutonys, tai dažnai pagrindiniai karalių ir kunigaikščių žyniai-burtininkai, pranašavę iš paukščių skrydžio. Šį būdą kada nors pamokinsiu kuroniečių mokytinius. Brm šaltiniai nurodo, kad žyniai buvo burtininkai, gebėję pranašauti, o ne tik kažką žinoję. Eina kalba apie galias, kad žyniai turėjo galių, nemaišykite šio svarbaus požymio. Manau, kad specializacija atsiranda tik vėliau, nes specializaciją galim išmokti, o galios yra dievo duotos, todėl tokius žmones jau nuo vaikystės skirdavo mokytis pas žynius. matau pats maišai vaškonio gebėjimą lieti žvakes, kaip amatininkui, bet praleidasi esminį dalyką, kad jis nėra žvakininkas, nes jo lietos žvakės yra užkalbamos, todėl ir liejimo metodas kitas. Juk šito mokiau, rodžiau, tik gaila, kad šiemet tik TZU išreiškė norą pasiklausyti paskaitos ir pasižiūrėti liejimą. Mes su švyturiu išliejom naujų.
Ligusoniai ir tulisoniai rašoma, kad lydėjo mirusiuosius ir turėjo reikalų su ligoniais. Tai nėra žolininkai, nors galėjo išmanyti žolynus. Manau taip todėl, kad anksčiau ligos priežąstį pripažindavo atėjus iš dvasių pasaulio, todėl tai primena šamanistinę praktiką tartis su dvasiomis arba jas išvyti iš žmogaus kūno. Šiais mokslo laikais galiu patvirtinti, kad tokio pobūdžio sutrikimai yra psichinės padermės ir ligusonių gydymo metodika buvo panaši į psichoterapinę su šamanistiniais vaizdiniais ir poveikio priemonėmis. Skaitykit apie šamanus.

Chtoninis pasaulis ir yra po lunarinių dievybių valdžia. Ši tema per gili ir plati, todėl siūlau šiandien tai aptarti pokalbių svetainėje per skypą baltai.lt, nuo 19:30 prisijungsiu.


Tai skaudi tema, kadangi visus burtininkus krikščionys persekiojo ir žudė. Todėl jie buvo išguiti iš kaimiečio sąmonės. Dabar grįžo raganos, kaip pasipriešinimo simbolis, bet pamiršo burtininkus, kurie nešė šviesą ir buvo senojo pasaulio dvasininkų luomas. Bažnyčia raganų mažiau bijo, kadangi jos apie senąjį tikėjimą nešneka, jos užsiima žemo lygio veikla.